{"id":2300,"date":"2011-03-22T00:01:35","date_gmt":"2011-03-21T22:01:35","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=2300"},"modified":"2019-02-11T23:04:14","modified_gmt":"2019-02-11T21:04:14","slug":"sistematika-asoteniniai-nepenthaceae","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=2300","title":{"rendered":"Sistematika. \u0104soteniniai – Nepenthaceae"},"content":{"rendered":"

\"a1\"T\u0119siant pa\u017eint\u012f su vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 sistematika – keletas \u017eod\u017ei\u0173 apie Azijos \u0105sotinius augalus. Tai – \u0104soteniniai <\/strong>(Nepenthaceae<\/em>).<\/p>\n

\u0104soteniniai – nema\u017ea monotipin\u0117 (turinti vien\u0105 gent\u012f) tikr\u0173j\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 \u0161eima. \u0160eimoje – viena gentis \u0105sotenis (Nepenthes<\/em>). Gentyje mokslininkai priskai\u010diuoja apie 130 r\u016b\u0161i\u0173. Ta\u010diau yra nema\u017eai ir nat\u016braliai gamtoje susidariusi\u0173 tarpr\u016b\u0161ini\u0173 hibrid\u0173 (kai kurios \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161ys kaip ir sarac\u0117nijos nesunkiai kry\u017eminasi tarpusavyje). \u0160iame straipsnyje pateikiamos David Svarc i\u0161 \u010cekijos \u0105soteni\u0173 kolekcijos nuotraukos – vien i\u0161 j\u0173 galima susidarysi \u012fsp\u016bd\u012f, kokia yra \u0161i\u0173 nuostabi\u0173 augal\u0173 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n

Ir \u017einoma, su \u0105soteniais padirb\u0117jo ir selekcininkai, i\u0161ved\u0119 nema\u017eai hibrid\u0173. Selekcijos kryptys \u0161iuo atveju yra dvi: (1) i\u0161vesti augalus kuo \u012fsp\u016bdingesniais \u0105so\u010diais ir (2) i\u0161vesti augalus labiau prisitaikiusius augti dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis (atsparesnius sausam orui ir \u0161viesos tr\u016bkumui). <\/p>\n

\"a2\"Nat\u016bralu, kad \u012f \u0161iuos augalus mokslininkai vis atkreipia d\u0117mes\u012f. Jie gan\u0117tinai dideli, egzoti\u0161ki, esteti\u0161kai patraukl\u016bs, net gi misti\u0161ki. Pirmasis \u0105soteni\u0173 pavadinimas buvo „be\u017ed\u017eioni\u0173 puodeliai”. Jis atsirado tada, kai pirmieji Europos mokslininkai ir keliautojai, apsilank\u0119 Azijoje pamat\u0117 be\u017ed\u017eiones, gerian\u010dias i\u0161 \u0105sot\u0117li\u0173 lietaus vanden\u012f. \u0160ie gyv\u016bnai turb\u016bt ir atkreip\u0117 keliautoj\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f nuostabius ir egzoti\u0161kus augalus.<\/p>\n

I\u0161 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 \u0105soteni\u0173 sistematika ir nomenklat\u016bra (moksliniai pavadinimai) turb\u016bt pergyveno daugiausiai pertvarkym\u0173 ir\u00a0 pasikeitim\u0173. Labai da\u017enai jie buvo priskiriami gentims, kuri\u0173 pavadinimai sugalvojami to regiono gyventoj\u0173 naudojam\u0105 augalo pavadinim\u0105 kiek pakei\u010diant, kad jis b\u016bt\u0173 pana\u0161esnis \u012f lotyn\u0173 kalbos \u017eod\u012f. Buvo visko. Pirmasis \u0105soteni\u0173 pavadinimas buvo Amramatico<\/em>, toliau sek\u0117 Bandura <\/em>(\u0161is man patinka labiausiai), Utricaria<\/em>, Phyllamphora <\/em>(o pastarasis galb\u016bt labiausiai atspind\u0117t\u0173 augalo i\u0161vaizd\u0105) ir keletas kit\u0173.<\/p>\n

\"a3\"Galiausiai, kaip ir daugeliu atveju botanikoje, at\u0117jo K. Lin\u0117jaus era, ir pastarasis \u012fved\u0117 nomenklat\u016brin\u0119 tvark\u0105, pavadindamas gent\u012f „nepenthes”. Tik \u0161iuo atveju kolegos Lin\u0117jui taip greitai nenusileido, jam teko paplu\u0161\u0117ti \u012frodin\u0117jant, kad toks augalo pavadinimas pats geriausias. Mat graik\u0173 mitologijoje „nepenthos” – vaistas nuo vis\u0173 negali\u0173. \u0160\u012f \u012fvaizd\u012f Lin\u0117jus ir pasitelk\u0117: argi ne pana\u0161us sald\u017eiu skys\u010diu u\u017epildytas \u0105sotis \u012f dievi\u0161k\u0105 nektar\u0105 klajoni\u0173 i\u0161vargintam gamtininkui, atradusiam nauj\u0105 \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161\u012f? Su autoritetais gin\u010dytis visada sunku, nors j\u0173 argumentai kartais misti\u0161ki ir atitol\u0119 nuo realyb\u0117s –\u00a0 galiausiai \u0161is pavadinimas \u012fsitvirtino botanin\u0117je sistematikoje.<\/p>\n

\u0104soteni\u0173 arealas (augimo nat\u016braliomis s\u0105lygomis vieta) u\u017eima nema\u017e\u0105 plot\u0105, bet yra i\u0161skaidytas. Daugiausia r\u016b\u0161i\u0173 yra Malaizijos salyne ir pietrytin\u0117je Azijos dalyje (Kinija, Vietnamas, Kor\u0117ja…), dalis arealo persirita Indijos vandenynu ir \u012fsitvirtina rytin\u0117je Madagaskaro pakrant\u0117je, kita dalis u\u017egriebia \u0161iaurin\u0119 Australijos dal\u012f. Kai kurios r\u016b\u0161ys auga Indijoje, \u0160ri Lankoje. R\u016b\u0161inis pasiskirstymas gana nevienodas. Kai kurios r\u016b\u0161ys paplitusios pla\u010diai, kitos gi t\u0117ra vienos ar keli\u0173 Malaizijos salyno sal\u0173 endemikai (taip vadinamos r\u016b\u0161ys augan\u010dios nedidel\u0117je konkre\u010dioje teritorijoje ir nesutinkamos niekur kitur, da\u017eniausiai tai – nykstan\u010dios r\u016b\u0161ys, kurioms reikia labai specifini\u0173 augimo s\u0105lyg\u0173). Did\u017eiausia r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 aptinkama Borneo ir Sumatroje.<\/p>\n

\"a4\"Taigi, \u0105soteniai – d\u017eiungli\u0173 augalai. Dauguma j\u0173 yra lianos, turin\u010dios nuo vieno iki keliolikos metr\u0173 gana plon\u0105 stieb\u0105. Ka\u017ekoki\u0173 speciali\u0173 darini\u0173, skirt\u0173 \u012fsikabinimui u\u017e atram\u0173, \u0105soteniai neturi. Jie pasinaudoja savo nema\u017eais lapais, \u012fsprausdami juos tarp \u0161ak\u0173. Be to, naujai i\u0161 lapo galo augantis\u00a0 jauno \u0105sot\u0117lio stiebelis gali kelis kartus susisukti apie plon\u0105 \u0161akut\u0119, taip \u012ftvirtindamas vis\u0105 augal\u0105 tam tikroje pad\u0117tyje. \u0104soteni\u0173 lapai lanceti\u0161ki, kardo ar durklo formos. Kiekvieno subrendusio lapo gale tam tikru momentu ima formuotis naujas \u0105sotis. I\u0161auga si\u016bli\u0161ka atauga, kurios galas stor\u0117ja ir ilgainiui i\u0161sivysto \u012f pasyvi\u0105 gaudykl\u0119 – \u0105sot\u012f<\/a>.<\/p>\n

\u0104so\u010diai pripildyti skys\u010dio. Kiekvienos r\u016b\u0161ies skys\u010dio sud\u0117tis skiriasi, ta\u010diau visais atvejais skys\u010diu \u0105soteniai savo gaudykles u\u017epildo patys, siurbdami dirvo\u017eemio vanden\u012f \u0161aknimis. \u017dinoma, lietus \u0161ias atsargas papildo „i\u0161 vir\u0161aus”. Tada augalui tenka pa\u010diam reguliuoti skys\u010dio kiek\u012f.<\/p>\n

Gaudykl\u0117se esan\u010diame skystyje yra augalo i\u0161skiriam\u0173 vir\u0161kinimo ferment\u0173, simbiontini\u0173 bakterij\u0173, net gi toksin\u0173, ma\u017einan\u010di\u0173 aukos judrum\u0105. Anatomin\u0117 \u0105so\u010di\u0173 strukt\u016bra taip pat pritaikyta med\u017eioklei. Pakra\u0161tys da\u017eniausiai nuaug\u0119s labai slid\u017eiais kabliukais ar kitais dariniais, taip ir padedan\u010diais aukai paslysti ir \u012fkristi vidun. Viduje gausi \u0161ereli\u0173, nukreipt\u0173 taip, kad visais \u012fmanomais b\u016bdais trukdyt\u0173 vabzd\u017eiui i\u0161lipti. Be to, vidinis \u0105so\u010di\u0173 sieneli\u0173 pavir\u0161ius yra gan\u0117tinai slidus.<\/p>\n

Kai kurios r\u016b\u0161ys i\u0161skiria lipn\u0173 sald\u0173 skyst\u012f, viliojant\u012f vabzd\u017eius ir kitus smulkius gyv\u016bnus.<\/p>\n

\"a5\"\u012ekliuvusi auka ilgainiui pask\u0119sta ir yra augalo suvir\u0161kinama. \u0104so\u010diai b\u016bna funkcional\u016bs trumpiau nei juos i\u0161augin\u0119 lapai. Kiekvienai r\u016b\u0161iai \u0161is laikotarpis skirtingas. Prigaud\u0119s vabzd\u017ei\u0173 ar kit\u0173 smulki\u0173 gyv\u016bn\u0173, \u0105sotis „pavargsta”, ima d\u017ei\u016bti jo vir\u0161utin\u0117 dalis, nors viduje dar ilgai b\u016bna skys\u010dio. Atmirimo procesas vyksta tol, kol visos vir\u0161kinimo metu atsipalaidavusios med\u017eiagos neperne\u0161amos \u012f kitus augalo organus. Tada panaudojamas vanduo ir \u0105sotis nud\u017ei\u016bna. Lapas kur\u012f laik\u0105 dar lieka funkcionalus.<\/p>\n

Ta\u010diau ne visais atvejais smulk\u016bs gyv\u016bnai \u0105so\u010diuose \u017e\u016bna. Kai kurios \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161ys rado kit\u0105 sprendim\u0105 kaip pasir\u016bpinti maisto med\u017eiagomis. Jos minta gyv\u016bn\u0173 i\u0161skiriamais ekskrementais. Toki\u0173 \u0105soteni\u0173 \u0105so\u010diuose kiau\u0161inius deda vabzd\u017eiai, ner\u0161ia tropin\u0117s medvarl\u0117s. Atitinkamai ir i\u0161skiriamo skys\u010dio sud\u0117tis n\u0117ra tokia agresyvi. Augalas „minta” i\u0161siritusi\u0173 lerv\u0173 ir jaunikli\u0173 i\u0161skyromis. Tai gana specializuoti simbiontiniai santykiai, atsirad\u0119 \u0105soteni\u0173 ir j\u0173 aplinkoje gyvenan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bendros evoliucijos pasekoje.<\/p>\n

Kam skaitymas angl\u0173 kalba nesukelia problem\u0173, si\u016bly\u010diau u\u017esukti \u012f Wikipedijos \u0105soteniams skirt\u0105 puslap\u012f<\/a>. Mano manymu – tai vienas i\u0161samiausi\u0173 bent jau iki \u0161iol mano aptikt\u0173 sistematini\u0173 apra\u0161ym\u0173. I\u0161samiai apib\u016bdinta ne tik \u0161eima, bet ir pateikiamas r\u016b\u0161i\u0173, hibrid\u0173 s\u0105ra\u0161as su kiekvieno j\u0173 apra\u0161ymais.\u00a0 Taip pat vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad vis dar atrandamos naujos \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161ys. Anks\u010diau jau kalb\u0117jome apie „galutin\u012f” vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010di\u0173<\/a>.\u00a0 Taigi, \u0105soteniai, b\u016bdami „d\u017eiungli\u0173 slapukai” yra vieni i\u0161 t\u0173, kurie vis dar atrandami nauji, kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161as n\u0117ra baigtinis ir vis dar ilg\u0117ja, didindamas bendr\u0105 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 „kompanij\u0105”.<\/p>\n

Apie \u0105sotenius, j\u0173 ekologij\u0105, auginim\u0105 ir dauginim\u0105 dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis\u00a0 mus\u0117kautas.lt yra nema\u017eai informacijos, tod\u0117l susidom\u0117jusiems si\u016blau paskaityti ir kitus\u00a0svetain\u0117s straipsnius:<\/p>\n