{"id":4938,"date":"2016-08-26T15:50:15","date_gmt":"2016-08-26T12:50:15","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4938"},"modified":"2016-08-26T15:53:50","modified_gmt":"2016-08-26T12:53:50","slug":"heliamforos-ir-gvianos-plokstikalnes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4938","title":{"rendered":"Heliamforos ir Gvianos plok\u0161tikaln\u0117s"},"content":{"rendered":"

.<\/span>\"EN\"<\/a><\/span><\/p>\n

Pripa\u017eintas vokie\u010di\u0173 topografas Robert Schomburgk<\/a> 1838 ir 1839 metais buvo siun\u010diamas brit\u0173 vyriausyb\u0117s \u012f Brit\u0173 Gvianos<\/a> (dabar Gviana<\/a>) tolim\u0173j\u0173 sien\u0173, kad i\u0161tir\u0161\u0173 \u0161ios provincijos topografij\u0105 ir teritorijos geologij\u0105. Kolonijin\u0117s vyriausyb\u0117s supratimas apie Brit\u0173 Gvianos vid\u0173 XIX a prad\u017eioje buvo labai netikslus. Keletas tyrin\u0117toj\u0173 keliavo po \u0161i\u0105 teritorij\u0105 per pastaruosius tris \u0161imtme\u010dius ir gr\u012f\u017edavo su ataskaitomis apie \u0161al\u012f, kurioje klesti kalnai-bok\u0161tai, bet j\u0173 informacija b\u016bdavo neai\u0161ki ir da\u017enai sunkiai \u012ftikinama. Seras Walter Raleigh<\/a> 1595 metais prane\u0161\u0117 apie did\u017eiul\u0119 smail\u0119, kuri primin\u0117 „baltosios ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105”, o ispan\u0173 misionierius Capuchin Mariano 1780 metais apra\u0161\u0117 st\u016bksan\u010dius kalnus, primenan\u010dius „netaisyklingus bok\u0161tus ir pilis”.<\/p>\n

Septynet\u0105 m\u0117nesi\u0173 Schomburgk keliavo Brit\u0173 Gvianos d\u017eiungl\u0117mis ir savanomis iki nutolusios Gvianos plok\u0161\u010diakalnio<\/a> \u0161irdies. I\u0161 tolumos jis pa\u017evelg\u0117 \u012f Roraima kaln\u0105<\/a> – did\u017eiul\u012f plok\u0161\u010di\u0105 plato ten, kur dabar yra Venesuelos, Gvianos ir Brazilijos pasienis. Savo \u017eurnale jis ra\u0161\u0117:<\/p>\n

\n

A\u0161 likau apstulb\u0119s \u017ei\u016br\u0117damas \u012f stor\u0105 sien\u0105 ir slegiamas \u0161ios sensacijos… \u017ei\u016brint \u012f \u0161\u012f svaiginant\u012f auk\u0161t\u012f, akmens mas\u0117 atrod\u0117 laukin\u0117 ir neapr\u0117piama.<\/p>\n<\/blockquote>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Suintriguotas Schomburgk nukeliavo ar\u010diau prie did\u017eiojo kalno ir galiausiai pasiek\u0117 giganti\u0161ko plato pagrind\u0105, kurio \u0161lait\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje atrado did\u017eiul\u0119 pelk\u0119, buvusi\u0105 daugyb\u0117s ne\u017einom\u0173 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 namais. Taip nustebintas nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gausos, jis pavadino pelk\u0119 „botanik\u0173 El Dorado”, ir \u010dia, daugyb\u0117s nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 apsuptyje, jis atrado \u0105sotin\u012f augal\u0105 – pirm\u0105j\u012f, apra\u0161yt\u0105 Piet\u0173 Amerikoje.<\/p>\n

Savo veikale 1840 metais „Journey from Fort San Joaquim, on the Rio Branco, and Thence to Roraima” Schomburk su susi\u017eav\u0117jimu apra\u0161o \u0105sotin\u012f augal\u0105:<\/p>\n

Kitas didelio susidom\u0117jimo vertas augalas, Heliamphora nutans<\/em>, pana\u0161us \u012f \u0105sotin\u012f augal\u0105 Sarracenia violaris<\/em> (dabar S. minor)<\/em><\/span>, ta\u010diau tarp j\u0173 yra did\u017eiuliai skirtumai \u017eiedo strukt\u016broje, nes \u0161i gentis turi kelet\u0105 \u017eied\u0173…<\/p><\/blockquote>\n

Per 150 met\u0173 nuo to laiko kai Robert Schomburgk nukeliavo prie Roraima kalno, tyrin\u0117tojai ir keliautojai atrado vir\u0161 \u0161imto pana\u0161i\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 kaln\u0173, i\u0161sibars\u010diusi\u0173 pietin\u0117je Venesueloje, Gvianoje ir \u0161iaurin\u0117je Brazilijoje. J\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se buvo surasta 14 heliamfor\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 (H. chimantensis<\/a>, H. elongata<\/a>, H. exappendiculata<\/a>, H. folliculata<\/a>, H. glabra<\/a>, H. heterodoxa<\/a>, H. hispida<\/a>, H. ionasii<\/a>, H. macdonaldae<\/a>, H. minor<\/a>, H. neblinae<\/a>, H. pulchella<\/a>, H. sarracenioides<\/a><\/em> ir H. tatei<\/em><\/a>). Dabar ai\u0161ku, kad heliamforos yra did\u017eiausia Naujojo Pasaulio \u0105sotini\u0173 augal\u0173 gentis, o taip pat, kad jos atstovai yra vieni did\u017eiausi\u0173, \u012fsp\u016bdingiausi\u0173, spalvingiausi\u0173 i\u0161 vis\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173.<\/p>\n

Nepaisant savo \u012fstabumo, Heliamphora<\/em> gentis vis dar i\u0161lieka ma\u017eai \u017einoma tarp botanik\u0173 ir sodinink\u0173, ypa\u010d lyginant su kitomis vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 gentimis. Dar ir \u0161iandien auginamos t\u0117ra tik kelios r\u016b\u0161ys, o m\u016bs\u0173 supratimas apie genties sistematik\u0105 ir taksonomij\u0105 dar nesenai buvo visai neai\u0161kus – keletas r\u016b\u0161i\u0173 buvo pakartotinai atrastos, kitos dirbtinai ir neteisingai sistematik\u0173 apjungtos. Vis\u0173 pirma, dar i\u0161lieka daug neai\u0161kum\u0173 su H. neblinae<\/a>, H. macdonaldae<\/a><\/em> ir H. tatei<\/em><\/a> grupe.<\/p>\n

Viena i\u0161 heliamfor\u0173 nepa\u017eintumo prie\u017eas\u010di\u0173 – j\u0173 augimas atokiose ir labai sunkiai pasiekiamose augimviet\u0117se. Dauguma heliamfor\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 randamos ant Gvianos plok\u0161tikalni\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 (Venesueloje, Gvianoje ir \u0161iaur\u0117s Brazilijoje), ir daugeliu atveju – tik ant vieno ar keli\u0173 kaln\u0173. Kadangi daugelio plok\u0161tikalni\u0173 auk\u0161tis yra keli \u0161imtai metr\u0173, o visos jas supan\u010dios sienos yra sta\u010dios, toki\u0173 kaln\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s yra pasiekiamos tik mal\u016bnsparni\u0173, ir labai retai aplankomos tyrin\u0117toj\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

\u017dinoma, kad heliamfor\u0173 \u012fvairov\u0119 l\u0117m\u0117 did\u017eiul\u0117 plok\u0161tikalni\u0173 izoliacija. Plok\u0161tikaln\u0117s turi pana\u0161ias klimatines s\u0105lygas, bet yra atskirtos erdvi\u0161kai, tod\u0117l Gvianos plok\u0161tikalni\u0173 situacija labai pana\u0161i \u012f vandenyn\u0173 salyn\u0173. Tokia „kaln\u0173 sal\u0173” izoliacija l\u0117m\u0117, kad kiekviename j\u0173 augalija ir gyv\u016bnija vyst\u0117si ir \u012fvair\u0117jo, prisitaikydama savaip prie konkre\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173. Pana\u0161iai kaip Darvino kikilia<\/a>i ar Galapag\u0173 v\u0117\u017eliai, heliamforos i\u0161sivyst\u0117 sudarydamos plat\u0173 spektr\u0105 r\u016b\u0161i\u0173, besiskirian\u010di\u0173 savo forma, dyd\u017eiu, spalva tam, kad u\u017eimt\u0173 specifin\u0119 ni\u0161\u0105 savo augimviet\u0117je.<\/p>\n

H. ionasi<\/em><\/a>, pavyzd\u017eiui, auga tarp tankios augmenijos, i\u0161augina 30-45 cm ilglio piltuvi\u0161kas t\u016btas tam, kad neb\u016bt\u0173 u\u017etemdyta ir i\u0161stumta. Tam, kad priviliot\u0173 vabzd\u017eius ir gaut\u0173 maisto med\u017eiagas, ji nusida\u017eiusi labai ry\u0161kiomis spalvomis, kurios ai\u0161kiai matosi tarp kitos augmenijos. Kadangi ji auga tik atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kuose Ilu-Tramen<\/a> kaln\u0173 virtin\u0117je, ji paprastai sugauna didesnius vabzd\u017eius nei tos, kurios auga plok\u0161tikalni\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se, tod\u0117l ji i\u0161vyst\u0117 \u017eemyn nukreiptus plaukelius vidin\u0117je t\u016btos pus\u0117je, kurie sulaiko sugautus vabzd\u017eius.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Kaip prie\u0161ingyb\u0117, H. minor<\/em><\/a> specializacija vyko prie\u0161inga kryptimi. Ji auga nederlingose vietov\u0117se, kuriose n\u0117ra stambios augmenijos. Ji adaptavosi suma\u017eindama savo \u016bg\u012f, ir tai jai padeda \u012fsiterpti uol\u0173 ply\u0161iuose bei atsilaikyti v\u0117jo g\u016bsiams, temperat\u016br\u0173 svyravimams. Kadangi ji pagauna tik smulkius vabzd\u017eius, jai nereikia plaukeli\u0173 pagalbos, tod\u0117l jie b\u016bna labai ma\u017ei.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

H. pulchella<\/em><\/a> auga labai dr\u0117gnose vietov\u0117se, tod\u0117l ji turi savo t\u016btose drena\u017eo angel\u0119, esan\u010dia ties puse t\u016btos auk\u0161\u010dio. Pro \u0161i\u0105 angel\u0119 i\u0161teka vandens perteklius ir tai padeda i\u0161saugoti nuo i\u0161siplovimo sugautas t\u016btoje aukas. Tai leid\u017eia jai augti ir apsemtai.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

I\u0161skirtinis heliamfor\u0173 adaptyvumas leido i\u0161sivystyti labai s\u0117kmingai augal\u0173 grupei – labai specifini\u0173 adaptacij\u0173 kombinacija kiekvienoje r\u016b\u0161yje ir geb\u0117jimas gauti maisto med\u017eiagas ten, kur jos nepasiekiamos kitiems augalams leido heliamforoms s\u0117kmingai u\u017ekariauti ekologines ni\u0161as plok\u0161tikalni\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se. Heliamforos yra dominuojan\u010dios r\u016b\u0161ys plok\u0161tikalni\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se, ir paradoksalu, bet jos daugiausiai paplitusios ten, kur augimo s\u0105lygos yra pa\u010dios skurd\u017eiausios, kuriose kiti augalai negali konkuruoti ir i\u0161gyventi.<\/p>\n

Heliamfor\u0173 prisitaikymai yra tokie s\u0117kmingi, kad jos lygiagre\u010diai evoliucionavo su kitomis vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 grup\u0117mis – Catopsis<\/em><\/a> ir Brocchinia<\/em><\/a> – bromelijiniais augalais<\/a>. \u0160iose vejose gentyse lap\u0173 skrotel\u0117 sudaro vandens rezervuar\u0105, kurio pagalba sugaunamos vabzd\u017ei\u0173 aukos – ta\u010diau vabzd\u017ei\u0173 gaudymo mechanizmas yra i\u0161 principo toks pats kaip ir heliamfor\u0173. Ta\u010diau r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius abejose gentyse yra gerokai ma\u017eesnis, nors bromelijiniai augalai s\u0117kmingiau gaudo vabzd\u017eius ir nurungia heliamforas pagal sugaut\u0173 vabzd\u017ei\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Literat\u016bra:<\/em><\/span><\/p>\n

    \n
  1. Schomburgk, R. H. 1840, „Journey from Fort San Joaquim, on the Rio Branco, to Roraima, and Thence by the Rivers Parima and Merewari to Esmeralda, on the Orinoco, in 1838-9” Journal of the Royal Geographical Society 10: 191-247.<\/em><\/li>\n<\/ol>\n

    \u00a0Stewart McPherson, 2007
    \nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    . Pripa\u017eintas vokie\u010di\u0173 topografas Robert Schomburgk 1838 ir 1839 metais buvo siun\u010diamas brit\u0173 vyriausyb\u0117s \u012f Brit\u0173 Gvianos (dabar Gviana) tolim\u0173j\u0173 sien\u0173, kad i\u0161tir\u0161\u0173 \u0161ios provincijos topografij\u0105 ir teritorijos geologij\u0105. Kolonijin\u0117s vyriausyb\u0117s supratimas apie Brit\u0173 Gvianos vid\u0173 XIX a prad\u017eioje buvo labai netikslus. Keletas tyrin\u0117toj\u0173 keliavo po \u0161i\u0105 teritorij\u0105 per pastaruosius tris \u0161imtme\u010dius ir gr\u012f\u017edavo su […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[790,14,16],"tags":[764,765,766,767,768,769,770,771,772,773,774,775,776,777,172,173,698],"class_list":["post-4938","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekspedicijos-ir-keliones","category-heli","category-literatura","tag-h-chimantensis","tag-h-elongata","tag-h-exappendiculata","tag-h-folliculata","tag-h-glabra","tag-h-heterodoxa","tag-h-hispida","tag-h-ionasii","tag-h-macdonaldae","tag-h-minor","tag-h-neblinae","tag-h-pulchella","tag-h-sarracenioides","tag-h-tatei","tag-heliamfora","tag-heliamphora","tag-stewart-mcpherson"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4938","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=4938"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4938\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=4938"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=4938"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=4938"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}