{"id":15160,"date":"2025-01-03T13:21:55","date_gmt":"2025-01-03T11:21:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=15160"},"modified":"2025-02-16T16:14:39","modified_gmt":"2025-02-16T14:14:39","slug":"orchideju-sistematiku-gincai-2024-2025-metu-sanduroje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=15160","title":{"rendered":"Orchid\u0117j\u0173 sistematik\u0173 gin\u010dai 2024\/2025 met\u0173 sand\u016broje"},"content":{"rendered":"
\n

\"\"<\/a>\"\"<\/a>Prie\u0161 mano akis dvi naujos knygos. Abi apie Europos orchid\u0117jas. Abi i\u0161leistos vienu metu, t.y. ne tik \u0161iais metais, bet ir prakti\u0161kai t\u0105 pat\u012f m\u0117nes\u012f. Bet orchid\u0117j\u0173 sistematika tokia skirtinga, kad net pyktis ima. Negi tie autoriai negali tarpusavyje susitarti? Juk netoli – vieni i\u0161 Olandijos, kiti i\u0161 Danijos.\u00a0Bet ne, ka\u017ekokia nesveika konkurencija tarp t\u0173 orchidolog\u0173, kad kiekvienais metais nusipirkus nauj\u0105 knyg\u0105 apie Europos orchid\u0117jas – t\u0173 pa\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vis kiti pavadinimai… \u0160iemet vien\u0105 i\u0161leido K.Kreutz, kurio knyga ap\u0117m\u0117 ne tik Europos, bet ir Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 bei \u0160iaur\u0117s Afrikos orchid\u0117jas, tod\u0117l joje keli t\u016bkstan\u010diai takson\u0173, o knygos puslapi\u0173 irgi vir\u0161 1000. Sunki, su tokia galima jau ir botanin\u012f nu\u017eudym\u0105 padaryt. Antra knyga i\u0161leista karali\u0161kojo botanikos sodo KEW. Autoriai trys (R.Kuhl, H.Pedersen, Ph.Cribb). Knyga plonesn\u0117, tik 450 psl., apima Europos ir viso Vidur\u017eemio regiono orchid\u0117jas. Pirmoje knygoje priskaldyta labai daug nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o antroje labai daug r\u016b\u0161i\u0173 sujungta, tod\u0117l taip skiriasi ir knyg\u0173 apimtis. \u017demiau padariau ap\u017evalg\u0105, kas naujo orchid\u0117j\u0173 pasauly pagal dvi knygas, kuri\u0173 vir\u0161elius matote. Toliau sutrumpintai knygas vadinsiu „Kreutz” ir „Kew”.<\/p>\n

<\/p>\n

1. Tamsialapis skiautal\u016bpis: Pagal Kreutz jeigu randi labai auk\u0161t\u0105 (iki 130 cm), tai bus Epipactis atrorubens var. triploidea<\/em>. Jis \u017einomas i\u0161 \u0160iaur\u0117s Lenkijos, bet gal\u0117t\u0173 augti ir Lietuvoje. Nominatyvinis por\u016b\u0161is u\u017eauga tik iki 60 cm. Ai\u0161ku, truput\u012f skiriasi ir \u017eiedai (var. triploidea<\/em> – ma\u017eesni). A\u0161 toki\u0173 labai auk\u0161t\u0173 (vir\u0161 metro) esu rad\u0119s Kiauneli\u0161kio rezervate. Kew tokio varieteto nei\u0161skiria.<\/p>\n

2. Pla\u010dialapis skiautal\u016bpis: Kreutz ra\u0161o, kad dabar Epipactis helleborine<\/em> paplitimas tapo visi\u0161kai neai\u0161kus, nes dauguma varietet\u0173 pakelti iki r\u016b\u0161ies. Pavyzd\u017eiui, pu\u0161yninis skiautal\u016bpis, kuris buvo laikomas pla\u010dialapio varietetu ar por\u016b\u0161iu, dabar jau yra r\u016b\u0161is E. orbicularis<\/em> ir nurodoma, kad jo augimo vieta – Baltijos \u0161alys, Ryt\u0173 Lenkija ir kiti rytiniai kra\u0161tai. Pu\u0161yniniai skiautal\u016bpiai yra kiek apvalesniais lapais ir auga pu\u0161ynuose. Kew tokios r\u016b\u0161ies ir toliau nepripa\u017eysta, laiko, kad tai tas pats pla\u010dialapis skiautal\u016bpis.<\/p>\n

3. Epipactis purpurata var. rosea<\/em>: nieko naujo, \u0161itas bechlorifilis ru\u017eavas varietetas buvo \u017einomas ir anks\u010diau, bet Kreutz knygoje ra\u0161oma, kad jis labai retas ir auga tik Vokietijoje, Pranc\u016bzijoje, Anglijoje ir Rumunijoje. Bet ne vienas, kuris domim\u0117s orchid\u0117jomis, mat\u0117me j\u012f ir Lietuvoje (kaip tik tame mi\u0161ke, kur kilo skandalas d\u0117l mi\u0161ko kirtimo ir kas paskatino E. purpurata<\/em> grei\u010diau \u012ftraukti \u012f Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105). Reikt\u0173, matyt, ka\u017ekokios mokslin\u0117s publikacijos, kad \u0161io varieteto radaviet\u0117 b\u016bt\u0173 atvaizduojama ir Lietuvoje. Kew tokio varieteto visai nemini.<\/p>\n

4. Dviguon\u0117s: Anks\u010diau kiau\u0161inin\u0117 dviguon\u0117 (Listera ovata<\/em>) ir \u0161irdin\u0117 dviguon\u0117 (Listera cordata<\/em>) buvo sujungtos su rusvaja lizduole (Neottia nidus-avis<\/em>) \u012f bendr\u0105 gent\u012f Neottia<\/em>, nors tai visai nepana\u0161\u016bs augalai. Kreutz v\u0117l atskyr\u0117 \u0161ias gentis ir dviguon\u0117s v\u0117l tapo Listera<\/em>, o lizduol\u0117 liko Neottia<\/em>. Kew u\u017esispyrusiai mano, kad visos \u0161ios trys r\u016b\u0161ys priklauso vienai gen\u010diai Neottia<\/em>.<\/p>\n

5. Mi\u0161kin\u0117 plikaplaisk\u0117: pagal Kreutz dabar ji Hemipilia cucullata<\/em>, pagal Kew – Ponerorchis cucullata<\/em>. O buvo\u00a0 Neottianthe cucullata<\/em>. Tai kaip vadint?<\/p>\n

6. Dvilap\u0117 blandis: pagal Kreutz – Platanthera bifolia<\/em> yra \u017eemi augalai iki 30 cm. Jeigu 30-90 cm – tai jau Platanthera fornicata<\/em>, kuri, kaip nurodoma knygoje, pla\u010diai paplitusi visoje centrin\u0117je ir \u0161iaur\u0117s Europoje. Skiriasi ir biotopai: P. bifolia<\/em> auga r\u016bg\u0161\u010dioje dirvoje, o P. fornicata<\/em> – kalkingoje. Tuo tarpu \u017ealsva\u017eied\u0117s ir dvilap\u0117s blandies hibridas pripa\u017eintas atskira r\u016b\u0161imi – Platanthera hybrida<\/em>, t.y. ji toliau plinta kaip r\u016b\u0161is, o ne kaip hibridas (Platanthera x hybrida<\/em>). Skiriasi dulkin\u0117mis, kurios nors ir lygiagre\u010dios, kaip pas dvilap\u0119, bet su dideliu tarpu, kaip pas \u017ealsva\u017eied\u0119 (\u017ealsva\u017eied\u0117s dulkin\u0117s ne lygiagre\u010dios, bet „stogeliu”).<\/p>\n

Pagal Kew – Platanthera fornicata<\/em> r\u016b\u0161ies n\u0117ra. Tai dvilap\u0117s blandies varietetas Platanthera bifolia var. latissima<\/em>, augantis ir pas mus. O \u017eema\u016bgis varietas P. bifolia var. bifolia<\/em> Lietuvoje net neauga. \u017dalva\u017eied\u0117s ir dvilap\u0117s blandies hibridas nelaikomas atskira r\u016b\u0161imi.<\/p>\n

7. Tankia\u017eiedis plauretis: .Pagal Kreutz pripa\u017eintas tankia\u017eiedis plauretis (Gymnadenia densiflora<\/em>), kuris anks\u010diau buvo laikomas pievinio plaure\u010dio por\u016b\u0161iu G. conopsea subsp. densiflora<\/em>. Tankia\u017eiedis i\u0161siskiria 60-70 cm auk\u0161\u010diu (pievinis 20-40 cm) ir daug v\u0117lesniu \u017eyd\u0117jimu. Nurodoma, kad auga Lenkijoje ir Estijoje. Kew taip pat pripa\u017e\u012fsta \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f, paplitimo \u017eem\u0117lapis apima ir Lietuv\u0105.<\/p>\n

8. \u017dalioji plateiv\u0117: Kreutz ir Kew gr\u0105\u017eino sen\u0105j\u012f pavadinim\u0105 Coeloglossum viride<\/em>. Tod\u0117l tur\u0117t\u0173 ir lietuvi\u0161kai vadinama plateive, o ne \u017eali\u0105ja geg\u016bne (pagal anks\u010diau galiojus\u012f vard\u0105 Dactylorhiza viride<\/em>).<\/p>\n

9. Raudonoji geg\u016bn\u0117: Kreutz apra\u0161o daug varietet\u0173, kurie gali augti ir Lietuvoje. Dactylorhiza incarnata var. latissima<\/em> yra tvirta, didel\u0117, 40-100 cm auk\u0161\u010dio (nominatyvinis por\u016b\u0161is tik 30-60 cm), lapai platesni, o \u017eiedynas ilgesnis (10-20 cm ilgio). Nurodoma, kad auga Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje. Man atrodo, kad toki\u0173 giganti\u0161k\u0173 raudon\u0173j\u0173 geg\u016bni\u0173 esu rad\u0119s Kretuonyk\u0161\u010dio pelk\u0117je. Kitas varietetas D. incarnata var. hyphaematodes<\/em> skiriasi d\u0117m\u0117tais lapais ir bordiniais \u017eiedais. Ne tokie smarkiai d\u0117m\u0117ti, kaip raibosios geg\u016bn\u0117s, bet vistiek d\u0117m\u0117ti. A\u0161 toki\u0173 keist\u0173 raudon\u0173j\u0173 geg\u016bni\u0173 irgi rad\u0119s Kretuonyk\u0161\u010dio pelk\u0117je. Galvojau, kad raudonosios geg\u016bn\u0117s lapai i\u0161 principo negali b\u016bti d\u0117m\u0117ti, palaikiau hibridu. Knygoje nurodoma, kad \u0161is varietetas auga Estijoje ir Latvijoje. Taigi, tik\u0117tina ir pas mus. Kitas d\u0117m\u0117tais lapais varietetas, bet jau \u0161viesesniais, ro\u017einiais \u017eiedais, vadinasi D. incarnata var. haematodes<\/em>. Augalai smulk\u016bs. Nurodoma, kad auga Baltijos \u0161alyse. Dactylorhiza incarnata var. borealis<\/em> – specifinis Baltijos \u0161ali\u0173 ir Skandinavijos varietetas. Savo retu, trumpu \u017eiedynu ir lieknu pavidalu labai primena siauralap\u0119 geg\u016bn\u0119. Dar skiriasi ir tuo, kad \u017eiedo l\u016bpa akivaizd\u017eiai triskiaut\u0117. Raudonosios geg\u016bn\u0117s por\u016b\u0161is D. incarnata subsp. serotina<\/em> pakeltas iki r\u016b\u0161ies D. serotina<\/em>. Nurodoma, kad auga ir Baltijos \u0161alyse. \u017diedynas trumputis, cilindri\u0161kas ir labai ry\u0161kus. Gelsvoji geg\u016bn\u0117 (Dactylorhiza ochroleuca<\/em>) jau nebelaikoma raudonosios por\u016b\u0161iu, o atskira pilnaverte r\u016b\u0161imi. Raibajai geg\u016bnei (D. cruenta<\/em>) taip pat gra\u017eintas r\u016b\u0161ies statusas.<\/p>\n

Tuo tarpu Kew vis\u0173 \u0161i\u0173 D. incarnata<\/em> variet\u0173 nei\u0161skiria, o gelsv\u0105j\u0105 ir raib\u0105j\u0105 geg\u016bnes toliau laiko raudonosios varietetais (D. incarnata subsp. incarnata var. ochroleuca<\/em> ir D. incarnata subsp. incarnata var. cruenta<\/em>).<\/p>\n

10. Auk\u0161toji geg\u016bn\u0117: Pagal Kreutz – tai, kaip buvo, taip ir teb\u0117ra atskira r\u016b\u0161is D. fuchsii<\/em>. Pagal Kew – d\u0117m\u0117tosios geg\u016bn\u0117s por\u016b\u0161is D. maculata subsp. fuchsii<\/em>.<\/p>\n

11. Baltijin\u0117 geg\u016bn\u0117: Pagal Kreutz tai jau neb\u0117ra D. majalis<\/em> por\u016b\u0161is, gr\u0105\u017eintas D. baltica<\/em> vardas. Pagal Kew – tai teb\u0117ra pla\u010dialap\u0117s geg\u016bn\u0117s por\u016b\u0161is D. majalis subsp. baltica<\/em>.<\/p>\n

12. Rusovo geg\u016bn\u0117: Pagal Kreutz, est\u0173 d\u017eiaugsmui, \u0161i geg\u016bn\u0117 i\u0161 D. traunsteineri subsp. curvifolia<\/em> (D. traunsteuneri subsp. russowii<\/em>) pakelta iki r\u016b\u0161ies Dactylorhiza curvifolia<\/em>. Daugiausia auga Estijoje, kiek ma\u017eiau Latvijoje, o Lietuvoje nurodoma, kad \u017einoma tik i\u0161 vieno ta\u0161ko. Nuo siauralap\u0117s geg\u016bn\u0117s skiriasi lenktais lapais. Tuo tarpu Kew nepripa\u017e\u012fsta ne tik Rusovo, bet ir pa\u010dios siauralap\u0117s geg\u016bn\u0117s – laiko j\u0105 pla\u010dialap\u0117s geg\u016bn\u0117s por\u016b\u0161iu D. majalis subsp. lapponica<\/em>.<\/p>\n

13. Blakin\u0117 gegu\u017eraib\u0117: vis ie\u0161koma, bet nerandama Lietuvoje r\u016b\u0161is. Trumpai susp\u0117jo pab\u016bti blakiniu anakamp\u010diu, bet pagal Kreutz dabar pervadinta \u012f Anteriorchis coriophora<\/em>. Ta\u010diau Kew toliau paliko Anacamptis coriophora<\/em>.<\/p>\n

14. Ma\u017eoji gegu\u017eraib\u0117: pagal Kreutz dabar Herorchis morio<\/em>. Kew paliko Anacamptis morio<\/em>.<\/p>\n

15. Smulkia\u017eied\u0117 gegu\u017eraib\u0117: pagal Kreutz dabar tai Odontorchis ustulata<\/em>, o Kew paliko ankstesn\u012f naujadar\u0105 Neotinea ustulata<\/em>, pagal kur\u012f buvo pakeistas ir lietuvi\u0161kas vardas \u012f smulkia\u017eied\u0119 svil\u0105.<\/p>\n

16. Vyri\u0161koji gegu\u017eraib\u0117: pagal Kreutz dabar tai Androrchis mascula. Buv\u0119s jos varietetas Orchis mascula var. ovalis<\/em> pakeltas iki r\u016b\u0161ies Androrchis ovalis<\/em>. Kuo skiriasi, man liko neai\u0161ku. Ir pats autorius nurodo, kad kai \u0161ios abi r\u016b\u0161ys auga kartu, ne visada \u012fmanoma atskirti, kuri yra kuri. Abi r\u016b\u0161ys, pagal j\u012f, auga ir pas mus. Kew paliko sen\u0105j\u012f pavadinim\u0105 Orchis mascula<\/em>.<\/p>\n

Andriejus Gaidamavi\u010dius<\/p>\n<\/div>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prie\u0161 mano akis dvi naujos knygos. Abi apie Europos orchid\u0117jas. Abi i\u0161leistos vienu metu, t.y. ne tik \u0161iais metais, bet ir prakti\u0161kai t\u0105 pat\u012f m\u0117nes\u012f. Bet orchid\u0117j\u0173 sistematika tokia skirtinga, kad net pyktis ima. Negi tie autoriai negali tarpusavyje susitarti? Juk netoli – vieni i\u0161 Olandijos, kiti i\u0161 Danijos.\u00a0Bet ne, ka\u017ekokia nesveika konkurencija tarp t\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,1341,1360],"tags":[1873,1874],"class_list":["post-15160","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-orchidejos","category-orchideju-zinios","tag-orchideju-rusys","tag-orchideju-sistematika"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/15160","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=15160"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/15160\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=15160"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=15160"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=15160"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}