{"id":4818,"date":"2012-05-14T17:18:53","date_gmt":"2012-05-14T14:18:53","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4818"},"modified":"2019-02-12T18:52:49","modified_gmt":"2019-02-12T16:52:49","slug":"4818","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=4818","title":{"rendered":"Tukl\u0117s"},"content":{"rendered":"

Pasaulyje yra tik kelios augal\u0173 r\u016b\u0161ys, kurios sugeba suvir\u0161kinti tokius\u00a0azotingus junginius kaip m\u0117sa ar vabzd\u017ei\u0173 k\u016bnai. „M\u0117s\u0117d\u017eiai” augalai n\u0117ra tampriai\u00a0susaistyti sistematiniais giminyst\u0117s ry\u0161iais, ta\u010diau visi turi puikiai i\u0161vystytus\u00a0mechanizmus vabzd\u017eiams gaudyti ir vir\u0161kinti. Pagal grobio med\u017eiojimo b\u016bd\u0105 \u017ealieji\u00a0raj\u016bnai gali b\u016bti skirstomi \u012f tris grupes.<\/p>\n

Pirmajai grupei priklauso Sarracenia<\/em>, Nepenthes<\/em>, Darlingtonia <\/em>gen\u010di\u0173 atstovai. Antrajai\u00a0grupei priskiriamos tokios gentys, kaip \u00a0Drosera<\/em> ir Pinquicula<\/em>. Tre\u010diajai – Dionaea<\/em> – Jautrusis mus\u0117kautas, dar\u00a0vadinamas Veneros musgaud\u017eiu.\u00a0Labai \u012fdomios yra antrosios grup\u0117s atstov\u0117s \u2013 tukl\u0117s.<\/p>\n

Pinguicula<\/em> (Tukl\u0117) yra vabzd\u017eia\u0117dis augalas, paplit\u0119s Europoje, \u0161iaurin\u0117je\u00a0Azijos dalyje, \u0160iaur\u0117s, Piet\u0173 ir Centrin\u0117je Amerikoje ir pietin\u0117je Meksikos dalyje.<\/p>\n

<\/p>\n

Tukl\u0117s da\u017eniausiai daugiame\u010diai augalai, ta\u010diau pasitaiko ir vienme\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.\u00a0Tukl\u0117s skirstomos \u012f dvi pagrindines grupes, \u00a0pagal tai, kokiame klimate jos\u00a0auga. \u0160ios dvi did\u017eiosios grup\u0117s dar skaidomos pagal morfologines charakteristikas.<\/p>\n

Tukl\u0117s turi palyginus silpnai i\u0161sivys\u010diusi\u0105 \u0161akn\u0173 sistem\u0105. Plonos baltos\u00a0\u0161aknys tarnauja augalui kaip inkaras, padedantis i\u0161silaikyti vietoje. Be abejo, \u0161aknimis\u00a0siurbiama ir dr\u0117gm\u0117 i\u0161 dirvos. Vidutini\u0173 platum\u0173 tukl\u0117s, kurios prisitaikiusios pakelti\u00a0\u0161al\u010dius, \u0161aknis \u017eiemai nud\u017eiovina\/nunaikina, kai jau pasiruo\u0161ia miegui. Kai kurios\u00a0epifitin\u0117s tukli\u0173 r\u016b\u0161ys ant \u0161akn\u0173 turi tam tikrus siurbtukus, kuriais prisikabina prie\u00a0jomis lie\u010diamo pavir\u0161iaus.<\/p>\n

Tam, kad sugaut\u0173 ir suvir\u0161kint\u0173 vabzd\u012f, tukl\u0117s lap\u0173 pavir\u0161iuje turi specializuotas liaukas.\u00a0Vienos liaukos yra tarsi ant kojel\u0117s, kurios vir\u0161uje kabo la\u0161elis skys\u010dio. Manoma, kad tuo la\u0161eliu\u00a0jos privilioja vabzd\u017eius, kurie atskrenda atsigerti. Skys\u010dio la\u0161elyje yra nedaug vir\u0161kinimo enzim\u0173 ir\u00a0tarnauja daugiau, kaip vabzd\u017ei\u0173 gaudykl\u0117. Nuo liaukos prisilietimo su vabzd\u017eiu i\u0161siskiria papildomos\u00a0klijingos gleiv\u0117s i\u0161 speciali\u0173 l\u0105steli\u0173, esan\u010di\u0173 kojel\u0117s apa\u010dioje. Taip besimuistydamas vabzdys galutinai\u00a0ir tvirtai prisiklijuoja prie lapo. Kitos liaukos, esan\u010dios ant lapo, kojel\u0117s neturi. \u0160ios \u201ebekoj\u0117s\u201c liaukos\u00a0i\u0161skiria enzimus, kurios vabzd\u012f skaido \u012f augalo pasisavinamus cheminius junginius, tokius kaip azotas.\u00a0I\u0161skaidytos med\u017eiagos pasisavinamos per lapo epidermyje esan\u010dias skylutes, o i\u0161 vabzd\u017eio belieka\u00a0chitininis apvalkalas \u2013 egzoskeletas. Be vabzd\u017ei\u0173, tukl\u0117s taip pat sugeba suvir\u0161kinti \u017eiedadulkes,\u00a0nukritusias ant j\u0173 lap\u0173.<\/p>\n

Kaip ir beveik vis\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173, tukl\u0117s \u017eiedas i\u0161keliamas labai auk\u0161tai ant ilgo \u017eiedko\u010dio.\u00a0\u017diedai da\u017eniausiai b\u016bna m\u0117lynos, violetin\u0117s, baltos spalvos, da\u017enai turi gelton\u0105, \u017ealsv\u0105 arba raudon\u0105\u00a0atspalv\u012f.<\/p>\n

<\/p>\n

Tukl\u0117s auga skurd\u017eioje, \u0161armin\u0117s reakcijos \u017eem\u0117je. Kai kurios r\u016b\u0161ys\u00a0prisitaikiusios gyventi r\u016bg\u0161\u010diuose durpynuose, \u017eem\u0117je, sudarytoje i\u0161 gryno gipso, o\u00a0kartais auga ant vertikali\u0173 uol\u0173. Kelios r\u016b\u0161ys yra epifitai. Kad ir kur jos augt\u0173, visas
\nvietoves vienija tai, kad ten skurdi \u017eem\u0117.<\/p>\n

Tukl\u0117ms reikalinga nuolatin\u0117 dr\u0117gm\u0117, Gamtoje reikiam\u0105 dr\u0117gm\u0119 jos\u00a0gauna i\u0161 po\u017eemini\u0173 vandens telkini\u0173, auk\u0161tos santykin\u0117s oro dr\u0117gm\u0117s arba tiesiog i\u0161\u00a0lietaus. Taip pat tukl\u0117ms nereikia daug tiesiogini\u0173 saul\u0117s spinduli\u0173, nes kai kurios\u00a0gyvena i\u0161vis \u0161e\u0161\u0117lyje.<\/p>\n

Dauguma vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 gali b\u016bti auginami ir namie. Tap pat ir tukl\u0117s.\u00a0Pakankamai lengvai, nam\u0173 s\u0105lygomis, auginama Ehlers tukl\u0117 (Pinguicula ehlersiae<\/em>) ir\u00a0Morano tukl\u0117 (Pinguicula moranensis<\/em>).<\/p>\n

<\/p>\n

Lietuvos orchid\u0117jinink\u0173 draugija su savo bi\u010diuliais sukulent\u0173, vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173, sanpaulij\u0173 ir kit\u0173 egzotini\u0173 augal\u0173 augintojais kvie\u010dia \u012f tradicin\u0119 pavasarin\u0119 parod\u0105 \u201e\u017dali horizontai\u201c. Paroda vyks Kaune, PLC \u201eMega\u201c (Islandijos pl. 32, II auk\u0161tas, rengini\u0173 ir ekspozicij\u0173 sal\u0117) gegu\u017e\u0117s 18\u201320 dienomis. Daugiau informacijos\u00a0www.orchids.lt<\/a>\u00a0.<\/strong><\/p>\n

R\u016bta Baltokien\u0117<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulyje yra tik kelios augal\u0173 r\u016b\u0161ys, kurios sugeba suvir\u0161kinti tokius\u00a0azotingus junginius kaip m\u0117sa ar vabzd\u017ei\u0173 k\u016bnai. „M\u0117s\u0117d\u017eiai” augalai n\u0117ra tampriai\u00a0susaistyti sistematiniais giminyst\u0117s ry\u0161iais, ta\u010diau visi turi puikiai i\u0161vystytus\u00a0mechanizmus vabzd\u017eiams gaudyti ir vir\u0161kinti. Pagal grobio med\u017eiojimo b\u016bd\u0105 \u017ealieji\u00a0raj\u016bnai gali b\u016bti skirstomi \u012f tris grupes. Pirmajai grupei priklauso Sarracenia, Nepenthes, Darlingtonia gen\u010di\u0173 atstovai. Antrajai\u00a0grupei priskiriamos tokios gentys, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[18,20],"tags":[938,568],"class_list":["post-4818","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pinguicula","category-renginiai","tag-pinguicula","tag-zali-horizontai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=4818"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4818\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=4818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=4818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=4818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}