{"id":12796,"date":"2021-03-25T09:07:15","date_gmt":"2021-03-25T07:07:15","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=12796"},"modified":"2021-04-29T12:30:47","modified_gmt":"2021-04-29T09:30:47","slug":"25-pelkes-kurias-mokslininkai-rekomenduoja-aplankyti-baltarusijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=12796","title":{"rendered":"25 pelk\u0117s, kurias mokslininkai rekomenduoja aplankyti Baltarusijoje"},"content":{"rendered":"

Baltarusijos nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos V. F. Kuprevi\u010diaus (\u0438\u043c. \u0412. \u0424. \u041a\u0443\u043f\u0440\u0435\u0432\u0438\u0447\u0430) vardo Eksperimentin\u0117s botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui Dmitrij Grummo (\u0414\u043c\u0438\u0442\u0440\u0438\u0439 \u0413\u0440\u0443\u043c\u043c\u043e) laukin\u0117je „\u0410\u0445\u043e\u0432\u044b \u043f\u0442\u0443\u0448\u0430\u043a \u0411\u0430\u0446\u044c\u043a\u0430\u045e\u0448\u0447\u044b\u043d\u044b” paskaitoje pasakojo apie savo m\u0117gstamiausias pelkes Baltarusijoje. Jis paai\u0161kino, kas auga pelk\u0117je, kaip j\u0105 i\u0161saugoti ir kod\u0117l durpi\u0173 kasyba neb\u0117ra madinga.<\/strong><\/p>\n

1. Jelnya (\u0415\u043b\u044c\u043d\u044f)<\/strong><\/p>\n

Viena i\u0161 penki\u0173 did\u017eiausi\u0173 pelki\u0173 Europoje. Ma\u017edaug prie\u0161 8000 met\u0173 \u0161i pelk\u0117 prad\u0117jo formuotis d\u0117l to, kad dirvo\u017eemyje esantis molis \u012fstrigo vanden\u012f. Laikui b\u0117gant ji augo. 2002 m. pelk\u0119 smarkiai apgadino gaisras. I\u0161 16 t\u016bkstan\u010di\u0173 hektar\u0173 i\u0161deg\u0117 apie 10\u201313 t\u016bkstan\u010di\u0173. D\u0117ka vaizd\u0173 i\u0161 kosmoso, mokslininkai gaisro viet\u0105 rado 2002 m. rugs\u0117jo 6 d., jei tik b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 rasti \u017emones, kurie suk\u0117l\u0117 gaisr\u0105. Kai kurios Jelnya dalys tuo metu buvo pana\u0161ios \u012f golfo aik\u0161tyn\u0105 – visur plyt\u0117jo atviros durp\u0117s. Ta\u010diau Jelnya pama\u017eu atsigauna.<\/p>\n

2. Olmansko pelk\u0117s (\u041e\u043b\u044c\u043c\u0430\u043d\u0441\u043a\u0438\u0435 \u0431\u043e\u043b\u043e\u0442\u0430)<\/strong><\/p>\n

Pastaruoju metu \u012f juos atkreiptas d\u0117mesys d\u0117l skandal\u0173 d\u0117l keli\u0173 tiesimo. Anks\u010diau ten buvo Merlino sodybos, kurias v\u0117liau i\u0161k\u0117l\u0117, ir 1961 m. \u012fk\u016br\u0117 did\u017eiausi\u0105 Europoje aviacin\u012f poligon\u0105. Dabar \u010dia saugoma teritorija: vietiniai gyventojai renka spanguoles, o kai kurie organizuoja ekstremal\u0173 turizm\u0105.<\/p>\n

Pasak Dmitrij Grummo, \u0161iais metais mokslininkai \u012fvertino Olmano ekosistemos paslaug\u0173 vert\u0119. I\u0161 viso tai pasirod\u0117 43 mln. USD per metus. Be to, spanguoli\u0173 derliaus kaina yra 6 kartus didesn\u0117 u\u017e mi\u0161ko ar vandens ekosistem\u0173 paslaug\u0173 kain\u0105. Da\u017enai atsitinka taip, kad mokslininkai gina pelkes, nes jie \u012frodo, kad j\u0173 i\u0161saugojimas ir ekosistemos paslaugos teikia daug daugiau nei, pavyzd\u017eiui, durpi\u0173 gavyba.<\/p>\n

3. Pripet\u0117s pelk\u0117s (\u041f\u0440\u0438\u043f\u044f\u0442\u0441\u043a\u0438\u0435 \u0431\u043e\u043b\u043e\u0442\u0430)<\/strong><\/p>\n

Draustinis \u010dia buvo sukurtas 1969 m., siekiant parodyti tam tikr\u0105 pelk\u0117s standart\u0105, kuris bus apsaugotas, kol aplinkui vyksta melioracija. Ta\u010diau mokslininkas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad mil\u017eini\u0161ka periferin\u0117 dalis tiek Belove\u017eo girioje, tiek Pripet\u0117je labai veikia pelk\u0117s hidrologin\u012f re\u017eim\u0105. Pelk\u0117 vis dar s\u0105veikauja su aplinka, tod\u0117l degradacija joje vyksta ir d\u0117l sutrikusio aplinkos hidrologinio re\u017eimo.<\/p>\n

\"Pripet\u0117s

Pripet\u0117s nacionalinis parkas. Volha Kaskevich (\u041e\u043b\u044c\u0433\u0430 \u041a\u0430\u0441\u043a\u0435\u0432\u0438\u0447) nuotrauka<\/p><\/div>\n

Iki septintojo de\u0161imtme\u010dio Baltarusijos piet\u016bs buvo vienas pelkingiausi\u0173 Europos region\u0173 ir vienas neturtingiausi\u0173 kra\u0161t\u0173. Pelk\u0117s l\u0117m\u0117 Poles\u0117s ekonomikos augim\u0105. \u0160is melioracijos eksperimentas paskatino regiono suklest\u0117jim\u0105. Bet tai \u012fvyko d\u0117l to, kad buvo nusausinti 66,3% respublikos pelki\u0173. Dabartinis nat\u016brali\u0173 pelki\u0173 plotas yra 4,2% (863 000 ha). Nepaisant to, net ir dabar jis vir\u0161ija 3,5% pasaulio vidurk\u012f.<\/p>\n

4. Kozjano pelk\u0117s (\u041a\u043e\u0437\u044c\u044f\u043d\u0441\u043a\u0438\u0435 \u0431\u043e\u043b\u043e\u0442\u0430)<\/strong><\/p>\n

Jos yra Polotsko ir \u0160umilinsko rajon\u0173 sand\u016broje, \u0161alia Dribinsky karinio poligono. Dmitrij Grummo tiki, kad jie yra nuvertinami ir laikui b\u0117gant juos taip pat lankys turistai.<\/p>\n

5. Jukovi\u010dskio samanynas (\u042e\u0445\u043e\u0432\u0438\u0447\u0441\u043a\u0438\u0439 \u043c\u043e\u0445)<\/strong><\/p>\n

\u0160i labai jauna pelk\u0117 yra Rossony regione. Ji gana klampi ir sunkiai prava\u017eiuojama. Nepaisant nedidelio ploto, kuriame vyko melioracija, teritorija buvo i\u0161saugota geros b\u016bkl\u0117s.<\/p>\n

6. Sporovskoje (\u0421\u043f\u043e\u0440\u043e\u0432\u0441\u043a\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

Maitinama pelk\u0117 yra prie Jaseldos up\u0117s Berezovsky rajone. 1930-taisiais metais \u0161ienaujama \u010dia buvo visur, ta\u010diau dabar \u017emon\u0117s i\u0161vyko – ir pelk\u0117 \u0117m\u0117 apaugti. Draustinyje rengiami renginiai, skirti i\u0161saugoti Sporovskoje, \u012fskaitant \u0161ienavimo var\u017eyb\u0173 organizavim\u0105, kuris tam tikru mastu padeda stabilizuoti peraugimo proces\u0105.<\/p>\n

\"Sporovskoje.

Sporovskoje. Kanstancin Chykalau (\u041a\u043e\u043d\u0441\u0442\u0430\u043d\u0442\u0438\u043d \u0427\u0438\u043a\u0430\u043b\u043e\u0432) nuotrauka<\/p><\/div>\n

7. Zvanecas (\u0417\u0432\u0430\u043d\u0435\u0446)<\/strong><\/p>\n

Dar prie\u0161 20 met\u0173 tai buvo atvira pelk\u0117, ta\u010diau \u0161iandien ji visi\u0161kai apaugusi nendr\u0117mis, nes \u017emon\u0117s nustojo \u0161ienauti. Zvanece ir Sporovskyje gyvena beveik pus\u0117 vieno pasaulyje labiausiai saugomo pauk\u0161\u010dio – meldin\u0117s nendrinuk\u0117s – populiacijos. Visi \u0161iai r\u016b\u0161iai i\u0161saugoti skirti pinigai pirmiausia skiriami buveini\u0173 apsaugai.<\/p>\n

\"Zvanecas,

Zvanecas, Dmitrij Grummo monitoringo metu. Volha Kaskevich (\u041e\u043b\u044c\u0433\u0430 \u041a\u0430\u0441\u043a\u0435\u0432\u0438\u0447) nuotrauka<\/p><\/div>\n

8. Osveyskoje (\u041e\u0441\u0432\u0435\u0439\u0441\u043a\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

\u0160i auk\u0161tapelk\u0117 yra \u0161alia did\u017eiulio Osveisko e\u017eero Baltarusijos \u0161iaur\u0117je. \u010cia hidrologinis re\u017eimas buvo pa\u017eeistas ma\u017edaug 1920 – 1930 metais, ir dabar ma\u017edaug 300 metr\u0173 pae\u017eer\u0117s ruo\u017ee susiformavo \u017eemapelk\u0117.<\/p>\n

\"Osveiskoje.

Osveiskoje. Konstancin Chykalau (\u041a\u043e\u043d\u0441\u0442\u0430\u043d\u0442\u0438\u043d \u0427\u0438\u043a\u0430\u043b\u043e\u0432) nuotrauka<\/p><\/div>\n

9. Samanynas (\u0411\u043e\u043b\u043e\u0442\u043e \u041c\u043e\u0445)<\/strong><\/p>\n

Viena i\u0161 nedaugelio viet\u0173, kur rasta paprastoji tek\u0161\u0117 (Rubus chamaemorus). I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai yra vienas kompleksas su Jelnya pelke Miorsko rajone. Beje, pelk\u0117se galima rasti daug ret\u0173 r\u016b\u0161i\u0173: ber\u017e\u0105 keru\u017e\u012f, smulkiavais\u0119 spanguol\u0119, k\u016bling\u0119 ir daugel\u012f kit\u0173.<\/p>\n

10. Laukin\u0117 (\u0414\u0438\u043a\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

Peiza\u017eai \u010dia tarsi savanoje. Pasak mokslinink\u0173, tai viena gra\u017eiausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 \u017eemapelki\u0173 Europoje. Nors dabar i\u0161 jos liko nedidel\u0117 dalis – apie 16 000 hektar\u0173, o anks\u010diau ji t\u0119s\u0117si 15\u201320 km.<\/p>\n

Pelki\u0173 diena minima vasario 2 d. \u0160iai \u0161ventei Moksl\u0173 akademija i\u0161leido knyg\u0105 apie Diko pelk\u0119. Dmitrij Grummo pasakoja, kad mokslininkai daug tyrin\u0117jo pelk\u0117s istorij\u0105, skait\u0117 1930-\u0173j\u0173 apra\u0161ymus. Tuo metu Poles\u0117je dirbo \u017einomas lenk\u0173 pelki\u0173 tyrin\u0117tojas. Bet ten, kur jis apra\u0161\u0117 pelkines buveines, \u0161iandien yra keliai, ligonin\u0117s, mokyklos, sodai, laukai … Buvusios pelk\u0117s nebeliko. I\u0161liko tik \u017eem\u0117s plotai, kurie pradeda pama\u017eu ap\u017eelti ir nykti.<\/p>\n

\"Dikoje.

Dikoje. Volha Kaskevich (\u041e\u043b\u044c\u0433\u0430 \u041a\u0430\u0441\u043a\u0435\u0432\u0438\u0447) nuotrauka<\/p><\/div>\n

Kadaise visa pelk\u0117 buvo sklypuose, nors \u017eoli\u0173 derlius buvo nekokybi\u0161kas, kit\u0173 \u0161ienavimo viet\u0173 nebuvo. Vasar\u0105 pelk\u0117 buvo kelis kartus \u0161ienaujama, \u0161ienas buvo kaupiamas rietuv\u0117se ir i\u0161ve\u017eamas tik \u017eiem\u0105. \u017dmon\u0117s gyveno tik\u0117damiesi, kad drena\u017eas jiems pad\u0117s. Kai XIX am\u017eiaus pabaigoje \u017dilinskio ekspedicija atvyko \u012f Poles\u0119, \u010dia buvo i\u0161kasti melioracijos kanalai, kai kurie i\u0161 j\u0173 vis dar veikia. Tam tikru mastu tai leido padidinti mi\u0161k\u0173, \u0161ienaini\u0173 na\u0161um\u0105 ir i\u0161laisvinti \u017eem\u0117s \u016bkio plotus. Tuo metu tai buvo labai madinga tendencija. Buvo tikima, kad sausinimas atgaivins \u0161\u012f region\u0105, nes Vakar\u0173 Europoje jau \u012fvyko tokie didelio masto \u012fvykiai. Ta\u010diau tos melioracijos negalima palyginti su tuo, kas \u012fvyko XX am\u017eiaus viduryje, kai Poles\u0117 visi\u0161kai virto agrarine \u017eeme.<\/p>\n

11. Dom\u017earickoje (\u0414\u043e\u043c\u0436\u0430\u0440\u0438\u0446\u043a\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

Jis yra Berezinsky biosferos rezervate. Tre\u010ddalis jos – auk\u0161tapelk\u0117, tre\u010ddalis – \u017eemapelk\u0117, tre\u010ddalis – tarpinio tipo pelk\u0117. Toliau \u012f vakarus pelki\u0173 \u012fvairov\u0117 ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l Vakar\u0173 Europoje daugiausia yra \u017eemapelki\u0173. Beje, Baltarusija u\u017eima 15 viet\u0105 pasaulyje pagal bendr\u0105 durpyn\u0173 plot\u0105 ir 21 viet\u0105 pasaulyje pagal faktines anglies atsargas.<\/p>\n

12. Slobodskoje (\u0421\u043b\u043e\u0431\u043e\u0434\u0441\u043a\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

\u017demum\u0173 pelk\u0117 tame pa\u010diame Berezinsky biosferos rezervate. Paprastai \u017eemapelki\u0173 flor\u0105 atstovauja viksvos, nendr\u0117s, asi\u016bkliai, pelkin\u0117s sidabra\u017eol\u0117s ir pupmed\u017eiai. Viksvos suformuoja did\u017eiulius kauburius, kuriais galima pereiti vis\u0105 pelk\u0119.<\/p>\n

13. Serve\u010das (\u0421\u0435\u0440\u0432\u0435\u0447)<\/strong><\/p>\n

Pagrindin\u0117s pelki\u0173 funkcija yra anglies akumuliavimas, durpi\u0173 ir g\u0117lo vandens kaupimas. Pelk\u0117s yra visos hidrografin\u0117s sistemos \u0161irdis. Dabar Baltarusija pelk\u0117se kaupia daugiau nei 7 milijardus kubini\u0173 metr\u0173 g\u0117lo vandens. Ekspert\u0173 teigimu, d\u0117l melioracijos mes praradome apie 50% vandens. Tod\u0117l turime pasekmi\u0173 – sausra, telkini\u0173 seklumas, mi\u0161k\u0173 nykimas. Klimatologai \u0161iuo klausimu duoda patarim\u0173: padidinti mi\u0161k\u0173 plotus ir imtis priemoni\u0173 atkurti hidrologin\u012f re\u017eim\u0105. Svarbiausias pavojus mums yra durpi\u0173 gamybos perteklius, vir\u0161ijantis j\u0173 augimo greit\u012f 12 kart\u0173. Ekonominiu po\u017ei\u016briu pelki\u0173 biologinius i\u0161teklius naudojame nepakankamai.<\/p>\n

14. Moro\u010dno (\u041c\u043e\u0440\u043e\u0447\u043d\u043e)<\/strong><\/p>\n

Be deguonies augal\u0173 liku\u010diai gana sunkiai yra ir palaipsniui virsta durp\u0117mis. J\u012f sudaro 90% vandens, 2-10% saus\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 ir 1-7% duj\u0173. Kart\u0105 Moro\u010dno buvo nusausintas durpi\u0173 gavybai, bet tada \u012fvyko pakartotinis jo pelk\u0117jimas. Per metus susidaro apie 0,4 mm durpi\u0173, tai yra, kasant durpes tarsi keliaujama laiko ma\u0161ina. Pagal durpes specialistas i\u0161 karto pasakys, kaip susidar\u0117 pelk\u0117, kokios buvo klimato s\u0105lygos.<\/p>\n

\"Moro\u010dno.

Moro\u010dno. Kanstancin Chykalau (\u041a\u043e\u043d\u0441\u0442\u0430\u043d\u0442\u0438\u043d \u0427\u0438\u043a\u0430\u043b\u043e\u0432) nuotrauka<\/p><\/div>\n

Auk\u0161tapelki\u0173 durpes yra ekonomi\u0161kai naudinga naudoti dirvo\u017eemio ruo\u0161ime. O \u017eemapelki\u0173 – \u0161ildymo briket\u0173 gamyboje. Ta\u010diau, palyginti su aplinkosaugos paslaug\u0173 kainomis, durpi\u0173 kasyba vis tiek pralaimi.<\/p>\n

15. Dulebos salos (\u041e\u0441\u0442\u0440\u043e\u0432\u0430 \u0414\u0443\u043b\u0435\u0431\u044b)<\/strong><\/p>\n

Tai buv\u0119s karinis poligonas, kuriame n\u0117ra mobiliojo ry\u0161io, prakti\u0161kai n\u0117ra \u017emoni\u0173. Pelk\u0117 daugiausia yra auk\u0161tapelk\u0117s tipo. Kada auk\u0161tapelk\u0117s formavimasis netrikdomas, jos pakra\u0161\u010diuose susidaro kompleksai su kalvag\u016bbriais, klampyn\u0117mis ir e\u017eerok\u0161niais. Tokias pelkes labai sunku praeiti.<\/p>\n

16. Korytensky samanynas (\u041a\u043e\u0440\u044b\u0442\u0435\u043d\u0441\u043a\u0438\u0439 \u041c\u043e\u0445)<\/strong><\/p>\n

Galite vaik\u0161\u010dioti palei \u0161i\u0105 pelk\u0119, taip pat kai kurias kitas, su ekskursija ir pamatyti augal\u0173 pavasario-vasaros \u017eyd\u0117jim\u0105. Apsilankymo centras \u010dia buvo atidarytas ne taip seniai – tik 2018 met\u0173 gegu\u017e\u0119.<\/p>\n

17. \u017dada (\u0416\u0430\u0434\u0430)<\/strong><\/p>\n

Netoli Jelnya auk\u0161tapelk\u0117. Joje, kaip ir visose tokio tipo pelk\u0117se, galite rasti daug \u012fdomi\u0173 augal\u0173. \u0160alia vaivor\u0173 augantys gailiai turi gana specifin\u012f kvap\u0105 (d\u0117l to, beje, vaivorai m\u0117lyn\u0117s baltarusi\u0173 kalba gavo pavadinim\u0105 \u201e\u0434\u0443\u0440\u043d\u0456\u0446a\u201c). Spanguol\u0117s yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 i\u0161tekli\u0173 objekt\u0173. Daugiau nei pus\u0117 uogienoj\u0173 yra auk\u0161tapelk\u0117se. Pelno po\u017ei\u016briu yra naudingiau rinkti \u0161ias uogas, nei kasti durpes.<\/p>\n

Gyvena auk\u0161tapelk\u0117se ir vabzd\u017eia\u0117dis augalas – saula\u0161ar\u0117, kuris yra klampi\u0173 viet\u0173 indikatorius. Ta\u010diau pagrindin\u0117 r\u016b\u0161is, kuri i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sudaro pelk\u0119, yra kiminai. Juose telpa 30\u201340 kart\u0173 daugiau vandens nei j\u0173 pa\u010di\u0173 svoris, jie gerai toleruoja sausr\u0105. Anks\u010diau jie buvo naudojamas kaip tvarstis, nes turi antiseptini\u0173 savybi\u0173.<\/p>\n

\"Saula\u0161ar\u0117.

Saula\u0161ar\u0117. Volha Kaskevich (\u041e\u043b\u044c\u0433\u0430 \u041a\u0430\u0441\u043a\u0435\u0432\u0438\u0447) nuotrauka<\/p><\/div>\n

18. Vygono\u0161\u010diansky pelk\u0117s (\u0412\u044b\u0433\u043e\u043d\u043e\u0449\u0430\u043d\u0441\u043a\u0438\u0435 \u0431\u043e\u043b\u043e\u0442\u0430)<\/strong><\/p>\n

Dalis \u0161ios pelk\u0117s buvo nusausinta \u017eem\u0117s \u016bkio reikm\u0117ms: \u017eoli\u0173 ir pas\u0117li\u0173 auginimui. Apskritai vandens lygio suma\u017e\u0117jimas taip pat sukelia klimato poky\u010dius. Dmitrij Grummo sako, kad \u0161iemet, remiantis kai kuri\u0173 pelki\u0173 matavimais, vandens lygis buvo 1,5 – 2 metrai – tai jau saus\u0173 mi\u0161k\u0173 s\u0105lygos. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. 68,3% pelki\u0173 bus apaugusios mi\u0161ku. Ir tai jau bus pelkiniai mi\u0161kai, nors durpi\u0173 telkiniai ir liks.<\/p>\n

19. Senasis \u017dadenas (\u0421\u0442\u0430\u0440\u044b\u0439 \u0416\u0430\u0434\u0435\u043d)<\/strong><\/p>\n

Pelk\u0117 yra \u017ditkovi\u010di\u0173 rajono pietuose. Visa Poles\u0117 turi ypating\u0105 kult\u016br\u0105 ir istorij\u0105. Anks\u010diau potvyni\u0173 metu kaimai virsdavo Venecija: jud\u0117ti tarp nam\u0173 galima buvo tik laivu. Su kaimynais i\u0161 kit\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 laisvai susitikome tik \u017eiem\u0105, kai u\u017e\u0161alo pelk\u0117. Visa tai paveik\u0117 pole\u0161uk\u0173<\/a>\u00a0 kult\u016br\u0105 ir mentalitet\u0105.<\/p>\n

Knyg\u0173 leid\u0117jas ir keliautojas Marakujevas XIX am\u017eiaus pabaigoje lank\u0117si Poles\u0117je. Jis ra\u0161\u0117, kad va\u017eiavo tarp did\u017eiuli\u0173 nepereinam\u0173 pelki\u0173, kurios niekada nesu\u0161alo. \u017dem\u0117 buvo raudona nuo gele\u017eies. Pelk\u0117s tada buvo laikomos pavojinga vieta. Buvo problem\u0173 su maliarija, kai i\u0161tisi kaimai mir\u0117 nuo uod\u0173 \u012fkandim\u0173. Ta\u010diau \u017emon\u0117s vis tiek ka\u017ekaip gyveno: visos pelk\u0117s ir salos tur\u0117jo savo vardus, ant j\u0173 buvo \u012frengti sodai, o vasar\u0105 gyventojai rinko uogas, \u017evejojo \u200b\u200bir \u0161ienavo.<\/p>\n

20. Gulbi\u0173 samanynas (\u041b\u0435\u0431\u0435\u0434\u0438\u043d\u044b\u0439 \u043c\u043e\u0445)<\/strong><\/p>\n

Daugelis pelki\u0173 yra svarbios pauk\u0161\u010diams zonos. \u012eskaitant Gulbi\u0173 samanyn\u0105. I\u0161 \u010dia esan\u010di\u0173 raudonosios knygos r\u016b\u0161i\u0173 galima pasteb\u0117ti, kad \u010dia peri juodakaklis naras, didysis baublys, juodasis gandras, erelis \u017euvininkas ir kiti pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n

Apskritai pelk\u0117se yra apie tre\u010ddalis visos biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s. Mokslininkai pastaraisiais metais daug padar\u0117, kad apsaugot\u0173 pelkes, ta\u010diau dar 323 000 hektar\u0173 (27%) reikia apsaugoti – apsaugoti nuo gamybos. Dmitrij Grummo \u012fsitikin\u0119s, kad mums reikia ne tiek sukurti nacionalin\u0119 sistem\u0105, kiek sukurti tarptautines pelkines teritorijas, tai yra Ramsaro saitus. Kadaise \u0161ios strategijos buvo tikrai laikomasi, ta\u010diau tada Gamtos i\u0161tekli\u0173 ministerija tokios id\u0117jos atsisak\u0117.<\/p>\n

21. Dokudovskoje (\u0414\u043e\u043a\u0443\u0434\u043e\u0432\u0441\u043a\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

Nedidelis plotas – i\u0161liko apie 1000 hektar\u0173 \u0161ios pelk\u0117s. Bet tai \u012fdomu, nes \u010dia rasta reta m\u016bs\u0173 \u0161aliai r\u016b\u0161is – paprastoji tek\u0161\u0117. \u0160iaur\u0117je, Karelijoje, tai gana \u012fprasta uoga: i\u0161 jos gaminamos \u012fvairios tinkt\u016bros ir uogien\u0117s. Bet mes turime pie\u010diausi\u0105 ta\u0161k\u0105, kur ji rasta – \u0161alia Lidos.<\/p>\n

22. Dro\u017ebitka-Svina (\u0414\u0440\u043e\u0436\u0431\u0438\u0442\u043a\u0430-\u0421\u0432\u0438\u043d\u0430)<\/strong><\/p>\n

Teritorija yra vientisas mi\u0161ko-pelk\u0117s masyvas, kuriame aptinkami visi pagrindiniai baltarusi\u0161kosios Pooziorjes nat\u016brali\u0173 bendrij\u0173 tipai. A\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje taip pat vyko melioracija, o 1990-aisiais kanalas buvo i\u0161kastas tarp Bolnyro e\u017eero ir Svina up\u0117s. D\u0117l to suma\u017e\u0117jo vandens lygis e\u017eere, suma\u017e\u0117jo nuot\u0117kis palei Dro\u017ebitka up\u0119. Po\u017eeminio vandens lygio suma\u017e\u0117jimas \u017eemapelk\u0117je, kuri yra greta up\u0117s, sustiprino jos ap\u017e\u0117limo proces\u0105, o kai kur paskatino visi\u0161k\u0105 floros pasikeitim\u0105.<\/p>\n

Daugelyje degraduojan\u010di\u0173 pelki\u0173 bandoma nustatyti hidrologin\u012f re\u017eim\u0105 – dabar jau atkurta 51 000 hektar\u0173, ta\u010diau tai n\u0117ra tiek daug. U\u017eduotis iki 2030 m. yra atnaujinti dar 75 000 hektar\u0173. Geriausia u\u017epildyti kanalus, ta\u010diau da\u017eniausiai to padaryti ne\u012fmanoma, tod\u0117l jie \u012frengia tiltus, sulaikan\u010dius vanden\u012f. Kai kuriais atvejais \u010dia padeda projekt\u0105 finansuojan\u010di\u0173 dideli\u0173 \u012fmoni\u0173 l\u0117\u0161os.<\/p>\n

23. Zaoziorje (\u0417\u0430\u043e\u0437\u0435\u0440\u044c\u0435)<\/strong><\/p>\n

Pelk\u0117 yra draustinio teritorijoje, o tai taip pat \u012fdomu, nes \u010dia yra ledynin\u0117s kilm\u0117s e\u017eer\u0173 grandin\u0117.<\/p>\n

\"Kanstancin

Kanstancin Chykalau (\u041a\u043e\u043d\u0441\u0442\u0430\u043d\u0442\u0438\u043d \u0427\u0438\u043a\u0430\u043b\u043e\u0432) nuotrauka<\/p><\/div>\n

24. Mo\u0161na (\u041c\u043e\u0448\u043d\u0430)<\/strong><\/p>\n

Norint ne\u012fstrigti pelk\u0117je, reikia \u017einoti \u201eeismo taisykles\u201c. Svarbiausia nevaik\u0161\u010dioti vienam, tur\u0117ti lazd\u0105, nevaik\u0161\u010dioti nakt\u012f, o jei jau nukritote, nedaryti staigi\u0173 judesi\u0173. Ta\u010diau mokslininkai pelki\u0173 nebijo, o prie\u0161ingai, jau\u010diasi kaip namuose. Pasak Dmitrij Grummo, pelk\u0117s leido susirasti savo komand\u0105, bendramin\u010dius, draugus – ne tik mokslininkus, bet ir visuomenines organizacijas, besir\u016bpinan\u010dius \u017emones. Jos suteikia emocij\u0173 ir sukuria tam tikr\u0105 ideologij\u0105, kaip s\u0105veikauti su gamta. Tam tikru mastu pelk\u0117s taip pat padeda i\u0161reik\u0161ti visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f, nes kartais jas reikia saugoti.<\/p>\n

25. Samanin\u0117 (\u041c\u043e\u0445\u043e\u0432\u043e\u0435)<\/strong><\/p>\n

Tai paskutin\u0117 pelk\u0117 mokslinink\u0173 s\u0105ra\u0161e. Ta\u010diau verta pamin\u0117ti, kad i\u0161 viso j\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra 9192, nors dauguma j\u0173 jau buvo nusausintos. \u017dmon\u0117s i\u0161 viso pasaulio keliauja \u012f m\u016bs\u0173 pelkes nuotyki\u0173. Per 5 metus trukus\u012f \u201eBelarus Wetlands\u201c projekt\u0105 Baltarusijoje lank\u0117si daugiau nei 150 savanori\u0173 i\u0161 beveik 40 pasaulio \u0161ali\u0173, \u012fskaitant Piet\u0173 Afrik\u0105, Australij\u0105, JAV… Jie atvyko ir dirbo su mokslininkais pelk\u0117se. Daugelis dideli\u0173 kompanij\u0173 r\u0117m\u0117 \u0161\u012f projekt\u0105. Viena i\u0161 japon\u0173 \u012fmoni\u0173 netgi nor\u0117jo tokiu b\u016bdu i\u0161bandyti savo vadybininkus, nes pelk\u0117 myli kantrius \u017emones, mokan\u010dius dirbti komandoje.<\/p>\n

\"Pelki\u0173

Pelki\u0173 \u017eem\u0117lapis. Sudarytojas Dmitrij Grummo (\u0414\u043c\u0438\u0442\u0440\u0438\u0439 \u0413\u0440\u0443\u043c\u043c\u043e)<\/p><\/div>\n

Baltarusijos nevyriausybin\u0117s aplinkosaugin\u0117s organizacijos „Bahna” informacija<\/a>
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Baltarusijos nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos V. F. Kuprevi\u010diaus (\u0438\u043c. \u0412. \u0424. \u041a\u0443\u043f\u0440\u0435\u0432\u0438\u0447\u0430) vardo Eksperimentin\u0117s botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui Dmitrij Grummo (\u0414\u043c\u0438\u0442\u0440\u0438\u0439 \u0413\u0440\u0443\u043c\u043c\u043e) laukin\u0117je „\u0410\u0445\u043e\u0432\u044b \u043f\u0442\u0443\u0448\u0430\u043a \u0411\u0430\u0446\u044c\u043a\u0430\u045e\u0448\u0447\u044b\u043d\u044b” paskaitoje pasakojo apie savo m\u0117gstamiausias pelkes Baltarusijoje. Jis paai\u0161kino, kas auga pelk\u0117je, kaip j\u0105 i\u0161saugoti ir kod\u0117l durpi\u0173 kasyba neb\u0117ra madinga. 1. Jelnya (\u0415\u043b\u044c\u043d\u044f) Viena i\u0161 penki\u0173 did\u017eiausi\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[790,1309],"tags":[1533,1514,1523,1515,1526,1516,1527,1506,1522,1528,1512,1509,1521,1525,1519,1530,1529,1507,1513,1520,1508,1518,1517,1511,1524,1510],"class_list":["post-12796","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekspedicijos-ir-keliones","category-pasaulio-krastai","tag-bahna","tag-1514","tag-1523","tag-1515","tag-1526","tag-1516","tag-1527","tag-1506","tag-1522","tag-1528","tag-1512","tag-1509","tag-1521","tag-1525","tag-1519","tag-1530","tag-1529","tag-1507","tag-1513","tag-1520","tag-1508","tag-1518","tag-1517","tag-1511","tag-1524","tag-1510"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/12796","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=12796"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/12796\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=12796"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=12796"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=12796"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}