{"id":4987,"date":"2016-08-10T16:35:42","date_gmt":"2016-08-10T13:35:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4987"},"modified":"2016-08-10T16:35:42","modified_gmt":"2016-08-10T13:35:42","slug":"uzribio-asoteniai-indijos-ir-ramiajame-vandenynuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4987","title":{"rendered":"„U\u017eribio” \u0105soteniai Indijos ir Ramiajame vandenynuose"},"content":{"rendered":"

.\"EN\"<\/a>
\n<\/span><\/p>\n

Dvide\u0161imt pirmojo am\u017eiaus prad\u017eioje Senojo Pasaulio<\/a> \u017eemynuose jau buvo atrasta apie 120 Nepenthes<\/em><\/a>\u00a0r\u016b\u0161i\u0173. Absoliuti dauguma j\u0173 sutinkama Pietry\u010di\u0173 Azijoje<\/a>, kur did\u017eiausia \u012fvairov\u0117 pasteb\u0117ta did\u017eiosiose Borneo<\/a> ir Sumatros<\/a> salose. Da\u017eniausiai Nepenthes<\/em> r\u016b\u0161ys aptinkamos s\u0105lyginai ma\u017eose geografin\u0117se teritorijose, o yra atvej\u0173, kai r\u016b\u0161is t\u0117ra paplitusi vieno kalno vir\u0161ukaln\u0117je. U\u017e Pietry\u010di\u0173 Azijos rib\u0173 sutinkamos tik septynios \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161ys. Nuostabusis \u0105sotenis<\/a>\u00a0(Nepenthes mirabilis<\/a><\/em>), paplitusi nuo Honkongo<\/a> ir kontinentin\u0117s Kinijos<\/a> iki \u0161iaur\u0117s Australijos<\/a>, yra labiausiai i\u0161 j\u0173 \u017einoma. \u0160i r\u016b\u0161is savo paplitimu yra reta i\u0161imtis i\u0161 genties ekologini\u0173 taisykli\u0173.<\/p>\n

\"N.

N. pervillei, augantis Mah\u00e9 Saloje Sei\u0161eliuose<\/p><\/div>\n

Kitos penkios r\u016b\u0161ys yra endemin\u0117s<\/a> atskiroms atokioms saloms ar j\u0173 grup\u0117ms. N. vieillardii<\/a><\/em> sutinkamas i\u0161skirtinai Naujojoje Kaledonijoje<\/a>, N. pervillei<\/em><\/a>\u00a0auga Sei\u0161eli\u0173 salyne<\/a>, N. distillatoria<\/a> – \u0160ri Lankoje<\/a>, o N. madagascariensis<\/em><\/a> ir N. masoalensis<\/em><\/a>\u00a0– endemin\u0117s Madagaskaro salai<\/a>.<\/p>\n

Septintoji \u0105soteni\u0173, augan\u010di\u0173 u\u017e Pietry\u010di\u0173 Azijos rib\u0173, r\u016b\u0161is sutinkama Khasi kalvose<\/a> Garo-Khasi virtin\u0117je Meghalaja<\/a> valstijoje, Indijoje<\/a>. \u0160i indi\u0161ka r\u016b\u0161is ir pavadinta kalv\u0173, kuriose ji sutinkama, vardu – Nepenthes khasiana<\/em> (Khasi \u0105sotenis). N. khasiana<\/em> \u012f\u017eymi ne tik tuo, kad sutinkama tik kontinentin\u0117je Azijoje, bet ir tuo, kad tai – \u0161iauriausiai auganti \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161is. Nesunku atrasti pana\u0161umus tarp N. khansiana<\/em> ir izoliuot\u0173 Indijos ir Ramiojo vandenyno sal\u0173 \u0105soteni\u0173. \u0160i\u0173 sal\u0173 biogeografija yra labai pana\u0161i \u012f Khasi kalv\u0173. Khasi kalvos yra labai izoliuotos, ten gerokai \u017eemesn\u0117 temperat\u016bra, daugiau krituli\u0173 ir dr\u0117gm\u0117s nei aplinkiniuose regionuose. N. khasiana<\/em> izoliacija ir pasuko \u0161ios r\u016b\u0161ies evoliucij\u0105 tokiu pa\u010diu keliu, kaip ir kit\u0173 penki\u0173 nykstan\u010di\u0173 „okeanini\u0173” Nepenthes<\/em> r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n

\u0160iame straipsnyje mes aptarsime tris „u\u017eribio” \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161is: Nepenthes pervillei<\/em>, N. vieillardii<\/em> ir N. madagascariensis<\/em>.<\/p>\n

Madagaskaro \u0105sotenis<\/strong> (Nepenthes madagascariensis<\/a><\/em>) yra pirmasis Pasaulyje atrastas \u0105sotenis. Pirm\u0105 kart\u0105 j\u012f 1658 metais apra\u0161\u0117 Etienne de Flacourt<\/a>, po de\u0161imties met\u0173 kai Pranc\u016bzijos Ryt\u0173 Indijos kompanijos<\/a> buvo paskirtas Madagaskaro<\/a>\u00a0gubernatoriumi. Etienne de Flacourt apra\u0161\u0117 \u0161\u012f augal\u0105 savo nuostabiame veikale „Histoire de la Grande Isle de Madagascar”, i\u0161leistame 1658 metais, \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f pavadindamas Anramitaco<\/em>. Dabartiniu pavadinimu augal\u0105 1797 metais para\u0161\u0117 pranc\u016bz\u0173 botanikas Jean Louis Marie Poiret<\/a>, augal\u0105 pavadindamas salos, kuriame jis sutinkamas kaip endemikas<\/a>, vardu.<\/p>\n

\"Tipi\u0161ki

Tipi\u0161ki vir\u0161utiniai N. madagascariensis \u0105so\u010diai<\/p><\/div>\n

Gaila, bet apie r\u016b\u0161\u012f, atrast\u0105 prie\u0161 350 met\u0173, \u0161iandien \u017einoma nelabai daug. S\u0105lyginai ji ma\u017eai auginama, o ir j\u0105 apra\u0161an\u010dios dokumentacijos, lyginant su kitomis r\u016b\u0161imis, yra nedaug. Dabar viena gra\u017eiausi\u0173 \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 N. madagascariensis<\/em> aptinkama dr\u0117gnesn\u0117je vakarin\u0117je Madagaskaro dalyje, nuo \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 i\u0161ilgai vakarin\u0117s pakrant\u0117s iki pa\u010di\u0173 piet\u0173, labiausiai paplitusi Dauphin forto apylink\u0117se. N. madagascariensis<\/em> paplit\u0119s sm\u0117l\u0117tose ar durpingose pelk\u0117se 0-300 metr\u0173 auk\u0161tyje vir\u0161 j\u016bros lygio. Pana\u0161u, kad tai \u017eemum\u0173 \u0105sotenis, piet\u0173 Madagaskare aptinkamas augantis j\u016bros lygyje ir retai pasitaikantis auk\u0161\u010diau. kaip \u012fprasta \u0105soteniams, \u0161i r\u016b\u0161is auga labai dr\u0117gnose vietose, dr\u0117gnuose durpynuose, pakran\u010di\u0173 mangrovini\u0173<\/a> pelki\u0173 pakra\u0161\u010diuose, tarp stovin\u010dio vandens telkini\u0173.<\/p>\n

\"Nuostabi

Nuostabi N. madagascariensis forma, turinti daugiau raudonumo<\/p><\/div>\n

N. madagascariensis<\/em> auga kaip liana, besirop\u0161\u010dianti pasiremdama \u012f aplinkinius augalus ir i\u0161auginanti iki 5 metr\u0173 ilgio stieb\u0105 liana. Tose vietose, kur n\u0117ra galimyb\u0117s atsiremti \u012f aplinkin\u0119 augmenij\u0105, \u0161is \u0105sotenis auga sta\u010diai, bet \u0161iuo atveju jo stiebas retai kada b\u016bna ilgesnis nei metras. Da\u017eniausiai auga \u0161iek tiek pav\u0117syje ar atvirose vietose.<\/p>\n

Lapo plok\u0161tel\u0117 iki 40 cm ilgio, liniji\u0161kos formos, u\u017esibaigianti buku galu, i\u0161 kurio i\u0161auga tendril\u0117<\/a> (\u0105so\u010dio kotelis). Lapo pamatas \u0161iek tiek praplat\u0117j\u0119s. Apatini\u0173j\u0173 \u0105so\u010di\u0173 apatin\u0117s dalies skerspj\u016bvis yra beveik apvalus, iki 10 cm skersmens, o vir\u0161 jos esanti dalis cilindri\u0161ka ir kiek susiaur\u0117jusi. Skirtumas tarp abiej\u0173 \u0105so\u010dio dali\u0173 s\u0105lygoja s\u0105smaukos atsiradim\u0105 vidurin\u0117je dalyje. Apatinieji N. madagascariensis<\/em> \u0105so\u010diai turi 10-20 mm plo\u010dio \u0161iek tiek \u012fgaubtus sparnus su neilgais 4-8 mm plaukeliais. Apatini\u0173j\u0173 \u0105so\u010di\u0173 peristomas yra 7 mm plo\u010dio su 1 mm i\u0161gaubimais, tarp kuri\u0173 yra iki 2 mm tarpai. Peristomas baigiasi tame ta\u0161ke, kur prisitvirtina dangtelis, taigi, jo n\u0117ra u\u017epakalin\u0117je \u0105so\u010dio pus\u0117je. \u0160iuose ta\u0161kuose persitomo plotis gali siekti net 2 cm, ir yra vienas did\u017eiausi\u0173 tarp vis\u0173 \u0105soteni\u0173. Ir apatiniai, ir vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai neturi kilio, bet turi ne\u0161akot\u0105 iki 10 mm ilgio pentin\u0105. Da\u017eniausiai visos apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 dalys yra rausvai ru\u017eavos ar purpurin\u0117s, i\u0161skyrus peristom\u0105, kuris yra gelsvai \u017ealias. Vidin\u0117s \u0105so\u010di\u0173 pus\u0117s paprastai b\u016bna \u0161viesesn\u0117s nei i\u0161orin\u0117s.<\/p>\n

Vir\u0161utinieji \u0105so\u010diai yra ypatingai gra\u017e\u016bs, j\u0173 ilgis gali siekti 25 cm, o forma piltuvi\u0161ka, tolygiai plat\u0117janti nuo pamato einant link angos. \u0104so\u010dio anga yra pla\u010diausia jo dalis, suaugusi\u0173 individ\u0173 jos skersmuo gali siekti 5-8 cm. Kai kurie \u0105so\u010diai (galimai tarpiniai tarp apatini\u0173 ir vir\u0161utini\u0173) gali tur\u0117ti apatin\u0117je dalyje ne\u017eym\u0173 praplat\u0117jim\u0105 su vir\u0161 jo esan\u010dia s\u0105smauka. Vir\u0161utinieji N. madagascariensis<\/em> \u0105so\u010diai neturi sparn\u0173. Dangtelis apvalus ar kiek elipsi\u0161kas, \u0161onuose kiek i\u0161siriet\u0119s, kas suteikia jam „U” raid\u0117s formos skerspj\u016bv\u012f. Peristomas ry\u0161kus, iki 12 mm plo\u010dio, su iki 2 mm auk\u0161\u010dio g\u016bbreliais, tarp kuri\u0173 yra iki 2 mm tarpai. Kai kuriais atvejais peristomas itin i\u0161plat\u0117j\u0119s, galintis siekti iki 17 mm. Daugumos augal\u0173 vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai ry\u0161kiai geltoni, bet pasitaiko atvej\u0173 su ry\u0161kiai geltonais \u0105so\u010diais ir ry\u0161kiai raudonais dangteliais, padengtais geltonomis nektar\u0105 i\u0161skirian\u010diomis liaukomis. Taip pat kai kuri\u0173 augal\u0173 peristomas gali b\u016bti \u012fvairaus tamsumo raudonos spalvos. Apatin\u0117je dangtelio dalyje gali b\u016bti iki 20 nektar\u0105 i\u0161skirian\u010di\u0173 dideli\u0173 (iki 4 mm skersmens) liauk\u0173 ir daugyb\u0117 smulkesni\u0173. Did\u017eiosios liaukos labiausiai i\u0161sisikiria tuose individuose, kuri\u0173 \u0105so\u010diai su raudonos spalvos dangteliais.<\/p>\n

Antroji r\u016b\u0161is, kuri\u0105 ap\u017evelgsime \u0161iame straipsnyje yra Pervil \u0105sotenis<\/strong> (Nepenthes pervillei<\/em><\/a>) i\u0161 Sei\u0161eli\u0173. N. pervillei<\/em> auga i\u0161skirtinai tik Sei\u0161eli\u0173 salyne<\/a>, esan\u010diame \u012f \u0161iaur\u0117s rytus nuo Madagaskaro, da\u017eniausiai sutinkamas did\u017eiosiose jo salose Ma\u0117<\/a> (Mah\u00e9) ir Silueto<\/a> (Silhouette). \u0160i r\u016b\u0161is pavadinta XIX a pranc\u016bz\u0173 kolekcionieriaus Auguste Pervill\u00e9<\/a> garbei, o apra\u0161yta Carl Ludwig Blume<\/a> 1852 metais. Pervill\u00e9 buvo pirmasis surad\u0119s \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f ir studijav\u0119s j\u0105 laukin\u0117je gamtoje. 1921 metais \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f i\u0161 naujo apra\u0161\u0117 Johannes Gottfried Hallier<\/a> ir remdamasis jos s\u0117kl\u0173 skirtumais nuo kit\u0173 Nepenthes<\/em> r\u016b\u0161i\u0173, priskyr\u0117 j\u0105 kitai gen\u010diai, suteikdamas pavadinim\u0105 Anurosperma pervillei<\/em>. \u0160i klasifikacija buvo atmesta, nes s\u0117kl\u0173 morfologijos po\u017eymiai nebuvo pakankami, lyginant su kitais r\u016b\u0161ies pana\u0161umais \u012f Nepenthes<\/em>. Taip pat buvo atrastos kitos r\u016b\u0161ys su s\u0117klomis pana\u0161iomis \u012f N. pervillei<\/em>, tod\u0117l r\u016b\u0161ies sugr\u0105\u017einimas \u012f Nepenthes<\/em> gent\u012f buvo pagr\u012fstas.<\/p>\n

N. pervillei<\/em> augimviet\u0117s sutinkamos tarp 500 ir ma\u017eiausiai 700 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio auk\u0161\u010dio, ir galimai auk\u0161\u010diau Sei\u0161eli\u0173 kalne <\/a>\u00a0(905 m) – auk\u0161\u010diausiame Sei\u0161eli\u0173 salyno ta\u0161ke. Ma\u0117 ir Silueto salose, kur auga dauguma N. pervillei<\/em> populiacij\u0173, yra daug eroduot\u0173 granito atodang\u0173. \u0160i\u0173 sal\u0173 \u0161lait\u0173 substrate daug kvarco ir motinin\u0117s granitin\u0117s uolienos. Man teko steb\u0117ti N. pervillei<\/em> auganti 10 m gylio \u012fduboje tarp gryn\u0173 kvarco kristal\u0173 (2-4 mm skersmens), gulin\u010di\u0173 ant gryno granito uolos. \u0160is ne\u012fprastas kristalinis substratas turi daug tr\u016bkum\u0173. Jis labai greitai \u012f\u0161yla saul\u0117s atokaitoje ir labai gerai praleid\u017eia vanden\u012f. Laimei Sei\u0161eliuose gausu krituli\u0173 ir didel\u0117 oro dr\u0117gm\u0117.<\/p>\n

\"Tipi\u0161ki

Tipi\u0161ki vir\u0161utiniai N. pervillei \u0105so\u010diai<\/p><\/div>\n

N. pervillei<\/em> auga ant \u017eem\u0117s, ta\u010diau turi lianos tipo stieb\u0105, kuriuo kabinasi u\u017e aplinkin\u0117s augmenijos. Stiebas gali i\u0161augti iki 5 metr\u0173 ar daugiau. \u0160i r\u016b\u0161is turi gerai i\u0161vystyt\u0105 geb\u0117jim\u0105 i\u0161auginti \u0161onines at\u017ealas, ir gerai \u012fsitvirtinti tarp aplinkini\u0173 augal\u0173, tod\u0117l atrodo, kad \u0161ie \u0105soteniai sudaro didel\u0119 daugum\u0105 tarp vietin\u0117s floros atstov\u0173. Aplinkin\u0117 augalija daugiausiai sudaryta i\u0161 l\u0117tai augan\u010di\u0173 sumed\u0117jusi\u0173 \u017eem\u0173 kr\u016bm\u0173, kurie retai tesiekia 3 metrus, tod\u0117l N. pervillei<\/em> auga saul\u0117s atokaitoje ar dalinai u\u017epav\u0117sintose vietose.<\/p>\n

\"N.

N. pervillei forma su nuostabiai nusispalvinusia apatine dngtelio puse<\/p><\/div>\n

N. pervillei<\/em> morfologija labai pana\u0161i \u012f madagaskaro \u0105sotenio, kas rodo \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 giminyst\u0119 ir s\u0105sajas su ilgalaike izoliacija nuo likusi\u0173 genties atstov\u0173. \u0160i\u0173 dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 forma, dydis, spalvos ir paplitimas labai pana\u0161\u016bs, ta\u010diau N. pervilei<\/em> s\u0117klos labai skiriasi nuo N. madagascariensis<\/em> ir daugumos kit\u0173 \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kadangi neturi sparneli\u0173, kuri\u0173 pagalba jos pasiekia atokias augimvietes. Sparneli\u0173 nebuvimas N. pervillei<\/em> yra privalumas, nes tokias s\u0117klas ne taip greitai \u012f vandenyn\u0105 nupu\u010dia v\u0117jas. Juk artimiausia \u017eem\u0117 – Madagaskaras – yra u\u017e 1000 km. Taigi, palaipsniui augalai, turintys s\u0117klas su ma\u017eesniais sparnais ar be j\u0173, \u012fsitvirtino salose.<\/p>\n

N. pervillei<\/em> lapo lak\u0161tas b\u016bna iki 30 cm ilgio, liniji\u0161kas, u\u017esibaigiantis buku galiuku, i\u0161 kurio i\u0161auga tendril\u0117. Lapo pamatas \u0161iek tiek plat\u0117jantis, pana\u0161iai kaip ir N. madagascariensis<\/em>. Apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 pamatin\u0117 dalis yra i\u0161gaubta, iki 8 cm skersmens, o vir\u0161utin\u0117 dalis cilindri\u0161ka, siaur\u0117janti iki 6 cm skersmens. Tarp \u0161i\u0173 \u0105so\u010dio dali\u0173 yra s\u0105smauka. Apatinieji \u0105so\u010diai turi ry\u0161kius 5-15 mm plo\u010dio sparnus su 10-15 mm ilgio \u0161ereliais (\u017eymiai didesni u\u017e N. madagascariensis<\/em>). N. pervillei<\/em> \u0105so\u010dio anga yra apvalesn\u0117 u\u017e N. madagascariensis<\/em>, o peristomas kartais redukuotas, da\u017eniausiai siauresnis nei 5 mm. Apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 peristomas su gaubur\u0117liais iki 0,5 mm tarp kuri\u0173 yra 0,5-1 mm tarpai. Da\u017enai i\u0161sid\u0117st\u0119 g\u016bbreliai suteikia peristomui spindesio, nors patys ir n\u0117ra pastebimi. Skirtingai nuo N. madagaskariensis<\/em> peristomo, N. pervillei<\/em> peristomas tolygus, be pertr\u016bkio. Tiek apatiniai, tiek vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai neturi kylio, bet turi atsiki\u0161im\u0105, da\u017eniausiai ma\u017eesn\u012f nei 66 mm. Visos N. pervillei<\/em> apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 dalys yra rausvai purpurin\u0117s, o peristomas tamsiai ru\u017eavos spalvos. Vidiniai pavir\u0161iai da\u017eniausiai \u0161viesesni u\u017e i\u0161orinius. Dangtelis abiej\u0173 tip\u0173 \u0105so\u010di\u0173 apvalus.<\/p>\n

Vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai labai nuostab\u016bs ir spalvingi, da\u017eniausiai iki 15-20 cm ilgio. Apatinysis tre\u010ddalis ovalus, vir\u0161 jo esanti dalis staigiai siaur\u0117ja. Du vir\u0161utinieji tre\u010ddaliai yra \u0161iek tiek piltuvi\u0161ki. Vir\u0161utinieji N. pervillei<\/em> \u0105so\u010diai neturi sparn\u0173. \u0104so\u010dio anga yra pla\u010diausia jo vieta, da\u017eniausiai 4-6 cm plo\u010dio. Dangtelis apvalus, lygus, pakil\u0119s nedideliu kampu nuo angos \u0105so\u010dio priekyje. Peristomas iki 6 mm plo\u010dio, turintis g\u016bbrelius iki 0,4 mm auk\u0161\u010dio su 1-1,15 mm tarpais tarp j\u0173. Vidin\u0117je \u0105so\u010dio dangtelio pus\u0117je da\u017enai yra 10-20 dideli\u0173 (iki 3 mm skersmens) nektar\u0105 i\u0161skirian\u010di\u0173 gelton\u0173 (da\u017enai su raudonais ar oran\u017einiais atspalviais) liauk\u0173. Formos, i\u0161auginan\u010dios geltonus \u0105so\u010dius, yra gerokai da\u017enesn\u0117s nei N. madagascariensis<\/em>, ta\u010diau atvejai su raudona dangtelio i\u0161orine puse taip pat \u012fmanomi. Akivaizdu, kad raudon\u0105 dangtel\u012f turin\u010dios formos ir grynai geltonos, augdamos kartu, kry\u017eminasi tarpusavyje. Taip pat buvo pasteb\u0117ta ir kita N. parvillei<\/em> \u012fvairov\u0117 Ma\u0117 ir Silueto salose.<\/p>\n

Paskutinioji i\u0161 trij\u0173 „u\u017eribio” \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0105 aptarsime \u0161iame straipsnyje yra Vieilardo \u0105sotenis<\/strong> (Nepenthes vieillardii<\/a><\/em>) i\u0161 Naujosios Kaledonijos<\/a>, esan\u010dios Australijos \u0161iaur\u0117s rytuose. Naujojoje Kaledonijoje yra nepakartojama vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 \u012fvairov\u0117. Dauguma r\u016b\u0161i\u0173 yra endemin\u0117s ir i\u0161skirtin\u0117s d\u0117l savo charakteristik\u0173. Toks yra ir N. vieillardii<\/em>, kuris skiriasi nuo daugumos \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 savo morfologija ir ekologija. \u0160iuo metu N. vieillardii \u017einomas kaip paplit\u0119s naujojoje Kaledonijoje ir gretimai jos esan\u010dioje gerokai ma\u017eesn\u0117je Pu\u0161\u0173 saloje<\/a>. Reikt\u0173 pamin\u0117ti, kad buvo surinktos pana\u0161i\u0173 \u012f N. vieillardii<\/em> augal\u0173 kolekcijos Papua Naujojoje Gvin\u0117joje<\/a>, ta\u010diau \u0161ie augalai turi b\u016bti i\u0161tirti j\u0173 nat\u016braliose augimviet\u0117se tam, kad patvirtinti j\u0173 taksonomin\u0119 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n

Pirm\u0105 kart\u0105 N. vieillardii<\/em> 1873 metais apra\u0161\u0117 Joseph Dalton Hooker<\/a> ir pavadino pranc\u016bz\u0173 augal\u0173 kolekcionieriaus ir tyrin\u0117tojo Eug\u00e8ne Vieillard<\/a>, keliavusio po\u00a0Nauj\u0105j\u0105 Kaledonij\u0105 XIX a viduryje, garbei. N. vieillardii<\/em> \u017einomas kaip augantis Naujojoje Kaledonijoje ir Pu\u0161\u0173 saloje 0 – 850 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygyje. Jis paplit\u0119s labiausiai \u012f rytus i\u0161 vis\u0173 \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Naujojoje Kaledonijoje jis sutinkamas da\u017eniausiai 500-600 metr\u0173 auk\u0161tyje, daugiausia pietin\u0117je salos dalyje (bet \u0161ie duomenys gali b\u016bti susij\u0119 su tuo, kad \u0161ios vietov\u0117s geriau pasiekiamos). Substratas \u0161io \u0105sotenio augimviet\u0117se labai nepralaidus ir kietas, da\u017eniausiai i\u0161 sm\u0117lio ir molio su dideliu gele\u017eies oksido kiekiu, skurdus maisto med\u017eiag\u0173 ir mineral\u0173. Substratas link\u0119s i\u0161d\u017ei\u016bti, tod\u0117l N. vieillardii<\/em> toleruoja bene sausiausias s\u0105lygas i\u0161 vis\u0173 \u0105soteni\u0173. Populiacijose, kurias a\u0161 steb\u0117jau, vyravo \u017eema\u016bg\u0117 augmenija i\u0161 ret\u0173 kr\u016bm\u0173, kuri\u0173 auk\u0161tis buvo ma\u017eesnis nei 4 metrai. N. vieillardii<\/em> augo ant \u017eem\u0117s, formuodamas lipant\u012f iki 6 metr\u0173 stieb\u0105, besikabinant\u012f u\u017e aplinkin\u0117s augmenijos. Galimai stiebas b\u016bt\u0173 ir auk\u0161tesnis, jei augalas augt\u0173 tarp auk\u0161tesni\u0173 augal\u0173.<\/p>\n

\"Apatinis

Apatinis N. vieillardii \u0105sotis Naujojoje Kaledonijoje<\/p><\/div>\n

N. vieillardii<\/em> lapo lak\u0161tas iki 35 cm ilgio ir 8 cm plo\u010dio, liniji\u0161kas ar ovalus su buku galu, i\u0161 kurio i\u0161auga tendril\u0117. Lapo pamatas \u0161iek tiek plat\u0117jantis. Apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 apatinis tre\u010ddalis i\u0161sip\u016bt\u0119s, iki 7 cm skersmens, vir\u0161 jo esanti dalis cilindri\u0161ka, siaur\u0117janti. D\u0117l plo\u010dio skirtumo tarp \u0161i\u0173 dali\u0173 atsiranda s\u0105smauka. Apatinieji \u0105so\u010diai turi 7-15 mm plo\u010dio i\u0161linkusius sparnus su netvarkingai augan\u010diais 4-6 mm ilgio \u0161ereliais. \u017di\u016brint i\u0161 apa\u010dios, \u0105sotis atrodo la\u0161o formos ar apvalus. Peristomas nery\u0161kus, da\u017eniausiai siauresnis nei 5 mm, su 0,5 mm auk\u0161\u010dio g\u016bbreliais, tarp kuri\u0173 0,5-1 mm tarpai. Peristomas turi tr\u016bk\u012f toje vietoje, kur dangtelis susijungia su \u0105so\u010diu. Da\u017eniausiai visos N. vieillardii<\/em> dalys yra rausvos, ru\u017eavos ar purpurin\u0117s. Sparnai ir \u0105so\u010dio vidus yra \u0161iek tiek \u0161viesesni u\u017e \u0105so\u010dio i\u0161or\u0119 (ypa\u010d nesenai atsidariusi\u0173 aso\u010di\u0173).<\/p>\n

\"Vir\u0161utinysis

Vir\u0161utinysis N. vieillardii \u0105sotis<\/p><\/div>\n

Vir\u0161utinieji N. vieillardii<\/em>\u00a0\u0105so\u010diai yra pana\u0161\u016bs \u012f N. pervillei<\/em> savo forma, ir daugeliu atvej\u0173 siekia 15-20 cm ilg\u012f. Apatinioji pus\u0117 ovali, plon\u0117janti ties viduriu, kur susiformuoja s\u0105smauka. Vir\u0161utinioji pus\u0117 piltuvi\u0161ka, palaipsniui plat\u0117janti ties \u0105so\u010dio anga, kuri yra pla\u010diausia jo dalis, siekianti 4-6 cm. Vir\u0161utinieji \u0105so\u010diai sparn\u0173 neturi. Dangtelis apvalus ar kiek elipsi\u0161kas, \u0161onuose kiek u\u017elink\u0119s \u017eemyn. Peristomas 4-6 mm plo\u010dio su beveik nei\u0161siskirian\u010diais g\u016bbreliais. Vir\u0161utinieji N. vieillardii<\/em> \u0105so\u010diai da\u017eniausiai geltonai \u017eali, o vidin\u0117 \u0105so\u010dio pus\u0117, peristomos ir da\u017enai apatin\u0117 dangtelio pus\u0117 yra \u0161viesiai raudon\u0173, ru\u017eav\u0173 ar oran\u017eini\u0173 atspalvi\u0173. Kai kuri\u0173 individ\u0173 lapai taip pat turi blankiai rausv\u0105 atspalv\u012f, kit\u0173 \u0105so\u010diai b\u016bna ry\u0161kiai geltoni.<\/p>\n

Auk\u0161tas sal\u0173 endemizmo lygis Nepenthes<\/em> gentyje gali b\u016bti paai\u0161kintas ilgalaike j\u0173 atskirtimi erdv\u0117je. Danser (1928) paskelb\u0117 teorij\u0105, kad dabartin\u0117 \u0105soteni\u0173 \u012fvairov\u0117 atsirado suskilus pietiniams kontinentams prie\u0161 daugiau nei 200 milijon\u0173 met\u0173, ir tai paai\u0161kina dabartin\u012f \u0105soteni\u0173 paplitim\u0105 ma\u017eose salose, kur jie negal\u0117jo atsirasti v\u0117lesniais laikais.<\/p>\n

Morfologiniai pana\u0161umai grup\u0117je, ypa\u010d tarp N. madagascariensis<\/em>, N. masoalensis<\/em>, N. pervillei<\/em>, ir N. vieillardii<\/em>, ver\u010dia manyti, kad \u0161ios r\u016b\u0161ys evoliucionavo i\u0161 vieno paplitusio senovinio prot\u0117vio. Turint omeny pla\u010diai palitus\u012f N. mirabilis<\/em> (artim\u0105 „u\u017eribio” r\u016b\u0161ims) ir jo morfologin\u012f pana\u0161um\u0105 N. distillatoria<\/em>, N. khasiana<\/em>, N. madagascariensis<\/em>, N. masoalensis<\/em>, N. pervillei<\/em> ir N. vieillardii,<\/em> per\u0161asi mintis, kad prot\u0117vis gal\u0117jo b\u016bti N. mirabilis<\/em> tipo augalas. Kol kas mes ma\u017eai \u017einome apie \u0161ios grup\u0117s (ir vis\u0173 \u0105soteni\u0173) evoliucij\u0105. Ma\u017eai surasta fosilij\u0173, ir nerasta nieko tokiose s\u0105lose, kaip Ma\u0117 ar Silueto Sei\u0161eliuose, kuri\u0173 pavir\u0161ius nuolat d\u016bla. Atrodo, mums teks pasitelkti ateityje genetinius tyrimus, kad nustatyti evoliucin\u0119 \u0105soteni\u0173 praeit\u012f.<\/p>\n

Stewart McPherson
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

. Dvide\u0161imt pirmojo am\u017eiaus prad\u017eioje Senojo Pasaulio \u017eemynuose jau buvo atrasta apie 120 Nepenthes\u00a0r\u016b\u0161i\u0173. Absoliuti dauguma j\u0173 sutinkama Pietry\u010di\u0173 Azijoje, kur did\u017eiausia \u012fvairov\u0117 pasteb\u0117ta did\u017eiosiose Borneo ir Sumatros salose. Da\u017eniausiai Nepenthes r\u016b\u0161ys aptinkamos s\u0105lyginai ma\u017eose geografin\u0117se teritorijose, o yra atvej\u0173, kai r\u016b\u0161is t\u0117ra paplitusi vieno kalno vir\u0161ukaln\u0117je. U\u017e Pietry\u010di\u0173 Azijos rib\u0173 sutinkamos tik septynios \u0105soteni\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,17],"tags":[55,1022,783,781,782,937,1023,1021],"class_list":["post-4987","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-nepenthes","tag-asoteniai","tag-madagaskaro-asotenis","tag-n-madagascariensis","tag-n-pervillei","tag-n-vieillardii","tag-nepenthes","tag-pervil-asotenis","tag-vieilardo-asotenis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4987","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=4987"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4987\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=4987"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=4987"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=4987"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}