{"id":4965,"date":"2016-08-25T15:16:40","date_gmt":"2016-08-25T12:16:40","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4965"},"modified":"2016-08-25T15:19:25","modified_gmt":"2016-08-25T12:19:25","slug":"heliamphora-macdonaldae-pamirstas-pelkiu-trimitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4965","title":{"rendered":"Heliamphora macdonaldae \u2013 pamir\u0161tas pelki\u0173 trimitas"},"content":{"rendered":"

.\"EN\"<\/a><\/span><\/p>\n

Dvide\u0161imtojo am\u017eiaus prad\u017eia pa\u017eym\u0117ta kaip tyrin\u0117jim\u0173 ir atradim\u0173 metas – laikas, kai m\u016bs\u0173 supratimas apie \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173 buvo ribotas ir vis dar i\u0161liko pa\u017eym\u0117tas ne\u017einomyb\u0117s. Gvianos plok\u0161\u010diakalnis<\/a> Venesueloje, \u0161iaur\u0117s Brazilijoje ir Gvianoje niekaip nei\u0161eina tyrin\u0117tojams i\u0161 galv\u0173 – nutol\u0119 pasauliai, kuriuose karaliauja smiltainio plok\u0161tikaln\u0117s, kuri\u0173 tik ma\u017ea dalis buvo \u012fveikta, o kai kurios net nepavadintos.<\/p>\n

\"Roraima

Roraima kalno skard\u017ei\u0173 platyb\u0117s<\/p><\/div>\n

Steb\u0117tina, kad tuo metu, kai Europ\u0105 niokojo Antrasis Pasaulinis karas, daugiau nei trij\u0173 kilometr\u0173 auk\u0161\u010dio Neblina kalnas<\/a> dar nebuvo atrastas. Gvianos plok\u0161\u010diakalnis tebuvo balta d\u0117m\u0117 \u017eem\u0117lapyje.<\/p>\n

Amerikie\u010di\u0173 botanikas Henry Gleason <\/a>su kolegomis 1928 metais leidosi \u012f epin\u0119 kelion\u0119 po \u0161i\u0105 tolim\u0105 provincij\u0105 siekdami patyrin\u0117ti ma\u017eai kam tada \u017einom\u0105 vir\u0161ukaln\u0119 Cerro Duidaa<\/a>, esan\u010di\u0105 pa\u010dioje Venesuelos Amazon\u0117s \u0161irdyje, \u0161imtus kilometr\u0173 nuo Karakasas<\/a>. Anks\u010diau buvo keliaujant aplankyta tik kalno pap\u0117d\u0117, ta\u010diau niekas ne\u012fkop\u0117 \u012f vir\u0161\u016bn\u0119, ir ji vis dar buvo likusi netyrin\u0117ta.<\/p>\n

I\u0161\u0161\u016bkiai aplankyti \u0161\u012f atok\u0173 Piet\u0173 Amerikos kampel\u012f buvo sunkiai \u012fveikiami, tokie jie yra ir \u0161iais laikais. Vandens kelias Orinoko upe<\/a> ir jos intakais yra u\u017etvertas up\u0117s slenks\u010di\u0173 ir kriokli\u0173, stipri\u0173 srovi\u0173 ir akmenuot\u0173 seklum\u0173, o sausumoje ma\u017eai keli\u0173, bet daug sta\u010di\u0173 kalnag\u016bbri\u0173, gili\u0173 sl\u0117ni\u0173 ir \u012fgriuv\u0173, daran\u010di\u0173 \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105 labai pavojingu. Vykstant tokiu mar\u0161rutu visas atsargas ir \u012frang\u0105 reikia gabentis su savim kartu ant pe\u010di\u0173 (tai dar\u0117 ne\u0161ikai ind\u0117nai).<\/p>\n

Gleasono ekspedicija prasid\u0117jo valtimis, ta\u010diau prasid\u0117jus sraunumoms, teko susirinkti i\u0161 val\u010di\u0173 mant\u0105 ir p\u0117s\u010diomis patraukti \u012f keleto savai\u010di\u0173 \u017eyg\u012f per tankias, tamsias Gvianos d\u017eiungles. Po savai\u010di\u0173 alinan\u010di\u0173 kelioni\u0173 prie\u0161 akis i\u0161kilo Cerro Duida, bet skirtingai nei \u012fprastas kalnas, jis tur\u0117jo visi\u0161kai sta\u010dius \u0161onus. Tod\u0117l Gleasonui teko surasti ply\u0161\u012f sta\u010diuose \u0161laituose ir pasiekti plok\u0161tikalnio vir\u0161\u016bn\u0119.<\/p>\n

Pasiek\u0119s kelion\u0117s tiksl\u0105 Gleasonas surinko ir u\u017ekonservavo daugyb\u0117s augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173, buvusi\u0173 aplink j\u012f kelion\u0117s metu, pavyzd\u017eius. Tai buvo r\u016b\u0161ys, kuri\u0173 niekas iki \u0161iol nemat\u0117. Tarp vis\u0173 augal\u0173 buvo ir trys vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys, kurios gavo tokius pavadinimus: Heliamphora tatei,<\/a><\/em> Heliamphora tyleri<\/em> ir Heliamphora macdonaldae<\/a><\/em>.<\/p>\n

H. tatei<\/em> yra turb\u016bt labiausiai i\u0161\u0161aukianti r\u016b\u0161is – ji unikali ir nat\u016braliose augimviet\u0117se auga ant auk\u0161to sumed\u0117jusio iki 2 metr\u0173 auk\u0161\u010dio stiebo. Augalo vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai vandeniu u\u017epildyti lapai auga stiebo vir\u0161uje kompakti\u0161koje skrotel\u0117je, da\u017eniausiai vir\u0161 aplinkin\u0117s kr\u016bmin\u0117s augmenijos. H. tatei<\/em> lapai yra didelis, iki 25-35 cm ilgio, piltuv\u0117lio formos ir ry\u0161kiai nusispalvin\u0119 (da\u017eniausiai gelsvai \u017ealiai su \u012fvairiais raudonais atspalviais). Vidin\u0117je pus\u0117je yra trumpi plaukeliai, nukreipti \u017eemyn \u012f t\u016btos vid\u0173, o kai kuri\u0173 populiacij\u0173 vidiniai plaukeliai galin\u0117je t\u016btos pus\u0117je jie lygia juostele t\u0119siasi \u017eemyn \u012f lapo vid\u0173.<\/p>\n

H. tyleri<\/em> dabar laikoma H. tatei<\/em> por\u016b\u0161iu ir nepripa\u017e\u012fstama kaip atskira r\u016b\u0161is. Jos lapai yra didesni nei H. tatei<\/em> – bet vienintelis ai\u0161kus skirtumas yra nektaro kau\u0161elio (nektar\u0105 gaminan\u010dios strukt\u016bros t\u016btos vir\u0161\u016bn\u0117je) forma. Taip pat augalas, kur\u012f Gleasonas pavadino H. tyleri<\/em>, skiriasi nuo H. tatei<\/em> ir tuo, kad jis ne visada auga ant stataus sumed\u0117jusio stiebo. \u012evairios H. tatei<\/em> formos buvo rastos aplinkiniuose (Cerro Avispa ir Cerro Aracamuni) kalnuose, kurios \u012fvairuoja savo savyb\u0117mis, tod\u0117l ir augalus, anks\u010diau pavadintus H. tyleri<\/em>, tod\u0117l pasi\u016blyta visus juos laikyti H. tatei<\/em>\u00a0vidur\u016b\u0161ine\u00a0\u012fvairove.<\/p>\n

Situacija su tre\u010diuoju Gleasono atrastu pelki\u0173 trimitu – H. macdonaldae<\/em> – yra dar keblesn\u0117. Ta H. macdonaldae<\/em> forma, kuri\u0105 Gleasonas rado Cerro Duida skiriasi nuo H. tatei<\/em> ir H tyleri<\/em>. H. macdonaldae<\/em> augdama suformuoja siaur\u0105, kompakti\u0161k\u0105 lap\u0173 skrotel\u0119 ant \u017eem\u0117s kaip ir dauguma heliamfor\u0173, i\u0161skyrus H. tatei<\/em>. Ta\u010diau seni i\u0161sikeroj\u0119 H. macdonaldae<\/em> augalai suformuoja trump\u0105 stor\u0105 stieb\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f H. neblinae<\/em><\/a>, bet labai besiskiriant\u012f nuo statau sumed\u0117jusio H. tatei<\/em> stiebo.<\/p>\n

Dar daugiau – H. macdonacldae<\/em> lapai skiriasi savo morfologija ir spalvomis. Vidin\u0117 t\u016btos pus\u0117 yra lygi i\u0161skyrus i\u0161kili\u0105 linij\u0105, juosian\u010di\u0105 jos ang\u0105. Nektaro kau\u0161elis k\u016bgi\u0161kas, bet t\u016btos u\u017epakalin\u0117 pus\u0117 n\u0117ra pailg\u0117jusi, kaip H. tatei<\/em>. O svarbiausia, kad vidin\u0117 t\u016btos pus\u0117 yra i\u0161vagota \u012fvairi\u0173 raudon\u0173 ar purpurini\u0173 ven\u0173. I\u0161orin\u0117 t\u016btos pus\u0117 gelsvai \u017ealia, nektaro kau\u0161elis grynai raudonas.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Vir\u0161utin\u0117je ir apatin\u0117je nuotraukose \u00a0ma\u017eai \u017einoma, bet labai nuostabi Heliamphora macdonaldae<\/em>.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Magure 1978 metais nusprend\u0117 H. macdonalde<\/em> padaryti H. tatei<\/em> por\u016b\u0161\u012f (H. tatei var. macdonaldae<\/em>), o po \u0161e\u0161i\u0173 met\u0173 Steyermarkas pervadino j\u0105 kaip tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies form\u0105 (H. tatei f. macdonaldae<\/em>). Po toki\u0173 taksonomini\u0173 pasikeitim\u0173 \u0161is augalas i\u0161nyko ir literat\u016bros, beliko minimas tik keletoje \u0161altini\u0173.<\/p>\n

Atrodo niekas negr\u012f\u017eo \u012f Cerro Duida ir nebetyrin\u0117jo H. macdonaldae<\/em> laukin\u0117je gamtoje, taksonominis perskirstymas buvo priimtas ir augalas buvo minimas\u00a0kaip H. tatei<\/em> sinonimas. Gleasono atradim\u0173 d\u0117ka \u0161is nuostabus augalas tapo u\u017emir\u0161tas ir ma\u017eai \u017einomas.<\/p>\n

Dabar unikali H. macdonaldae<\/em> nusipelno r\u016b\u0161ies statuso ir yra vadinama tuo pavadinim\u0173, kok\u012f jai prad\u017eioje buvo dav\u0119s Greasonas. \u0160ios r\u016b\u0161ies ekologija, morfologija ir spalvos n\u0117ra b\u016bdingos jokiai kitai heliamfor\u0173 r\u016b\u0161iai. Taip pat gaila, kad H. macdonaldae<\/em> n\u0117ra auginama dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis, ta\u010diau tikiu, kad greitai t\u0105 sugeb\u0117s padaryti sodininkai ir augal\u0173 pasaulio entuziastai visame pasaulyje!<\/p>\n

Literat\u016bra:<\/em><\/span><\/p>\n

    \n
  1. Gleason, H. A. 1931. \u201cBotanical results of the Tyler-Duida Expedition.\u201d Bulletin of the Torrey Botanical Club 58 (6): 367\u2013368.<\/em><\/li>\n
  2. Maguire, B. 1978. \u201cSarraceniaceae.\u201d Memoirs of the New York Botanical Garden 29: 36\u201362.<\/em><\/li>\n
  3. Steyermark, J. A., 1984. \u201cFlora of the Venezuelan Guayana\u201d Annual of the Missouri Botanical Garden 71: 297\u2013340.<\/em><\/li>\n<\/ol>\n
    Stewart McPherson, 2007
    \nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    . Dvide\u0161imtojo am\u017eiaus prad\u017eia pa\u017eym\u0117ta kaip tyrin\u0117jim\u0173 ir atradim\u0173 metas – laikas, kai m\u016bs\u0173 supratimas apie \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173 buvo ribotas ir vis dar i\u0161liko pa\u017eym\u0117tas ne\u017einomyb\u0117s. Gvianos plok\u0161\u010diakalnis Venesueloje, \u0161iaur\u0117s Brazilijoje ir Gvianoje niekaip nei\u0161eina tyrin\u0117tojams i\u0161 galv\u0173 – nutol\u0119 pasauliai, kuriuose karaliauja smiltainio plok\u0161tikaln\u0117s, kuri\u0173 tik ma\u017ea dalis buvo \u012fveikta, o kai kurios net […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[14,16],"tags":[1082,1080,861,173,779,1085,1079,1084,1081,1083,780],"class_list":["post-4965","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-heli","category-literatura","tag-cerro-duidaa","tag-gvianos-ploksciakalnis","tag-heliamforos","tag-heliamphora","tag-heliamphora-macdonaldae","tag-heliamphora-neblinae","tag-heliamphora-tatei","tag-heliamphora-tyleri","tag-henry-gleason","tag-karakasas","tag-marsh-pitcher-plant"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4965","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=4965"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4965\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=4965"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=4965"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=4965"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}