![\"\"](\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/12\/Sutavarkyta-Rudupio-pelke.jpg\")
<\/a>Sutvarkyta R\u016bdupio pelk\u0117<\/p><\/div>\n
Nat\u016braliai pelki\u0173 virtimas mi\u0161ku \u012fvyksta per \u0161imtus ir t\u016bkstan\u010dius met\u0173, bet \u017emogaus sukelta klimato kaita, o su ja ir vis stipresn\u0117s sausros, \u0161\u012f proces\u0105 paspartina daug kart\u0173. Taigi gamtotvarka, ar papras\u010diau kalbant \u2013 pelki\u0173 tvarkymas, tai daugiau ne ki\u0161imasis \u012f nat\u016brali\u0105 pelki\u0173 raid\u0105, o kaip tik bandymas sustabdyti m\u016bs\u0173 neatsakingos \u016bkin\u0117s veiklos pasekmes. Nat\u016braliai retieji augalai ir gyv\u016bnai i\u0161 d\u017ei\u016bstan\u010di\u0173 pelki\u0173 persikelia \u012f kitas, jaunesnes pelkes, bet dabar t\u0173 viet\u0173, kur \u0161ios r\u016b\u0161ys gal\u0117t\u0173 migruoti, yra tiek ma\u017eai, kad, jeigu nieko nedarysime, joms gr\u0119sia i\u0161nykimas. Daugiau nei pus\u0117 Lietuvos pelki\u0173 buvo sovietme\u010diu sunaikinta, o likusi dalis nyksta d\u0117l tradicin\u0117s kaimo gyvensenos nykimo (\u017eemapelk\u0117s anks\u010diau buvo ganomos, \u0161ienaujamos) ir klimato kaitos. Pelk\u0117s svarbios ir tuo, kad tai yra did\u017eiausia anglies dvideginio saugykla, kur jis saugiai laikomas u\u017erakintu \u0161lapioje durp\u0117je. Pelk\u0117ms saus\u0117jant durp\u0117s ima mineralizuotis ir visas joje sukauptas anglies dvideginis gr\u012f\u017eta \u012f atmosfera, kas gali privesti prie dar didesn\u0117s klimato kaitos.<\/p>\n
Taigi kas gi ta gamtotvarka ir kaip ji atliekama? Saugant pelkes svarbiausia yra r\u016bpintis, kad ji neu\u017eaugt\u0173 kr\u016bmynais ir mi\u0161ku. Dar viena svarbi priemon\u0117 \u2013 sausinimo griovi\u0173 naikinimas, jeigu jie yra. Pelk\u0117ms tvarkyti netinka \u012fprasta technika, o rankomis sutvarkyti mil\u017eini\u0161kus plotus \u2013 ne\u012fmanoma. Laimei, Auk\u0161taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija turi \u012fsigijusi modern\u0173, specialiai pelki\u0173 tvarkymui skirt\u0105 traktoriuk\u0105 \u201eSoftrak\u201c. Nors jis sveria kelias tonas, bet turi tokius pla\u010dius vik\u0161rus, kad \u017eem\u0119 pelk\u0117je \u012fspaud\u017eia ne daugiau nei \u017emogaus p\u0117da. Taigi nereikia laukti, kol \u012f\u0161als \u017eem\u0117, kas \u0161altiniuotuose \u017eemapelk\u0117se atsitinka tik per itin didelius \u0161al\u010dius.<\/p>\n
\u0160is spalis parko direkcijai buvo tikras darbymetis. Pasibaigus augal\u0173 vegetacijai, kai retosios augal\u0173 r\u016b\u0161ys (pelkin\u0117s uolask\u0117l\u0117s, laukin\u0117s orchid\u0117jos) jau seniai i\u0161barst\u0117 s\u0117klas, \u012f R\u016bdupio ir Laukagalio pelkes \u012fva\u017eiavo m\u016bs\u0173 \u0161aunaus darbuotojo Arvydo valdomas traktoriukas. Kadangi gamtotvarka min\u0117tose pelk\u0117se vykdoma jau ne pirmus metus, pelki\u0173 u\u017eaugimas kr\u016bmais jau nebuvo toks didelis kaip anks\u010diau. Neleido kr\u016bmams i\u0161plisti ir gana vandeningas pra\u0117j\u0119s pavasaris bei vasaros pirma pus\u0117. Kr\u016bmai ir ber\u017eeliai gali pak\u0119sti laikin\u0105, kelis m\u0117nesius trunkant\u012f u\u017etvindim\u0105 ir i\u0161gyvena, jei po to seka sausringas laikotarpis, koks buvo pra\u0117j\u0119s rugpj\u016btis. Taigi pelkes tvarkyti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti b\u016btina ir gerai, kad dabar turime su kuo.<\/p>\n
<\/a>Uplask\u0117l\u0117 R\u016bdupio pelk\u0117je<\/p><\/div>\n
Na, o koks gi tos gamtotvarkos efektas? \u0160iais metais, kartu su kolege botanike Asta Survilaite ir savanoriu i\u0161 Italijos Francesko De Vido, R\u016bdupio pelk\u0117je ie\u0161kojome toki\u0173 europin\u0117s svarbos r\u016b\u0161i\u0173 kaip pelkin\u0117 uolask\u0117l\u0117 ir \u017evilgan\u010dioji riest\u016bn\u0117. Pelkin\u0117s uolask\u0117l\u0117s \u0161ioje pelk\u0117je jau buvo prakti\u0161kai i\u0161nykusios, bet mes jas v\u0117l atradome. Ir ne tik senosiose radviet\u0117se, bet ir keliose naujose. Atrodo, \u0161i ypatingai saugoma r\u016b\u0161is jau yra i\u0161plitusi visoje pelk\u0117je ir, t\u0119siant gamtotvarkos darbus toliau, galima tik\u0117tis dar didesnio jos gaus\u0117jimo. Na, o gretima Laukagalio pelk\u0117 tapo tikra laukini\u0173 orchid\u0117j\u0173 karalyste: masi\u0161kai i\u0161plito pieviniai plaure\u010diai, vienalapiai gedu\u010diai, dvilapiai purvuoliai, d\u0117m\u0117tosios ir raudonosios geg\u016bn\u0117s. \u010cia pat didelius plotus u\u017eima gencijon\u0173 \u0161eimos atstovas patvenis. Tik pelkin\u0117s uolask\u0117l\u0117s Laukagalio pelk\u0117je neberandamos, nes, matyt, buvo i\u0161nykusios galutinai ir prireiks nema\u017eai laiko, kol jos v\u0117l atkeliaus i\u0161 gretimos R\u016bdupio pelk\u0117s.<\/p>\n
Gamtotvarka \u2013 tai procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Ji turi prasm\u0117s tik tada, kai atliekama nuolat. Ne\u017einia, ar sugr\u012f\u0161 tie laikai, kai \u017eemapelki\u0173 pievose buvo ganomi arkliai, kai Labanoro girios \u017emon\u0117s, ruo\u0161dami pa\u0161ar\u0105 \u017eiemai, net ir pelkes \u0161ienaudavo, kadangi labai tr\u016bkdavo piev\u0173. Dabar to \u0161ieno ma\u017eai kam bereikia, nes visoje Labanoro girioje liko tik vienas \u016bkininkas. Galb\u016bt tai pasikeis kada nors ateityje ir dalis jaunimo gr\u012f\u0161 prie gyvenimo kaime, atgaivins tradicin\u0119 kaimo gyvensen\u0105, o kol to n\u0117ra \u2013 piev\u0173 ir pelki\u0173 gelb\u0117jimui reikalingas tas \u201edirbtinis kv\u0117pavimas\u201c, vadinamas gamtotvarka. Jei to nedarysime, pus\u0117 Raudonosios knygos r\u016b\u0161i\u0173 papras\u010diausiai i\u0161nyks, nes b\u016btent tiek yra priklausomos nuo atvir\u0173 buveini\u0173 (pelki\u0173 ir nat\u016brali\u0173 piev\u0173) i\u0161likimo.<\/p>\n
Darius Kav\u0161inas, Andrejus Gaidamavi\u010dius Straipsnis publikuotas savaitra\u0161tyje „\u0160iandien”<\/a>2022, Nr. 46-47<\/em> Dauguma Lietuvos pelki\u0173 yra auk\u0161tapelk\u0117s, kurios atsiranda u\u017epelk\u0117jus e\u017eerams. Jos labai priklausomos nuo lietaus ir sniego, nes krituli\u0173 vanduo yra vienintelis, kuris \u0161ias pelkes pamaitina. Bet dar yra ir \u017eemapelk\u0117s, kurias papildomai maitina \u0161altiniai ir versm\u0117s. Da\u017enai tai yra upi\u0173 \u012fs\u010dios, kur savo prad\u017ei\u0105 gauna tekantis vanduo. Labanoro girioje taip prad\u017ei\u0105 gauna gra\u017eioji Per\u0161ok\u0161na, kurios […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1826],"tags":[1828,1827,332,333],"class_list":["post-14573","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pelkes","tag-aplinkotvarka","tag-gamtotvarka","tag-pelke","tag-pelkes"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/14573","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=14573"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/14573\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=14573"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=14573"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=14573"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/em>Auk\u0161taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s skyrius<\/em><\/p>\n
\n<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"