{"id":1662,"date":"2011-01-14T19:44:50","date_gmt":"2011-01-14T19:44:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=1662"},"modified":"2019-02-10T21:53:05","modified_gmt":"2019-02-10T19:53:05","slug":"pusletoji-aldrune-aldrovanda-vesiculosa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=1662","title":{"rendered":"P\u016bsl\u0117toji aldr\u016bn\u0117 – Aldrovanda vesiculosa"},"content":{"rendered":"

N\u0117ra taip paprasta papasakoti apie augal\u0105, kurio nesi augin\u0119s. \u0160iuo atveju visos \u017einios paremtos tik teorine informacija, rasta literat\u016broje, internete. Bet gal b\u016btent taip ir reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti auginti vienos ar kitos r\u016b\u0161ies augalus. Prad\u017eioje i\u0161siai\u0161kinti j\u0173 poreikius, ar galima bus sudaryti jiems tinkamas s\u0105lygas namuose, o tik po to augal\u0105 \u012fsigyti.<\/p>\n

Niekada neteko auginti p\u016bsl\u0117tosios aldr\u016bn\u0117s, bet paanalizavus apie j\u0105 pateikiam\u0105 informacij\u0105, bendr\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f susidaryti nesunku.<\/p>\n

Tai – vienintel\u0117 savo gentyje (Aldrovanda<\/em>) i\u0161likusi iki \u0161i\u0173 dien\u0173 r\u016b\u0161is. Jos arealas yra labai susiskald\u0119s keturiuose \u017eemynuose (Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje).<\/p>\n

Mokslinis augalo pavadinimas – Aldrovanda vesiculosa<\/em> L. – p\u016bsl\u0117toji aldr\u016bn\u0117. Sinonimai: Aldrovanda generalis<\/em> E.H.L.Krause (1902), Aldrovanda verticillata<\/em> Roxb. (1832), Drosera aldrovanda<\/em> F.Muell. (1877)<\/p>\n

Sistematin\u0117 pad\u0117tis: Karalyst\u0117 \u2013 Augalai (Plantae<\/em>), skyrius \u2013 Magnolij\u016bnai (Magnoliophyta<\/em>), klas\u0117 \u2013 Magnolijainiai (Magnoliopsida<\/em>), poklasis \u2013 Dilenija\u017eied\u017eiai \u00a0(Dileniidae<\/em>), eil\u0117 \u2013 Gvazdikie\u010diai (Cariophyllales<\/em>), \u0161eima \u2013 Saula\u0161arijiniai (Droseraceae<\/em><\/a>), gentis – aldr\u016bn\u0117 (Aldrovanda<\/em>).<\/p>\n

Paplitusi aldr\u016bn\u0117 tiek vidutinio, tiek tropinio ir pusiaujo klimato zonose. Akivaizdu, kad toks susiskaldymas lemia ir r\u016b\u0161ies nevienodum\u0105 tiek anatominiu, tiek fiziologiniu po\u017ei\u016briu. Skirtingose arealo dalyse augan\u010dios r\u016b\u0161ys jau skiriasi savo poreikiais, gyvenimo ritmu, atsparumu \u012fvairiems faktoriams. Skiriasi (nors ne\u017eymiai) ir individ\u0173 i\u0161vaizda. Keista, kad tokia atskirtis nepaskatino nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 susidarymo. Matyt tam dar nepra\u0117jo pakankamai ilgas laiko tarpas.<\/p>\n

P\u016bsl\u0117tosios aldr\u016bn\u0117s (Aldrovanda vesiculosa) pie\u0161inys. \u0160altinis: Hippolyte Coste – Flore descriptive et illustr\u00e9e de la France, de la Corse et des contr\u00e9es limitrophes, 1901-1906<\/p><\/div>\n

Augalas neturi \u0161akn\u0173, laisvai pl\u016bduriuoja vandenyje (beje, tai – vienintelis saula\u0161arini\u0173 \u0161eimos vandens augalas). Stiebai ir lapai si\u016bli\u0161ki, ma\u017eai \u0161akoti.\u00a0 Lap\u0173 i\u0161sid\u0117stymas menturi\u0161kas. Ant lap\u0173 susidaro med\u017eiojimo organai, kurie savo sandara yra beveik identi\u0161ki jautriojo mus\u0117kauto gaudykl\u0117ms. \u017dydi baltais \u017eiedais. Kai kuriose \u0161iaurin\u0117se arealo dalyse augan\u010dios aldr\u016bn\u0117s nebesidaugina s\u0117klomis, ne\u017eydi, o dauginasi tik vegetatyvi\u0161kai, stiebo dalimis.<\/p>\n

Med\u017eioja smulkius vandens gyvius. Pastarieji, patek\u0119 tarp gaudykl\u0117s dali\u0173 ir sudirgin\u0119 jos viduje esan\u010dius jautrius plaukelius, sukelia gaudykl\u0117s u\u017esidarym\u0105. Auka dar kur\u012f laik\u0105 plaukioja gaudykl\u0117s viduje, ta\u010diau ilgainiui vandens gaudykl\u0117je ima ma\u017e\u0117ti, auka nustoja jud\u0117jusi, ima susidaryti oro kamera. Tai paai\u0161kinama tuo, kad vyksta vir\u0161kinamos aukos med\u017eiag\u0173 \u012fsiurbimas, o dujos skiriasi fotosintez\u0117s proceso pasekoje, tarsi i\u0161stumdamos vanden\u012f.<\/p>\n

Aktyviai med\u017eioja tik jaunos gaudykl\u0117s, taigi, vis\u0105 grob\u012f pagauna jauniausios 2-3 lap\u0173 eil\u0117s.<\/p>\n

Auginti aldr\u016bn\u0119 n\u0117ra sunku. Vandens parametrams ji n\u0117ra jautri. Temperat\u016br\u0105 pasirinkti reik\u0117t\u0173 priklausomai nuo to, i\u0161 kurios \u017dem\u0117s rutulio vietos kilusios j\u016bs\u0173 auginamos aldr\u016bn\u0117s. Tropin\u0117ms reik\u0117s daugiau \u0161viesos, auk\u0161tesn\u0117s temperat\u016bros, \u0161ilumos visus metus. Tropini\u0173 populiacijos dali\u0173 augalai arba i\u0161vis neformuoja miegan\u010di\u0173 \u017eiemini\u0173 pumpur\u0173 ir auga visus metus, arba tokie suformuoti j\u0173 pumpurai \u017eemoms temperat\u016broms visi\u0161kai neatspar\u016bs ir atlieka tik vegetatyvinio dauginimosi ir plitimo funkcij\u0105.<\/p>\n

Vidutini\u0173 platum\u0173 arealo dali\u0173 augalai suformuoja gerai i\u0161sivys\u010diusius \u017eieminius pumpurus, kurie \u017eiemoje vandens telkinio dugne iki pavasario. Pavasar\u012f, suaktyv\u0117jus fotosintezei ir augalo audiniuose padaug\u0117jus deguonies, jauni augalai i\u0161kyla \u012f vandens pavir\u0161i\u0173, kuriame pl\u016bduriuoja. Tokiems augalams reikia ma\u017eiau \u0161viesos ir \u0161ilumos, jiems b\u016btinas bent keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 ramyb\u0117s periodas v\u0117siomis s\u0105lygomis.<\/p>\n

Nors tai – pavir\u0161inis vandens telkini\u0173 augalas, gaudykl\u0117s visada b\u016bna panirusios po vandeniu, nes tik taip sugeba sugauti grob\u012f. Tai atmintina, auginant aldr\u016bnes dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis. Geriau pasirinkti platesn\u012f bet seklesn\u012f ind\u0105. Nors jos gerai augt\u0173 ir 3 litr\u0173 stiklainyje.<\/p>\n

Geriau auga mink\u0161tame vandenyje, kuriame yra smulki\u0173 vandens gyv\u016bn\u0173. Sugeba pagauti net gi \u017euv\u0173 maili\u0173, smulkias tik k\u0105 i\u0161 kiau\u0161ini\u0173 i\u0161siritusias vandens sraiges. Taigi, maistu aldr\u016bn\u0117ms pasir\u016bpinti n\u0117ra sunku.<\/p>\n

Vieta parenkama \u0161viesi, saul\u0117ta. Temperat\u016bra aktyvaus augimo metu\u00a0 (priklausomai nuo to, i\u0161 kur yra m\u016bs\u0173 auginami augalai) gali svyruoti nuo +15 iki +30\u00b0C.<\/p>\n

Augalas greitai dauginasi auginamas vis naujus stiebus, tod\u0117l kartkart\u0117mis jo s\u0105\u017ealynus reikia i\u0161retinti.<\/p>\n

Literat\u016broje minima, kad p\u016bsl\u0117toji aldr\u016bn\u0117 auga ir Lietuvoje, ta\u010diau yra labai reta ir saugoma. Radus \u0161\u012f augal\u0105 nat\u016braliose augimviet\u0117se, b\u016btina j\u012f ten ri palikti, o savo kolekcijai \u012fsigyti augal\u0173 i\u0161 augintoj\u0173.<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai:<\/em><\/span><\/p>\n

    \n
  1. \u0416\u0438\u0437\u043d\u044c \u0440\u0430\u0441\u0442\u0435\u043d\u0438\u0439, 5(2) tomas, Maskva, 1980, \u041660501-571\/103(03)-80-4306021000;<\/em><\/li>\n
  2. A. Lekavi\u010dius, Vadovas augalams pa\u017einti, V.: Mokslas, 1989, ISBN 5-420-00260-4;<\/em><\/li>\n
  3. Wikipedia.<\/em><\/li>\n<\/ol>\n

    Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    N\u0117ra taip paprasta papasakoti apie augal\u0105, kurio nesi augin\u0119s. \u0160iuo atveju visos \u017einios paremtos tik teorine informacija, rasta literat\u016broje, internete. Bet gal b\u016btent taip ir reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti auginti vienos ar kitos r\u016b\u0161ies augalus. Prad\u017eioje i\u0161siai\u0161kinti j\u0173 poreikius, ar galima bus sudaryti jiems tinkamas s\u0105lygas namuose, o tik po to augal\u0105 \u012fsigyti. Niekada neteko auginti p\u016bsl\u0117tosios […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[928,39,134,371,437,541],"class_list":["post-1662","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-aldrovanda","tag-aldrovanda","tag-aldrune","tag-droseraceae","tag-pusletoji","tag-saulasariniu","tag-vesiculosa"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1662","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1662"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1662\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1662"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1662"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1662"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}