{"id":4843,"date":"2016-08-23T16:04:11","date_gmt":"2016-08-23T13:04:11","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4843"},"modified":"2017-03-16T09:46:20","modified_gmt":"2017-03-16T07:46:20","slug":"pasaulio-bromelijiniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4843","title":{"rendered":"Pasaulio bromelijiniai"},"content":{"rendered":"

.<\/span>\"en\"<\/a><\/p>\n

Bromelijiniai<\/a><\/strong> – labai \u012fvairi \u017eiedini\u0173 augal\u0173 \u0161eima, sutinkama da\u017eniausiai tropiniuose ir subtropiniuose Amerikos regionuose, i\u0161skyrus vien\u0105 r\u016b\u0161\u012f, augan\u010di\u0105 vakar\u0173 Afrikoje. Dabar \u017einoma apytiksliai 2400 bromelijini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 suskirstyt\u0173 \u012f 59 gentis, kas sudaro \u012fsp\u016bding\u0105 augal\u0173 \u012fvairov\u0119, \u012fskaitant ant\u017eemines, epifitines<\/a> ir litofitines<\/a> r\u016b\u0161is. Augimvie\u010di\u0173 \u012fvairov\u0117 padar\u0117 \u0161i\u0105 \u0161eim\u0105 itin klestin\u010di\u0105 Amerikos kontinentuose ir sutinkam\u0105 beveik visur nuo pietini\u0173 JAV valstij\u0173 iki centrin\u0117s Argentinos ar \u010cil\u0117s. Paplitusios tokiose pla\u010diose s\u0105lygose, \u0161ios r\u016b\u0161ys sutinkamos pusiaujo, atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kuose, kar\u0161tose dykum\u0173 \u017eemumose, auk\u0161tikaln\u0117se nuo 0 iki ma\u017eiausiai 4200 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio auk\u0161tyje.<\/p>\n

\"Spavingi

Spavingi laukin\u0117je Belizo gamtoje augan\u010di\u0173 bromelijini\u0173 lapai<\/p><\/div>\n

Bromelijini\u0173 lapija sutelkta \u012f kompakti\u0161k\u0105 skrotel\u0119, sudaryta i\u0161 skirtingo lap\u0173 skai\u010diaus. Kiekvieno individo lapai \u012fvairuoja savo forma, spalva. Vien\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 lapai plat\u016bs, ilgi, kit\u0173 – siauri, liniji\u0161ki. Kai kuriais atvejais lapija gali tesiekti kelet\u0105 centimetr\u0173 (pavyzd\u017eiui, tilandsij\u0173), kitais atvejais atskiras lapas gali b\u016bti metro ilgio (pavyzd\u017eiui, brochinij\u0173). Daugumoje atvej\u0173 lap\u0173 skrotel\u0117 i\u0161auga ant trumpo sumed\u0117jusio stiebo. lapai padengti plaukeli\u0173 pavidalo darini\u0173, vadinam\u0173 trichomomis (plaukeliais), kurios geba absorbuoti vanden\u012f ir mineralus tiesiogiai \u012f lapus. Daugumos gen\u010di\u0173 lapija labai spalvinga ir ra\u0161tuota, nuspalvinta \u012fsp\u016bdingomis raudona, ka\u0161tonine, auksine, geltona, juoda arba \u017ealia spalvomis.<\/p>\n

\"Venesueloje

Venesueloje auginami bromelijiniai<\/p><\/div>\n

Bromelijini\u0173 \u017eiedai labai \u012fvairuoja visose penkiasde\u0161imt devyniose gentyse, ta\u010diau da\u017eniausiai b\u016bna sutelkti \u012f didel\u012f daugia\u017eied\u012f \u012fsp\u016bdingai nusispalvinus\u012f \u017eiedyn\u0105, kuriame gali b\u016bti iki 500 pavieni\u0173 \u017eied\u0173. Daugumoje atvej\u0173 pavieniai \u017eiedai, pradedant nuo \u017eiedyno pamato, skleid\u017eiasi paeiliui kelet\u0105 savai\u010di\u0173.<\/p>\n

\"Nuostabus

Nuostabus raudonas Tillandsia turneri i\u0161 Venesuelos \u017eiedas<\/p><\/div>\n

Da\u017eniausiai kiekvienas \u017eiedas prasiskleid\u017eia 1-4 dienoms, ta\u010diau kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017eiedai \u017eydi vos kelet\u0105 valand\u0173. T\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kurios i\u0161augina didelius gausius \u017eiedynus, \u017eyd\u0117jimas gali t\u0119stis kelis m\u0117nesius, kol neprasiskleis kiekvienas \u017eiedas. Did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173 bromelijini\u0173 r\u016b\u0161is Puya raimondii<\/a><\/em> i\u0161augina ir pat\u012f did\u017eiausi\u0105 \u017eiedyn\u0105, kuris gali siekti net 7 metrus. Patys \u017eiedai daugumoje atvej\u0173 yra labai spalvingi ir patraukl\u016bs, o kai kuriais atvejais gali b\u016bti kvapn\u016bs ir aromatingi. Daugeliu atveju pats augalas atmir\u0161ta vos pra\u0117jus keliems m\u0117nesiams po \u017eyd\u0117jimo, ta\u010diau tai inicijuoja jaun\u0173 at\u017eal\u0173 augim\u0105 i\u0161 pamato, tod\u0117l senesni individai suformuoja i\u0161tis\u0105 skroteli\u0173 s\u0105\u017ealyn\u0105.<\/p>\n

Ma\u017edaug pus\u0117 bromelijini\u0173 yra apifitai, augantys ant kit\u0173 augal\u0173 \u0161ak\u0173. Kaip tikrieji epifitai, jie auga nepriklausomai nuo \u017eem\u0117s ir evoliucijos eigoje i\u0161vyst\u0117 tam skirtus prisitaikymus surinkti vanden\u012f ir maisto med\u017eiagas nepriklausomai nuo substrato. Daugumos epifitini\u0173 bromelijini\u0173 lapija yra plati ir sudaro efektyvi\u0105 lietaus vandens ir krintan\u010di\u0173 organini\u0173 daleli\u0173 gaudykl\u0119. Daugelis bromelijini\u0173 – taip vadinami rezervuariniai bromelijiniai (angl. tank bromeliads<\/em>) – turi lap\u0173 skrotel\u0119, kuri yra piltuv\u0117lio formos su rezervuaru, kuriame kaupiasi lietaus vanduo ir nuos\u0117dos. Lietaus vandens ir nuos\u0117d\u0173 surinkimas leid\u017eia augalui tiesiogiai pasisavinti vanden\u012f ir maisto med\u017eiagas pro lapus per taip vadinamas trichomas (plaukelius), i\u0161sid\u0117s\u010diusias ant lap\u0173 pavir\u0161iaus.<\/p>\n

\"bromelijos<\/p>\n

Daugumos epifitini\u0173 bromelijini\u0173 \u0161aknys yra redukuotos ir atlieka inkaro, pritvirtinan\u010dio pat\u012f augal\u0105 ant kito augalo \u0161akos, funkcij\u0105. Augdami ant kit\u0173 med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173, bromelijiniai prisitaik\u0117 i\u0161tverti sausr\u0105. D\u0117l intensyvaus garavimo, kaitrios saul\u0117s, dr\u0117gm\u0117 i\u0161garuoja labai greitai, tod\u0117l epifitiniai bromelijiniai i\u0161vyst\u0117 kelet\u0105 kserofitini\u0173<\/a> prisitaikym\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f dykum\u0173 augalus. Kai kuri\u0173 augal\u0173 stiebas (pavyzd\u017eiui, tilandsij\u0173) yra storas ir m\u0117singas, galintis kaupti vanden\u012f. I\u0161oriniame lap\u0173 pavir\u0161iuje t\u0117ra tik keletas por\u0173, o pats pavir\u0161ius turi va\u0161kin\u012f epiderm\u012f<\/a>, suma\u017einant\u012f transpiracij\u0105<\/a>.<\/p>\n

Vieni i\u0161 \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 augal\u0173 yra oriniai augalai – tilandsijos<\/a><\/strong>. Jie auga ant atogr\u0105\u017e\u0173 med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173 tropiniuose Amerikos regionuose ir yra prisitaik\u0119 gauti maisto med\u017eiagas i\u0161 dulki\u0173, nukritusi\u0173 lap\u0173 ir negyv\u0173 vabzd\u017ei\u0173. Tilandsij\u0173 lapai labai gausiai i\u0161marginti trichom\u0173, d\u0117l ko pats j\u0173 pavir\u0161ius atrodo pilkas.<\/p>\n

Trys rezervuarini\u0173 bromelijini\u0173 r\u016b\u0161ys i\u0161 Catopsis<\/a><\/em> ir Brocchinia<\/em><\/a> gen\u010di\u0173 su adaptacijomis pa\u017eeng\u0117 dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f toliau – jos evoliucionavo taip, kad sugeba aktyviai privilioti ir pagauti vabzd\u017eius. \u0160i\u0173 augal\u0173 lapija vilioja vabzd\u017eius sald\u017eiu kvapu ir ry\u0161kiomis spalvomis. Lap\u0173 pavir\u0161ius yra va\u0161kinis, padengtas trapia balta pudra, ant kurios nut\u016bp\u0119s vabzdys paslysta ir nukrenta \u012f vanden\u012f, kuriuo pripildyta lap\u0173 skrotel\u0117s apa\u010dia. Vabzdys nebegali slid\u017eiomis sienel\u0117mis i\u0161lipti atgal ir nusk\u0119sta, o po kiek laiko atsilaisvinusias jam yrant maisto med\u017eiagas \u012fsiurbia augalas.<\/p>\n

\"Catopsis

Catopsis berteroniana \u2013 vabzd\u017eia\u0117dis bromelijinis<\/p><\/div>\n

Labai sunku yra \u012fvertinti epifitini\u0173 bromelijini\u0173 augal\u0173 \u012fvairov\u0119 nat\u016braliose augimviet\u0117se, kadangi nema\u017eai j\u0173 auga med\u017eiuose 100 metr\u0173 auk\u0161tyje nuo \u017eem\u0117s Piet\u0173 ir Centrin\u0117je Amerikoje didieji med\u017eiai kartais b\u016bna „aps\u0117sti” t\u016bkstan\u010di\u0173 bromelijini\u0173 augal\u0173, sudaran\u010di\u0173 pagrindin\u0119 epifitin\u0119 atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161ko biomo dal\u012f, ir esan\u010di\u0173 prieglauda daugybei varliagyvi\u0173, vabzd\u017ei\u0173 ir kit\u0173 gyv\u016bn\u0173 namais. Kartais epifitini\u0173 augal\u0173 mas\u0117 nulau\u017eia med\u017ei\u0173 \u0161akas. Ant nukritusi\u0173 \u0161ak\u0173 bromelijiniai auga toliau, o kai kurios r\u016b\u0161ys auga ant negyv\u0173 ant \u017eem\u0117s esan\u010di\u0173 \u0161ak\u0173.<\/p>\n

\"\u012evair\u016bs

\u012evair\u016bs epifitiniai bromelijiniai, augantys ant nusvirusios \u0161akos Belize, Centrin\u0117je Amerikoje<\/p><\/div>\n

Kitos bromelijini\u0173 gentys, tokios kaip Navia<\/a><\/em> ar Brocchinia<\/a><\/em> auga ant \u017eem\u0117s ir \u0161aknimis papildomai \u012fsisavina vanden\u012f ir maisto med\u017eiagas. Tarp daugyb\u0117s ant\u017eemini\u0173 bromelijini\u0173 yra patys did\u017eiausi \u0161eimoje. Brocchinia tatei<\/a><\/em> yra s\u0105lyginai didel\u0117 r\u016b\u0161is, auganti Venesuelos pietuose, besiribojan\u010diuose su Brazilija ir Gajana. Jos lapija gali siekti net 120 cm ilg\u012f, o seni individai gali tur\u0117ti iki 1 metro ilgio medin\u012f stieb\u0105. Ta\u010diau did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173 bromelijini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 Puya raimondii<\/em> <\/a>\u00a0i\u0161 Peru ir Bolivijos u\u017eaugina iki 4 metr\u0173 ilgio lapij\u0105.<\/p>\n

\"Borneo

Borneo auginamas ananasas (Ananas comosus)<\/p><\/div>\n

I\u0161 didel\u0117s bromelijini\u0173 \u012fvairov\u0117s tik vienos r\u016b\u0161ies vaisiai patiko \u017emon\u0117ms ir yra komerci\u0161kai auginami. \u0160is augalas – ananasas (Ananas comosus<\/a><\/em>). Ananasas yra ant\u017eeminis augalas, kurio t\u0117vyn\u0117 Urugvajus, Puerto Riko ir Paragvajus, ta\u010diau jis pla\u010diai auginamas abejose Amerikose ir Karibuose nuo to laiko kai Kristupas Kolumbas 1492 metais atvyko \u012f Nauj\u0105j\u012f Pasaul\u012f.<\/p>\n

Daugelis ind\u0117n\u0173 taut\u0173 naudojo ananas\u0105 kaip pagrindin\u0119 kult\u016br\u0105 dar t\u016bkstant\u012f met\u0173 prie\u0161 europie\u010diams atvykstant \u012f Nauj\u0105j\u012f pasaul\u012f. Actekai, inkai, majai gerai \u017einojo ananaso vaisi\u0173, lap\u0173 ir plau\u0161o panaudojim\u0105, ir naudoja juos iki \u0161i\u0173 dien\u0173 (apie ananaso naud\u0105<\/a>). Bromelijini\u0173 auginimo dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis prad\u017eia yra 1776 metais, kai pirmieji augalai buvo atve\u017eti \u012f ankstyvuosius Europos \u016bkius ir prad\u0117ti dauginti bei platinti. Guzmania lingulata<\/a><\/em> prad\u0117ta pardavin\u0117ti 1776 metais ir sulauk\u0117 did\u017eiulio pasisekimo tarp sodinink\u0173. Aechmea fasciata<\/a><\/em> ir Vriesea splendens<\/a><\/em> buvo \u012fvestos \u012f kult\u016br\u0105 XIX a prad\u017eioje ir auginamos iki dabar. Bromelijini\u0173 populiarumas per tuos du \u0161imtus met\u0173 nuolat augo, buvo sukurta daug \u012fsp\u016bding\u0173 hibrid\u0173. Tyrin\u0117jant atokius Piet\u0173 Amerikos kampelius atrandama vis daugiau ir daugiau nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, ir XXI a prad\u017eioje tampa ai\u0161ku, kad mes vis dar bromelijini\u0173 \u012fvairov\u0117s pa\u017einimo kelio prad\u017eioje.<\/p>\n

\"Giganti\u0161kas

Giganti\u0161kas ant\u017eeminis bromelijinis i\u0161 Venesuelos \u2013 Brocchinia tatei<\/p><\/div>\n

\"\u012esp\u016bdingas

\u012esp\u016bdingas ant\u017eeminis Navia genties bromelijinis<\/p><\/div>\n

Tarptautin\u0117 bromelijini\u0173 (augintoj\u0173) draugija (Bromeliad Society International<\/a>) suteikia puiki\u0105 informacij\u0105 apie bromelijini\u0173 auginim\u0105, j\u0173 \u012fsigijim\u0105 ir kitas \u0161i\u0173 augal\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 draugijas visame pasaulyje. Vis\u0105 informacij\u0105 galite rasti u\u017esuk\u0119 \u012f \u0161ios draugijos interneto svetain\u0119 – www.bsi.org<\/a>.<\/p>\n

Stewart McPherson
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

. Bromelijiniai – labai \u012fvairi \u017eiedini\u0173 augal\u0173 \u0161eima, sutinkama da\u017eniausiai tropiniuose ir subtropiniuose Amerikos regionuose, i\u0161skyrus vien\u0105 r\u016b\u0161\u012f, augan\u010di\u0105 vakar\u0173 Afrikoje. Dabar \u017einoma apytiksliai 2400 bromelijini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 suskirstyt\u0173 \u012f 59 gentis, kas sudaro \u012fsp\u016bding\u0105 augal\u0173 \u012fvairov\u0119, \u012fskaitant ant\u017eemines, epifitines ir litofitines r\u016b\u0161is. Augimvie\u010di\u0173 \u012fvairov\u0117 padar\u0117 \u0161i\u0105 \u0161eim\u0105 itin klestin\u010di\u0105 Amerikos kontinentuose ir sutinkam\u0105 beveik visur […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[605,16,588],"tags":[1059,1063,1056,1057,601,796,598,1062,1060,1061,1051,1058,1055,1054,1053,499,1052,1064],"class_list":["post-4843","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kiti-plesrus-augalai","category-literatura","category-pseudovabzdziaedziai-2","tag-actekai","tag-aechmea-fasciata","tag-ananas-comosus","tag-ananasas","tag-brocchinia","tag-brocchinia-tatei","tag-catopsis","tag-guzmania-lingulata","tag-inkai","tag-majai","tag-navia","tag-pineaple","tag-puja","tag-puya-raimondii","tag-tilandsija","tag-tilandsijos","tag-tillandsia","tag-vriesea-splendens"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4843","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=4843"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4843\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=4843"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=4843"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=4843"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}