Su Lietuvoje augan\u010diais vabzd\u017eia\u0117d\u017eiais gana keblu – jie vegetuoja tik tam tikru metu ir, saky\u010diau, gana neilgai. Po to pereina \u012f ramyb\u0117s b\u016bsen\u0105 iki kit\u0173 met\u0173. Tad laikas juos pamatyti yra labai ribotas. O \u0161tai kai kurios orchid\u0117j\u0173 r\u016b\u0161ys gali b\u016bti aptinkamos ir identifikuojamos gerokai ilgesn\u012f laiko tarp\u0105, nei jos \u017eydi. \u0160i\u0105 \u017eiem\u0105 paband\u017eiau paie\u0161koti j\u0173 akyliau ir prakti\u0161kai pasidom\u0117ti, kiek gi r\u016b\u0161i\u0173 galima aptikti i\u0161 po sniego. Rezultatai mane nustebino – per kiek daugiau nei m\u0117nes\u012f u\u017efiksavau j\u0173 de\u0161imt, taigi, daugiau nei ketvirtadal\u012f i\u0161 vis\u0173 Lietuvoje aptikt\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
\u012e mano akirat\u012f i\u0161 po sniego pateko:<\/p>\n
Teori\u0161kai labai s\u0117kmingai \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 gal\u0117t\u0173 papildyti ir tamsialapis (E. atrorubens<\/em>) bei trumpalapis (E. purpurata<\/em>) skiautal\u016bpiai, o taip pat ir visa eil\u0117 geg\u016bni\u0173. Bet ne visos \u0161ios r\u016b\u0161is auga netoli man\u0119s, taigi, ne visoms aplankyti tur\u0117jau laiko. Taip pat vietoje raudonosios geg\u016bn\u0117s s\u0117kmingai gal\u0117t\u0173 „po akim pasimai\u0161yti” ir gelsvoji (D. ochroleuca<\/em>) ar baltijin\u0117 (D. baltica<\/em>) – atskirti pagal \u017eiedyno sandaros ypatumus joki\u0173 \u0161ans\u0173. Tas pats ir su blandimis. Tai, kad steb\u0117jau \u017eiem\u0105 \u017ealsva\u017eied\u0119 bland\u012f, „nusta\u010diau” tik tod\u0117l, kad jau vasar\u0105 \u017einojau, jog b\u016btent \u0161i r\u016b\u0161is ten auga. Skiautal\u016bpiai taip pat patikimai atskirti tik vadovaujantis augimviet\u0117s kriterijumi.<\/p>\n Kiek naudos i\u0161 toki\u0173 \u017eiemini\u0173 paie\u0161k\u0173, ne\u017einau. Bet kai kurias r\u016b\u0161is, pavyzd\u017eiui, dvilap\u012f purvuol\u012f pasteb\u0117ti papras\u010diau b\u016btent \u017eiem\u0105 sniege. Na, ir \u0161iaip, juk „gamtos \u017emon\u0117s” nenustoja vaik\u0161tin\u0117ti gamtoje ir \u017eiemos metu, tad tikimyb\u0117 atrasti\u00a0 nauj\u0105 augimviet\u0119 pagal „\u0161iaudus i\u0161 po sniego” nors ir nedidel\u0117, bet yra.<\/p>\n Tod\u0117l nor\u0117\u010diau bent po kelet\u0105 sakini\u0173 tarti apie kiekvien\u0105 i\u0161 r\u016b\u0161i\u0173. Taip pat pasidalinti ir nuotraukomis. Nors pastarosios ne visada gavosi kaip nor\u0117t\u0173si. Nenuostabu, ne visada paie\u0161koms buvo tinkamai pasiruo\u0161ta: tai ne tas objektyvas, tai per didelis skub\u0117jimas, tai d\u0117l i\u0161sikrovusios fotoaparato baterijos nebeveikia blykst\u0117, o kartais tiesiog buvo per daug bjaurus oras, kad dar sukiotis keliais apie nedidel\u012f \u0161iaudel\u012f. Bet visose nuotraukose gana neblogai galima pamatyti „\u017eieminius” r\u016b\u0161ies po\u017eymius.<\/p>\n Taigi, pirmoji – \u017ealsva\u017eied\u0117 blandis<\/strong>. Augimviet\u0117 netoli Paneri\u0173 mi\u0161ko, bet jau persiritusi per Ei\u0161i\u0161ki\u0173 plent\u0105 \u012f Mi\u0161kini\u0173 pus\u0119. Vasar\u0105 lankiausi \u010dia ne kart\u0105, o bland\u017ei\u0173 nedideliame mi\u0161ko masyve auga labai daug. Reikt\u0173 pagirti bland\u012f u\u017e i\u0161tverm\u0119, kai kurios s\u0117kl\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s ant koteli\u0173 i\u0161silaiko net ir antrus metus.<\/p>\n