{"id":155,"date":"2010-05-14T11:07:48","date_gmt":"2010-05-14T08:07:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=155"},"modified":"2019-02-09T20:08:23","modified_gmt":"2019-02-09T18:08:23","slug":"saracenijos-sarracenia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=155","title":{"rendered":"Sarracenia &#8211; Sarac\u0117nijos"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Sarac\u0117nija\u00a0 \u2013 sarac\u0117nijini\u0173 (<em>Sarraceniaceae<\/em>) \u0161eimos augal\u0173 gentis. Da\u017eniausiai turi \u0161akniastiebius, i\u0161 kuri\u0173 at\u017eelia po ramyb\u0117s periodo. Specifinis \u0161i\u0173 augal\u0173 po\u017eymis &#8211; pakit\u0119 lapai-t\u016btos, susiformav\u0119 taip, kad gal\u0117t\u0173 sugauti \u012f juos patenkant\u012f grob\u012f (vabzd\u017eius, moliuskus) ir juos suvir\u0161kinus pasisavinti maisto med\u017eiagas. <img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft\" src=\"http:\/\/musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2010\/05\/saracenija is arti.png\" alt='' width=\"144\" height=\"140\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paplitusios \u0160iaur\u0117s Amerijoje &#8211; Jungtin\u0117se Valstijose, Kanadoje. Lietuvoje da\u017eniausiai auginamas kaip kambarinis augalas, nors kai kurios r\u016b\u0161ys gali \u017eiemoti ir lauko s\u0105lygomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai &#8211; pelkinis augalas. D\u0117l spar\u010diai nykstan\u010di\u0173 buveini\u0173 (pelki\u0173, \u0161altiniuot\u0173 piev\u0173), nyksta ir jose augan\u010dios sarac\u0117nijos. <!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sistematikai gentyje suskai\u010diuoja 8-11 r\u016b\u0161i\u0173. Joki\u0173 gin\u010d\u0173 nekyla d\u0117l \u0161i\u0173:<br \/>\n* Sparnuotoji sarac\u0117nija (<em>Sarracenia alata<\/em> (Alph.Wood) Alph.Wood)<br \/>\n* Geltonoji sarac\u0117nija (<em>Sarracenia flava<\/em> L.)<br \/>\n* <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=1170\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Melsvalap\u0117 sarac\u0117nija<\/a> (Sarracenia leucophylla Raf.)<br \/>\n* Ma\u017eoji sarac\u0117nija (<em>Sarracenia minor<\/em> Walter)<br \/>\n* Kalnin\u0117 sarac\u0117nija (<em>Sarracenia oreophila<\/em> (Kearney) Wherry)<br \/>\n* <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=1171\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Gyslotoji sarac\u0117nija<\/a> (<em>Sarracenia psittacina<\/em> Michx.)<br \/>\n* <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=1168\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Purpurin\u0117 sarac\u0117nija<\/a> (<em>Sarracenia purpurea<\/em> L.)<br \/>\n* Raudonoji sarac\u0117nija (<em>Sarracenia rubra<\/em> Walter)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kurie mokslininkai papildomai i\u0161skiria dar tris r\u016b\u0161is, nors kartais jos laikomos atskir\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 por\u016b\u0161iais:<br \/>\n* <em>Sarracenia alabamensis<\/em> Case &amp; R.B.Case<br \/>\n* <em>Sarracenia jonesii<\/em> Wherry<br \/>\n* <em>Sarracenia rosea<\/em> Naczi, Case, &amp; R.B.Case<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugumoje r\u016b\u0161i\u0173 taip pat yra i\u0161skiriama visa eil\u0117 por\u016b\u0161i\u0173.\u00a0<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignright\" src=\"http:\/\/musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2010\/05\/saracenija.png\" alt='' width=\"185\" height=\"288\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Europoje \u0161ie augalai tapo \u017einomi tik po to, kai Kolumbas atrado Amerika. Ir tik dvi genties r\u016b\u0161ys buvo apra\u0161ytos augal\u0173 sistematikos pradininko Lin\u0117jaus &#8211; geltonoji ir purpurin\u0117 sarac\u0117nijos. Kaip ir visada prad\u017eioje (XVI a.), \u0161ie augalai buvo skirting\u0173 mokslinink\u0173 skirtingoms gentims ar r\u016b\u0161ims, buvo naudojami skirtingi <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=1262\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">pavadinimai<\/a>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji Sarracenia gent\u012f atskirai i\u0161skyr\u0117 Michel Sarrazin ir Joseph Pitton de Tournefort, o Lin\u0117jus, rengdamas savo gars\u0173j\u012f veikal\u0105\u00a0 <em>Species Plantarum<\/em>, \u0161i\u0173 mokslinink\u0173 priimt\u0105 pavadinim\u0105 u\u017etvirtino botanin\u0117je nomenklat\u016broje visiems laikams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarac\u0117nijos gerai dauginasi tiek vegetatyvi\u0161kai, tiek s\u0117klomis, n\u0117ra reiklios augimo s\u0105lygoms (pagrindinis b\u016btinas faktorius &#8211; neperd\u017ei\u016bnantis substratas). Tod\u0117l vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 augintoj\u0173 visame pasaulyje m\u0117gstamos ir\u00a0 gausiai auginamos. Kadangi tiek r\u016b\u0161ies viduje tarp skirting\u0173 form\u0173 ar por\u016b\u0161i\u0173 \u0161ie augalai laisvai kry\u017eminasi, o ir tarp r\u016b\u0161i\u0173 n\u0117ra joki\u0173 stipri\u0173 genetinio nesuderinamumo barjer\u0173 &#8211; sarac\u0117nij\u0173 yra i\u0161vestas ne vienas hibridas (tiek vidur\u016b\u0161inis, tiek ir tarpr\u016b\u0161inis).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kituose straipsniuose detaliau aptarsime kiekvien\u0105 r\u016b\u0161\u012f atskirai, panagrin\u0117sime sarac\u0117nij\u0173 sandar\u0105, dauginim\u0105si ir kry\u017eminim\u0105(-si), ir kas turb\u016bt labiausiai \u012fdomu &#8211; <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=281\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">auginim\u0105<\/a>&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sarac\u0117nija  \u2013 sarac\u0117nijini\u0173 (Sarraceniaceae) \u0161eimos augal\u0173 gentis. Da\u017eniausiai turi \u0161akniastiebius, i\u0161 kuri\u0173 at\u017eelia po ramyb\u0117s periodo. Specifinis \u0161i\u0173 augal\u0173 po\u017eymis &#8211; pakit\u0119 lapai-t\u016btos, susiformav\u0119 taip, kad gal\u0117t\u0173 sugauti \u012f juos patenkant\u012f grob\u012f (vabzd\u017eius, moliuskus) ir juos suvir\u0161kinus pasisavinti maisto med\u017eiagas<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[38,153,233,363,367,394,419,940,515],"class_list":["post-155","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sarracenia","tag-alata","tag-flava","tag-leucophyla","tag-psitacina","tag-purpurea","tag-rubra","tag-saracenija","tag-sarracenia","tag-vabzdziaedziai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=155"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/155\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}