{"id":2302,"date":"2011-04-08T00:19:33","date_gmt":"2011-04-07T21:19:33","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=2302"},"modified":"2019-02-11T23:08:38","modified_gmt":"2019-02-11T21:08:38","slug":"sistematika-skendeniniai-lentibulariaceae","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=2302","title":{"rendered":"Sistematika. Skendeniniai – Lentibulariaceae"},"content":{"rendered":"

Skendeniniai <\/strong>(Lentibulariaceae<\/em>) – vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 \u0161eima, kuriai priskiriama apie 330 r\u016b\u0161i\u0173. Tikslus r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius priklauso nuo sistematik\u0173 nuomon\u0117s.<\/p>\n

\u0160eimos sistematin\u0117 pad\u0117tis: Karalyst\u0117 \u2013 Augalai (Plantae<\/em>), skyrius \u2013 Magnolij\u016bnai (Magnoliophyta<\/em>), klas\u0117 \u2013 Magnolijainiai (Magnoliopsida<\/em>), poklasis \u2013 Notrelia\u017eied\u017eiai (Lamiidae<\/em>), \u0161eima \u2013 Skendeniniai (Lentibulariaceae<\/em>).<\/p>\n

\u0160eim\u0105 sudaro trys gana skirtingos gentys: tukl\u0117s <\/strong>(Pinguicula<\/em>), genlis\u0117jos <\/strong>(Genlisea<\/em>) ir skendeniai <\/strong>(Utricularia<\/em>). Nors pagal \u017eied\u0173 formul\u0119 visos \u0161ios gentys labai artimos, ta\u010diau gaudykles evoliucijos eigoje i\u0161vyst\u0117 visi\u0161kai skirtingas.<\/p>\n

Anks\u010diau \u0161eimoje buvo i\u0161skiriamos dar dvi gentys Polypompholyx <\/em>ir Biovularia. <\/em>Ta\u010diau abi \u0161ios gentys buvo sujungtos su Utricularia<\/em> (skendeniais) ir integruotos \u0161ioje gentyje kaip atskiri pogen\u010diai.<\/p>\n

Genlis\u0117ja<\/strong><\/p>\n

Genlis\u0117ja (Genlisea <\/em>A.St.-Hil.,\u00a01833<\/em>) – ma\u017eiausia \u0161eimos gentis. Joje priskai\u010diuojama 21 r\u016b\u0161is. Visos r\u016b\u0161ys paplitusios Afrikoje ir Centrin\u0117je bei Piet\u0173 Amerikoje. Auga pelk\u0117se arba pusiau panir\u0119 vandens telkiniuose. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio labai pana\u0161\u016bs \u012f pelkinius skendenius.<\/p>\n

Gen\u010diai pavadinimas duotas pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytojos ir \u0161viet\u0117jos St\u00e9phanie F\u00e9licit\u00e9 Ducrest de St-Aubin, grafien\u0117s de Genlis, arba Madame Br\u00fblart garbei.<\/p>\n

Tai – nedidel\u0117s daugiamet\u0117s \u017eol\u0117s, turin\u010dios labai silpn\u0105 \u0161aknyn\u0105 ir dvejopus lapus. \u0160aknynas atlieka \u012fsitvirtinimo ir vandens sorbcijos funkcijas. Vieno tipo lapai (\u017eali) atsakingi u\u017e fotosintez\u0119, kiti, pusiau panir\u0119 \u012f substrat\u0105 sudaro sud\u0117tingas labirint\u0173 formos gaudykles.<\/p>\n

\u0160i\u0173 augal\u0173 vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumas buvo \u012frodytas tik 1998 metais. Genlis\u0117j\u0173 grobis – dirvo\u017eemio pirmuonys ir kiti smulk\u016bs gyviai.<\/p>\n

Tukl\u0117<\/strong><\/p>\n

Argi nepana\u0161iai gaudo vabzd\u017eius dirbtin\u0117s klij\u0173 juostos ir Morano tukl\u0117s? Tukli\u0173 rezultatas ne k\u0105 prastesnis…<\/p><\/div>\n

Tukl\u0117s (Pinguicula<\/em> L.) – apie 80 r\u016b\u0161i\u0173 vienijanti skendenini\u0173 \u0161eimos augal\u0173 gentis. Paplitusios visuose \u017eemynuose, i\u0161skyrus Australij\u0105 ir Antarktid\u0105. Did\u017eiausias r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius randamas Centrin\u0117je Amerikoje.<\/p>\n

Paplitusios \u012fvairiose augimviet\u0117se. Da\u017eniausiai dr\u0117gnose vietov\u0117se, pelk\u0117se. Yra epifitini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Absoliuti tukli\u0173 dauguma – daugiame\u010diai augalai, vos keletas r\u016b\u0161i\u0173 yra vienmet\u0117s.<\/p>\n

Visos tukl\u0117s formuoja bestieb\u0119 lap\u0173 skrotel\u0119. \u0160aknynas labai silpnai i\u0161vystytas. Tik epifitini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 jis naudojamas kaip \u012fsitvirtinimo organas. Kitos r\u016b\u0161ys silpnas \u0161aknis naudoja vandens siurbimui (nors dr\u0117gm\u0119 gali sugerti ir skrotel\u0117s pamatine dalimi, lapais).<\/p>\n

Tukli\u0173 lapai padengti mikroskopiniais liaukiniais plaukeliais, i\u0161skirian\u010diais lipn\u0173 skyst\u012f, kuriuo pasidengia lapo pavir\u0161ius. Liaukiniai plaukeliai gerokai ma\u017eesni u\u017e saula\u0161ari\u0173. Da\u017eniausias tukli\u0173 grobis – smulk\u016bs vabzd\u017eiai.<\/p>\n

Vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 fanai tukl\u0117s pla\u010diai augina visame pasaulyje. Yra nema\u017eai lengvai prisitaikan\u010di\u0173 prie dirbtini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir greitai besidauginan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Ir \u0161ioje svetain\u0117je jau yra apra\u0161yta keletas, straipsni\u0173 kategorijoje „Pinguicula<\/a>„.<\/p>\n

Daugelis komercini\u0173 orchid\u0117j\u0173 augintoj\u0173 Pinguicula moranensis<\/em><\/a> ir P. ehlersae<\/em><\/a> naudoja nat\u016braliai kovai su smulkiais skraidan\u010diais kenk\u0117jais vietoje lipni\u0173 juost\u0173.<\/p>\n

Skendenis<\/strong><\/p>\n

Besiruo\u0161iantis \u017eiemoti Utricularia vulgaris. Atmir\u0161ta gaudykl\u0117s ir stiebai, formuojasi \u017eieminiai pumpurai.<\/p><\/div>\n

Skendenis (Utricularia <\/em>L.) – gausiausia skendenini\u0173 \u0161eimos gentis.\u00a0Pasaulyje \u017einoma apie 230 skendeni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Paplit\u0119 jie visame pasaulyje, nesutinkami tik arktin\u0117se zonose ir kai kuriose dykumose.<\/p>\n

Skendeniai neturi tikr\u0173j\u0173 \u0161akn\u0173, o j\u0173 funkcij\u0105 atlieka pakit\u0119s stiebas, ant kurio i\u0161sid\u0117sto i\u0161 pakitusi\u0173 lap\u0173 susiformavusios med\u017eiojan\u010dios smulkias aukas kameros.<\/p>\n

Kamerose susidaro ma\u017eesnis nei aplinkoje sl\u0117gis \u2013 dalinis vakuumas. Kiekviena kamera i\u0161or\u0117je turi gebant\u012f greitai atsiverti ir u\u017esiverti dangtel\u012f bei lyt\u0117jimui jautrius plaukelius. Praplaukdama pro \u0161al\u012f auka u\u017ekliudo plaukelius kameros i\u0161or\u0117je, \u0161ie perduoda impuls\u0105 dangtelio atveriamajam mechanizmui \u2013 dangtelis atsiveria ir auka kartu su vandeniu staigiai \u012fsiurbiama vidun.<\/p>\n

Pagal poreik\u012f auginimo s\u0105lygom skendenius galima suskirstyti \u012f tris grupes: pelkiniai, vandeniniai ir pusiau vandeniniai.<\/p>\n

Med\u017eioja skendeniai pirmuonis, smulkius nematodus, mikroskopinius v\u0117\u017eiagyvius.<\/p>\n

.<\/span><\/p>\n

Skendenini\u0173 \u0161eimos augalai, i\u0161skyrus tukles, yra ma\u017eiau populiar\u016bs vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augintoj\u0173 tarpe. Gal d\u0117l to, kad dauguma j\u0173 labai ma\u017ei, vos ne mikroskopiniai. Gaudykli\u0173 dydis irgi n\u0117ra \u012fsp\u016bdingas. Ta\u010diau \u017eiedai savo formos subtilumu ir spalv\u0173 palete tikrai nenusileid\u017eia net gro\u017eio karalien\u0117ms orchid\u0117joms.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai:<\/em><\/span><\/p>\n

    \n
  1. \u0416\u0438\u0437\u043d\u044c \u0440\u0430\u0441\u0442\u0435\u043d\u0438\u0439, 5(1) tomas, Maskva, 1980, \u041660501-571\/103(03)-80-4306021000;<\/em><\/li>\n
  2. James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;<\/em><\/li>\n
  3. Wikipedia.<\/em><\/li>\n<\/ol>\n

    Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Skendeniniai (Lentibulariaceae) – vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 \u0161eima, kuriai priskiriama apie 330 r\u016b\u0161i\u0173. Tikslus r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius priklauso nuo sistematik\u0173 nuomon\u0117s. \u0160eimos sistematin\u0117 pad\u0117tis: Karalyst\u0117 \u2013 Augalai (Plantae), skyrius \u2013 Magnolij\u016bnai (Magnoliophyta), klas\u0117 \u2013 Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis \u2013 Notrelia\u017eied\u017eiai (Lamiidae), \u0161eima \u2013 Skendeniniai (Lentibulariaceae). \u0160eim\u0105 sudaro trys gana skirtingos gentys: tukl\u0117s (Pinguicula), genlis\u0117jos (Genlisea) ir skendeniai (Utricularia). Nors […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13,15,18,25],"tags":[935,162,938,463,464,504,510,943],"class_list":["post-2302","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-genlisea","category-ivadas","category-pinguicula","category-utricularia","tag-genlisea","tag-genliseja","tag-pinguicula","tag-skendeniniai","tag-skendenis","tag-tukle","tag-utriculaceae","tag-utricularia"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2302","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2302"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2302\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2302"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2302"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2302"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}