{"id":12560,"date":"2021-01-22T15:57:25","date_gmt":"2021-01-22T13:57:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=12560"},"modified":"2021-01-22T15:57:25","modified_gmt":"2021-01-22T13:57:25","slug":"keletas-minciu-apie-vilniaus-xix-a-gamtine-aplinka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=12560","title":{"rendered":"Keletas min\u010di\u0173 apie Vilniaus XIX a gamtin\u0119 aplink\u0105"},"content":{"rendered":"

Prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 senojoje literat\u016broje informacijos apie ro\u017ees beie\u0161kanti mano \u017emona Dovil\u0117 atkreip\u0117 mano d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 \u012fdom\u0173 straipsni\u0173 rinkin\u012f. „Pami\u0119tnik Farmaceutyczny Wile\u0144ski” Tom2, 1822. Jame b\u016bsimasis Vilniaus Universiteto profesorius Juozapas Jundzilas [J\u00f3seph Jundzi\u0142\u0142] para\u0161\u0117 staipsniuk\u0105, kur pateik\u0117 1821 metais rastus savo ir pad\u0117j\u0117j\u0173 Vilniaus apylink\u0117se rast\u0173 (\u012fdomesni\u0173?) augal\u0173 s\u0105ra\u0161us. V\u0117liau, remdamasis \u0161iais ir kitais duomenimis, botanikas para\u0161ys savo gars\u0173 veikal\u0105, apie buvusios Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s teritorijoje (tuo metu LDK jau daugiau nei 30 met\u0173 buvo Rusijos Imperijos dalimi ir buvo padalinta \u012f atskiras gubernijas) augusius augalus – „Opisanie ro\u015blin w Litwie, na Wo\u0142yniu, Podolu i Ukrainie dzike rosn\u0105cych jako i oswojonych”, 1830, kuris pagal kokyb\u0119 niekuo nenusileido tuo metu kitose Europos \u0161alyse publikuotiems botanikos veikalams.<\/p>\n

Pana\u0161iai tuo pat metu, J. Jundzilo am\u017einininkas \u2013 taip pat Vilniaus Universiteto profesorius, Ludwig Heinrich Bojanus, ruo\u0161\u0117 savo gars\u0173j\u012f anatomijos veikal\u0105 apie balinius v\u0117\u017elius (Emys orbicularis<\/em>). I\u0161trauka i\u0161 Vikipedijos: „Bojanus pareng\u0117 i\u0161sam\u0173 veikal\u0105 \u201eAnatome Testudinis Europae\u201c (Europos v\u0117\u017elio anatomija). J\u012f sudaro 40 rai\u017eini\u0173 su paai\u0161kinimais ir daugiau kaip 200 iliustracij\u0173, detaliai vaizduojan\u010di\u0173 vandens v\u0117\u017eli\u0173 anatomij\u0105. Bojanus i\u0161skrod\u0117 apie 500 v\u0117\u017eli\u0173. \u0160iam darbui skyr\u0117 vis\u0105 de\u0161imtmet\u012f. Pie\u0161iniai knygoje pateikti paties Bojanaus, vario plok\u0161t\u0117s rai\u017eytos specialiai i\u0161 Heseno i\u0161kviesto graviruotojo. Savo l\u0117\u0161omis Bojanus i\u0161leido 80 originali\u0173 egzempliori\u0173 (veikalas dar kart\u0105 buvo i\u0161spausdintas 1902 m, v\u0117liau 1970 m)” Palyginimui – „Delfyje” publikuotame straipsnyje teigiama, kad 2019 metais visoje Lietuvoje gyveno tik apie 500 \u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173. Jie yra saugomi Lietuvos raudonojoje knygoje. Kas yra nutylima „Wikipedijos straipsnyje” \u2013 kad Bojanus monografijai anatomijos studijoms paskersti 500 balini\u0173 v\u0117\u017eli\u0173 buvo sugauti… Vilniuje, dabartinio Ozo geomorfologinio draustinio (\u0161iek tiek \u012f pietus nuo tos vietos, kur dabar buvusiam draustiniui atminti stovi Ozo vardu pavadintas „apsi\u0161opinimo didcentris”) pap\u0117d\u0117je kadaise tyvuliavusi\u0173 e\u017eer\u0117li\u0173 grandin\u0117je. Vienas t\u0173 e\u017eer\u0173 buvo nusausintas statant „Pedagoginio” \u017eied\u0105. Retas kuris \u012ftaria, kad kai kurie t\u0173 e\u017eer\u0117li\u0173 egzistuoja ir dabar. Kai paskutin\u012f kart\u0105 ten lankiausi ma\u017edaug prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 – \u012f vien\u0105 j\u0173 buvo intensyviai pilamos statybin\u0117s atliekos siekiant padidinti \u0161alia ple\u010diam\u0105 statyb\u0173 aik\u0161tel\u0119…<\/p>\n

Bet – gr\u012f\u017ekime prie augal\u0173 – niekam ne paslaptis, kad esu lengvai pami\u0161\u0119s d\u0117l gegu\u017eraibini\u0173 augal\u0173 („laukini\u0173 orchid\u0117j\u0173”) tai t\u0173 e\u017eer\u0117li\u0173 pakrant\u0117se dar 2000 metais gegu\u017eraibini\u0173 augal\u0173 buvo apstu. Tame tarpe ir \u2013 \u012fvairi\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 apsuptyje dar buvo lik\u0119 „paskutiniai mohikanai” labai retos \u2013 pla\u010dialap\u0117s geg\u016bn\u0117s. Kadaise tose vietose augo pla\u010dialap\u0117s klumpait\u0117s ir pana\u0161\u016bs dabar raudonojoje knygoje saugomi augalai…<\/p>\n

Dabartiniams Vilnie\u010diams net sunku \u012fsivaizduoti, kaip smarkiai pasikeit\u0117 Vilniaus miesto gamtin\u0117 aplinka. Senose nuotraukose ai\u0161kiai matosi pliki, neapaug\u0119 med\u017eiais, da\u017enai stipriai eroduojami, stat\u016bs kalv\u0173 \u0161laitai. XIX am\u017eiuje, vertinant dabartiniais masteliais, Vilnius buvo nedidelis miestas. Miesto apylink\u0117se, o neretai ir jame \u2013 m\u016bk\u0117 karv\u0117s, o daugiabu\u010di\u0173 kiemuose buvo auginamos dar\u017eovi\u0173 lysv\u0117s. Tankiau apgyvendinto senamies\u010dio kiemuose kudakavo vi\u0161tos, ar buvo laikomos o\u017ekos. Maisto auginimas buvo itin svarbi miestie\u010di\u0173 buities dalis. O kur dar – daugiausia ekologi\u0161kom saul\u0117s baterijom \u2013 \u0161ienu \u2013 varomas transportas, malkomis k\u016brenamos maisto ruo\u0161imo ir \u0161ildymo krosnys… Viskam tam reik\u0117jo biomas\u0117s. \u017dol\u0117s, \u0161ieno, \u017eab\u0173, malk\u0173… Turint galvoje, kad tuo metu chemini\u0173 mineralini\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 prakti\u0161kai niekas nenaudojo, tod\u0117l sm\u0117ling\u0173 kalv\u0173 derlingumas buvo menkas \u2013 reikalingai biomasei gauti reik\u0117jo mil\u017eini\u0161k\u0173 plot\u0173. Ganymui ar \u0161ienavimui buvo naudojamas kiekvienas \u012fmanomas plotas. Vilniaus apylinki\u0173 kalvos i\u0161skyrus „valstybinius” mi\u0161kus ir parkus buvo plikai skustos.<\/p>\n

Tokios s\u0105lygos itin tiko dabar Vidurio Europos kalnuose da\u017eniau aptinkamoms, atvir\u0173 \u017eema\u017eoli\u0173 bendrij\u0173 reikalaujan\u010dioms augal\u0173 r\u016b\u0161ims. Pvz., Vilniaus apylink\u0117se kadaise augo taurin\u0117 pudm\u0117 (Tofieldia calyculata<\/em>) – \u0161iuo metu Lietuvoje \u017einoma augant tik vienoje vietoje Lazdij\u0173 rajone, buvo minima dabar tik toli kalnuose auganti juodoji juoduk\u0117 (Nigritella nigra<\/em>) – \u0161ios r\u016b\u0161ies nuoroda labai labai abejotina, nors…<\/p>\n

Bet \u2013 gr\u012f\u017ekime prie J. Jundzi\u0142\u0142 straipsnio: jame jis pamin\u0117jo nema\u017eai \u0161iuo metu itin ret\u0173 Lietuvoje augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, toki\u0173 kaip ber\u017eas keru\u017eis (Betula nana<\/em>) min\u0117tas apie Ja\u0161i\u016bnus, dvilapis purvuolis (Liparis loeselii<\/em>) – apie Verkius, \u0161irdin\u0117 dviguon\u0117 (Listera cordata<\/em>) apie Palukn\u012f, buvo minimi d\u0117m\u0117tosios geg\u016bn\u0117s (Dactylorhiza maculata<\/em>) augalai Vilniaus mieste visi\u0161kai baltais \u017eiedais (tuo metu \u0161ios geg\u016bn\u0117s \u012fprastais \u017eiedais matyt nebuvo retos ir vertos atskiro pamin\u0117jimo). Vis tik labiausiai nustebino keletas \u012fra\u0161\u0173: Vilniaus teritorijoje (nenurodyta kurioje vietoje) 1821 metais augo smulkia\u017eied\u0117 svila (Neotinea ustulata<\/em>), tame tarpe \u2013 ir man nematytais baltais \u017eiedais \u2013 \u0161iuo metu itin retas augalas, realiai Lietuvoje stebimas vos 2 vietose, ir… „Vok\u0117s pelk\u0117se” \u2013 \u0161iuo metu tikriausiai Lietuvoje jau i\u0161nyk\u0119s vienagumbis medauninkas (Herminium monorchis<\/em>).<\/p>\n

Dauguma \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 Vilniaus apylink\u0117se jau seniai i\u0161nykusios. Visos \u0161ios retenyb\u0117s \u010dia \u010dia gyveno vos prie\u0161 150 met\u0173… Besiple\u010diantis miestas ir pakit\u0119s gyvenimo b\u016bdas \u012ftakoja ir mus supan\u010di\u0105 aplink\u0105. Dabartinio miesto teritorijoje vis dar yra ret\u0173 ir \u012fdomi\u0173 gamtini\u0173 objekt\u0173. Belieka tik\u0117tis, kad apie juos po keleto am\u017ei\u0173 nebus kalbama b\u016btuoju laiku.<\/p>\n\r\n