{"id":3315,"date":"2011-12-26T11:11:44","date_gmt":"2011-12-26T09:11:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=3315"},"modified":"2019-02-12T19:44:37","modified_gmt":"2019-02-12T17:44:37","slug":"tukles-sekcija-crassifolia-storalapes-tukles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=3315","title":{"rendered":"Tukl\u0117s. Sekcija Crassifolia – Storalap\u0117s tukl\u0117s"},"content":{"rendered":"

\"\"\u0160i\u0173 dien\u0173 tukli\u0173 sistematikoje u\u017efiksuotos 83 r\u016b\u0161ys, genties viduje dar suskirstytos \u012f 3 pogen\u010dius ir 15 sekcij\u0173.<\/p>\n

Vien\u0105 i\u0161 toki\u0173 sekcij\u0173 Crassifolia<\/em> vert\u0117t\u0173 panagrin\u0117ti i\u0161samiau. Lotyni\u0161kai „crassus<\/em>” – storas, tankus, „folia<\/em>” – lapai. Taigi, lietuvi\u0161kas pavadinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti arba „storalap\u0117s”, arba „tankialap\u0117s”. Gal pirmasis variantas kiek labiau tinkamas, nes ramyb\u0117s periodu \u0161ios sekcijos tukl\u0117s suformuoja storok\u0173 lap\u0173 skroteles. Nors ir apib\u016bdinimas „tankialap\u0117s” \u0161ioms stotel\u0117ms taip pat tikt\u0173.<\/p>\n

Sekcija nedidel\u0117, joje t\u0117ra keturios r\u016b\u0161ys, labai tinkan\u010dios auginti nam\u0173 s\u0105lygomis.<\/p>\n

Sistematin\u0117 pad\u0117tis<\/strong><\/p>\n

Karalyst\u0117 \u2013 Augalai (Plantae<\/em>), skyrius \u2013 Magnolij\u016bnai (Magnoliophyta<\/em>), klas\u0117 \u2013 Magnolijainiai (Magnoliopsida<\/em>), poklasis – Notrelia\u017eied\u017eiai (Lamiidae<\/em>), \u0161eima \u2013 Skendeniniai (Lentibulariaceae<\/em><\/a>), gentis \u2013 Tukl\u0117 (Pinguicula<\/em>), pogentis – Pinguicula<\/em>, sekcija – Crassifolia<\/em>. R\u016b\u0161ys: Pinguicula ehlersiae<\/a>,<\/em> P. esseriana, <\/em>P. jaumavensis,<\/em> P. debbertiana.<\/em><\/p>\n

R\u016b\u0161ys<\/strong><\/p>\n

Pinguicula ehlersiae<\/em><\/span><\/a> Speta & Fuchs (1982) – Ehlers tukl\u0117. Pirm\u0105 kart\u0105 r\u016b\u0161is apra\u0161yta 1979 metais Renate Ehlers ir San Luis Potosi Meksikoje, Guadalcazar provincijoje. Surinkti augalai buvo auginami Linz botanikos sode, kurio mokslininkai F. Spera ir F. Fuchs apra\u0161ydami r\u016b\u0161\u012f suteik\u0117 jai pavadinim\u0105 Pinguicula ehlersiae <\/em>atrad\u0117jos R. Ehlers garbei.<\/p>\n

R\u016b\u0161is sutinkama kai kuriose Meksikos provincijose \u2013 Guadalcazar, Santa Gertrudis, Santa Catarina, Nunez, El Huizache, Ascension, Ixmiquilpan, San Andres de Debortha, Tolantongo. Auga auk\u0161tikaln\u0117se.<\/p>\n

Pinguicula esseriana<\/em><\/span> B. Kirchner (1981) – Eserio tukl\u0117. Pirmasis r\u016b\u0161\u012f apra\u0161\u0117 Bernard Kirchner straipsnyje „Pinguicula esseriana<\/em> (Lentibulariaceae<\/em>) – eine neue Art aus Mexiko” (Willdenowia 11, 1981). R\u016b\u0161is pavadinta \u017eymaus vokie\u010di\u0173 botaniko profesoriaus James K. Esser garbei.<\/p>\n

R\u016b\u0161is sutinkama Meksikos San Vincente, Sierra Salamanca, Tamaulipas provincijose. Auga auk\u0161tikaln\u0117se.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pinguicula jaumavensis<\/em> Debbert (1991) – Jaumavo tukl\u0117. Tukl\u0117s pavadinimas kil\u0119s nuo miestelio, kurio vietov\u0117se \u0161i r\u016b\u0161is buvo atrasta, pavadinimo. Apra\u0161\u0117 P. Debbert straipsnyje „Einige neue arten der gattungen Drosera<\/em> (Droseraceae<\/em>) und Pinguicula <\/em>(Lentibulariaceea<\/em>)” (Mitt. Bot. Staatss. Muenchen 30:379, 1991).<\/p>\n

Nat\u016braliai auga Meksikoje, Jaumavo vietov\u0117je Tamaulipas provincijoje.<\/p>\n

Pinguicula debbertiana<\/em><\/span> Speta & Fuchs (1991) – Deberto tukl\u0117. R\u016b\u0161\u012f pirmieji apra\u0161\u0117 Franz Speta ir Franz Fuchs straipsnyje „Pinguicula debbertiana <\/em>(Lentibulariaceae<\/em>), eine weitere neue Art aus Mexico” (Linzer Biol.Beitr.24:375, 1992). Ji pavadinta botaniko Paul Debbert garbei.<\/p>\n

Sutinkama auganti Huizache kalnag\u016bbryje San Luis Potosi provincijoje.<\/p>\n

Morfologija ir augimo ypatumai<\/strong><\/p>\n

\"\u017dem\u0117lapio

Crassifolia sekcijos tukli\u0173 paplitimas Meksikos provincijose: San Luis Potosi (\u017ealia), Hidalgo (m\u0117lyna), Tamaulipas (raudona)<\/p><\/div>\n

Visos \u0161ios r\u016b\u0161ys paplitusios centrin\u0117je Meksikos dalyje, auga \u012fvairiose augimviet\u0117se kalnuotose vietov\u0117se, laid\u017eiame vandeniui substrate.<\/p>\n

Crassifolia<\/em> tukl\u0117ms b\u016bdingas lap\u0173 dimorfizmas – tai heterofilin\u0117s r\u016b\u0161ys. Dal\u012f met\u0173 jos turi didesnius, med\u017eiojan\u010dius lapus. Kitu laiku j\u0173 skrotel\u0117s tampa kompakti\u0161komis, lapai pana\u0161\u016bs \u012f sukulent\u0173 (pvz., \u0161ilropi\u0173), nemed\u017eiojantys. Ramyb\u0117s laikotarpiu lapai \u017ealesni, juose intensyviau vyksta fotosintez\u0117. Med\u017eiojantys lapai gali ir visai netur\u0117ti \u017ealios spalvos.<\/p>\n

Visos r\u016b\u0161ys turi gana gerai i\u0161reik\u0161t\u0105 saus\u0105j\u012f ramyb\u0117s laikotarp\u012f, kurio metu ir formuojasi „sukulentin\u0117” lap\u0173 skrotel\u0117.<\/p>\n

I\u0161skyrus P. debbertiana<\/em>, kitos r\u016b\u0161ys \u012fprastai \u017eydi du kartus metuose: kart\u0105 sausuoju laikotarpiu, kit\u0105 – aktyvaus augimo ir med\u017eiojimo periodu. Prasiskleid\u0119s \u017eiedas, jei jo neapdulkina vabzdys, gali \u017eyd\u0117ti gana ilgai, apie m\u0117nes\u012f laiko.<\/p>\n

Auginimas dirbtin\u0117se s\u0105lygose<\/strong><\/p>\n

Nat\u016bralus Crassifolia <\/em>sekcijos tukli\u0173 gyvenimo ciklas yra labai tinkamas j\u0173 auginimui dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis namuose. Vasar\u0105, kai daug saul\u0117s, vabzd\u017ei\u0173, daugiau dr\u0117gm\u0117s, \u0161ios tukl\u0117s gal\u0117t\u0173 augti, formuodamos med\u017eiojan\u010dias lap\u0173 skroteles. \u017diemos laikotarpiu jas galima \u0161iek tiek pad\u017eiovinti (nors persistengti nereik\u0117t\u0173). Tada susiformuos \u017eiemin\u0117s storalap\u0117s, „sukulentin\u0117s” lap\u0173 skrotel\u0117s, augalas pereis \u012f dalin\u0117s ramyb\u0117s b\u016bsen\u0105 ir geriau i\u0161tvers nepalank\u0173 met\u0105. Nors ties\u0105 pasakius, b\u016btent sausuoju met\u0173 laikotarpiu saul\u0117s \u0161ie augalai nat\u016braliose augimviet\u0117se gauna daugiau. Tad m\u016bs\u0173 \u017eiem\u0105 storalap\u0117s tukl\u0117s i\u0161tvers lengviau b\u016btent d\u0117ka dalin\u0117s ramyb\u0117s.<\/p>\n

\"\"

Vasarinis Pinguicula ehlersiae \u017eyd\u0117jimas<\/p><\/div>\n

Geriausia naudoti mineralin\u012f substrat\u0105. Patyr\u0119 augintojai rekomenduoja j\u012f sumai\u0161yti i\u0161 perlito, vermikulito, rupaus sm\u0117lio, lavin\u0117s uolienos santykiu 2:2:1:1. \u0160ios tukl\u0117s auga kalnuose, uol\u0173 ply\u0161iuose, tod\u0117l joms n\u0117ra b\u016btinas r\u016bg\u0161tus substratas. Jos geriau toleruos ir kiet\u0105 vandentiekio vanden\u012f, kalcio druskas. Kai kurie informacijos \u0161altiniai nurodo, kad substrato pH gali siekti net gi 8,5 (o tai jau \u0161armin\u0117 substrato reakcija).<\/p>\n

Laistyti, \u017einoma, geriau mink\u0161tesniu vandeniu, be joki\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 ar organikos priemai\u0161\u0173. Aktyvaus augimo metu gausiai (vanduo gali likti ir l\u0117k\u0161tut\u0117je po vazonu). Ramyb\u0117s laikotarpiu – re\u010diau, leid\u017eiant tarp laistym\u0173 substratui kiek prad\u017ei\u016bti (bet ne visi\u0161kai).<\/p>\n

Aktyvaus augimo metu optimaliausia temperat\u016bra dien\u0105 apie +25\u00b0C (nors gali siekti ir +35\u00b0C), nakt\u012f apie +20\u00b0C. Ramyb\u0117s periodu geriau palaikyti stabili\u0105 +20\u00b0C paros temperat\u016br\u0105. Yra duomen\u0173, kad ramyb\u0117s b\u016bsenoje \u0161ios r\u016b\u0161ys gali i\u0161tverti -4\u00b0C (net iki -6\u00b0C) \u0161alt\u012f.<\/p>\n

Storalap\u0117s tukl\u0117s gerai dauginasi vegetatyvi\u0161kai tiek skrotel\u0117s dalinimu, tiek lapais. Lapai atskiriami nuo ramyb\u0117s b\u016bsenoje esan\u010di\u0173 skroteli\u0173, \u017eiemos pabaigoje – pavasario prad\u017eioje.\u00a0 \u0160aknydinami ir daiginami perlite arba gyvuose kiminuose.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai:<\/span> <\/em><\/p>\n

    \n
  1. Wikipedia<\/a>;<\/em><\/li>\n
  2. A World of Pinguicula<\/a>;<\/em><\/li>\n
  3. Rick Walker vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 duomen\u0173 baz\u0117<\/a>;
    \n<\/em><\/li>\n
  4. \u0416\u0438\u0437\u043d\u044c \u0440\u0430\u0441\u0442\u0435\u043d\u0438\u0439, 5(1) tomas, Maskva, 1980, \u041660501-571\/103(03)-80-4306021000;<\/em><\/li>\n
  5. Tarptautin\u0117s vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 draugijos ekspert\u0173 rekomendacijos<\/a>.
    \n<\/em><\/li>\n<\/ol>\n

    Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n

    Daumanto Lieko (1), Jogailos Mackevi\u010diaus (2,3) nuotraukos<\/em><\/p>\n

    \u017dem\u0117lapio trafareto autorius – S\u00e9mhur (GFDL – www.gnu.org\/copyleft\/fdl.html, CC-BY-SA-3.0-2.5-2.0-1.0 – www.creativecommons.org\/licenses\/by-sa\/3.0), Wikimedia Commons)<\/p>\n

    \u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u0160i\u0173 dien\u0173 tukli\u0173 sistematikoje u\u017efiksuotos 83 r\u016b\u0161ys, genties viduje dar suskirstytos \u012f 3 pogen\u010dius ir 15 sekcij\u0173. Vien\u0105 i\u0161 toki\u0173 sekcij\u0173 Crassifolia vert\u0117t\u0173 panagrin\u0117ti i\u0161samiau. Lotyni\u0161kai „crassus” – storas, tankus, „folia” – lapai. Taigi, lietuvi\u0161kas pavadinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti arba „storalap\u0117s”, arba „tankialap\u0117s”. Gal pirmasis variantas kiek labiau tinkamas, nes ramyb\u0117s periodu \u0161ios sekcijos tukl\u0117s suformuoja […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[18],"tags":[652,655,660,657,653,661,654,656,658,938,659,504],"class_list":["post-3315","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pinguicula","tag-crassifolia","tag-debberiana","tag-deberio","tag-ehlers","tag-ehlersiae","tag-eserio","tag-esseriana","tag-jaumavensis","tag-jaumavo","tag-pinguicula","tag-storalapes","tag-tukle"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3315","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=3315"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3315\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=3315"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=3315"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=3315"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}