{"id":1693,"date":"2011-01-21T03:30:17","date_gmt":"2011-01-21T03:30:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=1693"},"modified":"2019-02-10T21:54:51","modified_gmt":"2019-02-10T19:54:51","slug":"sistematika-saulasariniai-droseraceae","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=1693","title":{"rendered":"Sistematika. Saula\u0161ariniai – Droseraceae"},"content":{"rendered":"

Viena i\u0161 gausiausi\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 \u0161eim\u0173. Su saula\u0161ariniais r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010diumi konkuruoja tik skendeniniai ir \u0105soteniniai. Visos kitos \u0161eimos joms gerokai nusileid\u017eia.<\/p>\n

Sistematin\u0117 \u0161eimos pad\u0117tis: Karalyst\u0117 \u2013 Augalai (Plantae<\/em>), skyrius \u2013 Magnolij\u016bnai (Magnoliophyta<\/em>), klas\u0117 \u2013 Magnolijainiai (Magnoliopsida<\/em>), poklasis \u2013 Dilenija\u017eied\u017eiai \u00a0(Dileniidae<\/em>), eil\u0117 \u2013 Gvazdikie\u010diai (Cariophyllales<\/em>), \u0161eima \u2013 Saula\u0161arijiniai (Droseraceae<\/em>).<\/p>\n

Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais kito vidin\u0117 \u0161eimos sistematika. Dar 1980 metais jai priklaus\u0117 4 gentys – Aldrovanda<\/em>, Dionea<\/em>, Drosera <\/em>ir Drosophyllum<\/em>. Kiek v\u0117liau Drosophyllum <\/em>gen\u010diai suteiktas \u0161eimos statusas – Drosophyllaceae<\/em>, o Droseraceae <\/em>\u0161eimoje liko trys gentys.<\/p>\n

Dvi j\u0173 – monotipin\u0117s, t.y. turin\u010dios tik po vien\u0105 i\u0161likusi\u0105 r\u016b\u0161\u012f. Tai – Aldrovanda<\/em> ir Dionea <\/em>gentys.\u00a0 Saula\u0161ari\u0173 (Drosera<\/em>) gentis pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais sistematik\u0173 d\u0117ka\u00a0 irgi pergyveno nema\u017eus pasikeitimus, r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo ko ne dvigubai.<\/span> Bet apie visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s:<\/p>\n

Aldrovanda<\/strong><\/p>\n

Taigi, Aldrovanda <\/em>– aldr\u016bn\u0117. Gentyje t\u0117ra viena i\u0161likusi r\u016b\u0161is Aldrovanda vesiculosa<\/em> – p\u016bsl\u0117toji aldr\u016bn\u0117<\/a>. Ne visada taip buvo<\/a>. Aldr\u016bni\u0173 evoliucijoje pana\u0161u, kad viskas eina ratais.\u00a0 Anks\u010diau gentyje buvo \u017einoma apie 18 r\u016b\u0161i\u0173, kelios dar neapra\u0161ytos. Visos jos kilusios i\u0161 vienos r\u016b\u0161ies Palaeoaldrovanda splendens<\/em> Knobloch & Mai (1984), kurios liekanos (s\u0117kl\u0173 fragmentai) rastos\u00a0 \u010cekijoje. I\u0161nykusios aldr\u016bni\u0173 r\u016b\u0161ys: Aldrovanda borysthenica, A. clavata, A. dokturovskyi, A. eleanorae, A. europaea, A. inopinata, A. intermedia, A. kuprianovae, A. megalopolitana, A. nana, A. ovata, A. praevesiculosa, A. rugosa, A. sibirica, A. sobolevii, A. unica, A. zussii. <\/em>Dabartin\u0117 vienintel\u0117 r\u016b\u0161is yra paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Jos arealas labai susiskald\u0119s, skirtingose jo dalyse augalai jau ima i\u0161siskirti tam tikrais po\u017eymiais. Anks\u010diau ar v\u0117liau tai tur\u0117t\u0173 s\u0105lygoti nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atsiradim\u0105. \u0160is procesas gal kiek stabdomas ir tod\u0117l, kad aldr\u016bn\u0117s gerai dauginasi vegetatyvi\u0161kai, tuo nustumdamos generatyvin\u012f dauginim\u0105si (dauginim\u0105si s\u0117klomis) \u012f antr\u0105 plan\u0105. D\u0117l to suma\u017e\u0117ja kintamumas ir tikimyb\u0117 grei\u010diau atsirasti naujai r\u016b\u0161iai. O kol kas turime vienintel\u012f genties atstov\u0105 – p\u016bsl\u0117t\u0105j\u0105 aldr\u016bn\u0119. Tai – vandens augalas, neturintis \u0161akn\u0173. Ma\u017eai \u0161akotas stiebas laisvai pl\u016bduriuoja vandenyje. Ant \u0161ot\u0173 si\u016bli\u0161k\u0173 lap\u0173 susidaro nedidel\u0117s, keli\u0173 milimetr\u0173 gaudykl\u0117s, kurios savo sandara yra artimos jautriojo mus\u0117kauto gaudykl\u0117ms. Grobis gaudomas tik po vandeniu. Kai gaudykl\u0117s viduje esan\u010dius jautrius \u0161erelius sujudina auka (smulkus v\u0117\u017eiagyviai, \u017euv\u0173 mailius, tik k\u0105 i\u0161siritusi\u0173 sraigi\u0173 jaunikliai ir pan.), jos u\u017esiveria. Prad\u017eioje gaudykl\u0117je gali b\u016bti daug vietos, auka gali laisvai plaukioti viduje. Ilgainiui ima skirtis vir\u0161kinamieji fermentai ir auka pradedama vir\u0161kinti, ji tampa nejudri. Dar po kiek laiko gaudykl\u0117je ima susidaryti oro p\u016bslel\u0117. Manoma, kad tuo metu suvir\u0161kintos ir vandenyje i\u0161tirpusios maisto med\u017eiagos yra \u012fsiurbiamos augalo, o dujos skiriasi fotosintez\u0117s d\u0117ka.<\/p>\n

Dionea<\/strong><\/p>\n

Kita saula\u0161arini\u0173 \u0161eimos monotipin\u0117 gentis – mus\u0117kautas<\/a>. Viena r\u016b\u0161is – jautrusis mus\u0117kautas (Dionea muscipula)<\/em>. Paplit\u0119s \u0160iaur\u0117s Amerikoje, yra \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Karolinos (JAV) endemikas (t.y. nat\u016braliai sutinkamas tik \u0161iose vietov\u0117se). Randamas lygum\u0173 pelk\u0117se, saul\u0117tuose durpynuose.<\/p>\n

Nors augalas yra retas ir atrodyt\u0173 link\u0119s i\u0161nykti, deja, i\u0161nykimas jam negr\u0119sia. D\u0117l savo egzoti\u0161kos i\u0161vaizdos jis tapo turb\u016bt labiausiai pasaulyje auginamu vabzd\u017eia\u0117d\u017eiu augalu. I\u0161vesta nema\u017eai \u0161io augalo veisli\u0173, besiskirian\u010di\u0173 da\u017eniausiai gaudykli\u0173 spalva ir forma.<\/p>\n

Mus\u0117kaut\u0173 lapai \u2013\u00a0gaudykl\u0117s<\/a> sudaryti i\u0161 trumpo lapko\u010dio, siauro pamato ir dviej\u0173 pusapvali\u0173 \u017eali\u0173, \u017ealsvai rausv\u0173 ar net gi tamsiai raudon\u0173 dali\u0173. Kiekviena \u0161i\u0173 dali\u0173 per vidur\u012f turi tris (re\u010diau \u2013 keturis) jautrius plaukelius, o kra\u0161tuose \u2013 daugyb\u0119 ilg\u0173 i\u0161aug\u0173. Stipresnis prisilietimas (eilinis dirgiklis)\u00a0 nesukelia jokios augalo reakcijos. Nei nukritusi \u0161akel\u0117, nei koja u\u017ekliud\u0119s mus\u0117kauto lap\u0105 \u017einduolis neprivers mus\u0117kauto pereiti \u012f \u201ckovin\u012f re\u017eim\u0105\u201d.\u00a0Ta\u010diau jeigu tarp lapeli\u0173 pakli\u016bna vabzdys, skuzd\u0117l\u0117 ar voriukas \u00a0ir ma\u017eiausiai du kartus palie\u010dia jautriuosius plaukelius, gaudykl\u0117 staigiai susiglaud\u017eia ties gysla lyg pl\u0117\u0161raus \u017ev\u0117ries nasrai. Lapeliai neu\u017esidaro visi\u0161kai, leisdami pasprukti smulkiems vabzd\u017eiams \u2013 jiems augalui gaila eikvoti energij\u0105. O \u0161tai stambesn\u0117 musel\u0117 ar\u00a0voras i\u0161 augalo gniau\u017et\u0173 i\u0161silaisvinti negali. \u012enirtingai kovodamas d\u0117l laisv\u0117s, vabzdys bla\u0161kosi ir dar labiau dirgina jautriuosius plaukelius,\u00a0ko pasekoje gaudykl\u0117 dar stipriau susispaud\u017eia, sandariau u\u017esidaro.<\/p>\n

Kai gaudykl\u0117s lapeliai visi\u0161kai u\u017esidaro, j\u0173 vidin\u0117se sienel\u0117se esan\u010dios liaukos pradeda gaminti vir\u0161kinamuosius enzimus, tirpdan\u010dius aukos k\u016bn\u0105. Maisto med\u017eiag\u0173 i\u0161siurbimas vyksta kelet\u0105 dien\u0173, po to sp\u0105stai atsidaro ir i\u0161barsto tu\u0161\u010dius chitino \u0161arvus (gamtoje \u2013 tai \u201ei\u0161valyti\u201c padeda v\u0117jas). Jei vabzd\u017eiui pasiseka i\u0161 sp\u0105st\u0173 i\u0161trukti ar ant jautri\u0173j\u0173 plaukeli\u0173 patenka lietaus la\u0161\u0173, lapeliai l\u0117tai prasiveria.<\/p>\n

Drosera<\/strong><\/p>\n

Tre\u010dioji saula\u0161arini\u0173 gentis – saula\u0161ar\u0117s<\/a> (Drosera<\/em>) yra gan\u0117tinai gausi r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010diumi. Dabar sistematikai i\u0161skiria ne ma\u017eiau 194 r\u016b\u0161i\u0173 d\u0117l kuri\u0173 nekyla gin\u010d\u0173. Ta\u010diau \u0161is skai\u010dius grei\u010diausiai ateityje vis dar did\u0117s, „paauk\u0161tinant” kai kuriuos por\u016b\u0161ius, suteikiant jiems r\u016b\u0161ies status\u0105. Gentis suskirstyta \u012f vis\u0105 eil\u0119 pogen\u010di\u0173, kuri\u0173 kai kurie dar turi po kelias sekcijas:<\/p>\n

1. Pogentis Arcturia,<\/em><\/div>\n
2.\u00a0Pogentis <\/span>Bryastrum,<\/em><\/div>\n
\n