{"id":6594,"date":"2013-03-03T17:52:05","date_gmt":"2013-03-03T15:52:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?page_id=6594"},"modified":"2022-11-20T10:01:09","modified_gmt":"2022-11-20T08:01:09","slug":"ivadas-2","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/","title":{"rendered":"Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai"},"content":{"rendered":"

\"\"\u0160i svetain\u0117 apie labai savit\u0105 augal\u0173 grup\u0119 – vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus. J\u0173 r\u016b\u0161is, sandar\u0105, gyvenimo b\u016bd\u0105, fiziologij\u0105, auginim\u0105…<\/p>\n

Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai – tai mokslinink\u0173 teori\u0161kai i\u0161skirta \u017eiedini\u0173 augal\u0173 grup\u0117, kuriai priklauso r\u016b\u0161ys, sugeban\u010dios „pagauti” gyv\u016bnus, juos suvir\u0161kinti ir pasisavinti maisto med\u017eiagas.<\/p>\n

Nuo gyv\u016bn\u0173 \u0161is mitybos b\u016bdas skiriasi tuo, kad vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai pasisavina tik med\u017eiagas, bet ne energij\u0105.<\/p>\n

\u0160ie augalai priklauso skirtingoms sistematin\u0117ms grup\u0117ms, i\u0161sivyst\u0117 skirtingais auk\u0161tesni\u0173j\u0173 augal\u0173 evoliucijos etapais, yra skirtingose savo evoliucijos stadijose, turi skirting\u0173 tip\u0173 grobio viliojimo, gaudymo ir suvir\u0161kinimo mechanizmus.<\/p>\n

Da\u017eniausiai aptinkami pelk\u0117tose vietov\u0117se arba kalnuotose atodangose, kur dirvo\u017eemis labai neturtingas maisto med\u017eiagomis.<\/p>\n

\"cover\"Visi vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai pirmiausia sistematik\u0173 skirstomi \u012f dvi stambias kategorijas: tikrieji vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai (toliau juos visur vadinsime tiesiog „vabzd\u017eia\u0117d\u017eiais”) ir pseudo-vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai. Pirmosios kategorijos atstovai turi visus grupei b\u016bdingus po\u017eymius – jie pagauna auk\u0105, j\u0105 suvir\u0161kina ir pasisavina maisto med\u017eiagas. Antrosios kategorijos augalai evoliucijos eigoje pa\u017eeng\u0117 tik tiek, kad sugeba auk\u0105 pagauti, kartais suvir\u0161kinti, ta\u010diau maisto med\u017eiag\u0173 pasisavinti dar nesugeba.<\/p>\n

Tikriesiems vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams mokslininkai priskiria apie 630 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, pseudo-vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams – apie 300. Taigi r\u016b\u0161i\u0173 yra pakankamai daug, kad lengvai pasiklystum j\u0173 \u012fvairov\u0117je.<\/p>\n

Jei jau esate susipa\u017ein\u0119 su \u0161ia augal\u0173 grupe, augin\u0119 juos, tyrin\u0117j\u0119 ir turite k\u0105 pasakyti kitiems – visada pra\u0161om – j\u016bs\u0173 pasteb\u0117jimai, straipsniai ar nuotraukos gali b\u016bti patalpinti \u010dia, \u0161ioje svetain\u0117je. Juos gal\u0117s pamatyti, su jais susipa\u017einti ir kiti skaitytojai, besidomintys vabzd\u017eia\u0117d\u017eiais augalais. Nor\u0117dami para\u0161yti straipsn\u012f, galite pasinaudoti\u00a0rekomendacijomis straipsni\u0173 autoriams<\/a>.\u00a0Informacij\u0105 pra\u0161ome si\u0173sti elektroniniu pa\u0161tu administratorius@musekautas.lt<\/a>.<\/p>\n

Svetain\u0117, \u012fkurta 2010 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 4 dien\u0105, apie 2018 metus daugiau ma\u017eiau u\u017epild\u0117 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 dal\u012f – sistematik\u0105, ekologij\u0105, auginim\u0105 ir t.t. Tada prad\u0117jome „dairytis \u012f \u0161alis”, \u012f augalus, neretai augan\u010dius kartu (ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje) – orchid\u0117jas, papar\u010dius, bromelijinius ir kt., daugiau d\u0117mesio skirti Lietuvos augalams, j\u0173 paplitimui, prie\u017ei\u016brai ir i\u0161saugojimui. Tod\u0117l dabar skaitytojas gali rasti nema\u017eai informacijos ir apie kitus floros atstovus, \u017eygius bei ekspedicijas, aplinkotvarkos talkas.<\/p>\n

Nuo\u0161ird\u017eiai J\u016bs\u0173,
\n<\/em>Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n

Dr. Jolantos Rim\u0161ait\u0117s nuotrauka (2007)<\/address>\n
Svetain\u0117s logotipo autorius Jonas Sutkus (2011)<\/address>\n
________________________________________________________________________________<\/address>\n

Kalifornin\u0117 darlingtojina – Darlingtonia californica – Kobros lelija<\/p><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160i svetain\u0117 apie labai savit\u0105 augal\u0173 grup\u0119 – vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus. J\u0173 r\u016b\u0161is, sandar\u0105, gyvenimo b\u016bd\u0105, fiziologij\u0105, auginim\u0105… Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai – tai mokslinink\u0173 teori\u0161kai i\u0161skirta \u017eiedini\u0173 augal\u0173 grup\u0117, kuriai priklauso r\u016b\u0161ys, sugeban\u010dios „pagauti” gyv\u016bnus, juos suvir\u0161kinti ir pasisavinti maisto med\u017eiagas. Nuo gyv\u016bn\u0173 \u0161is mitybos b\u016bdas skiriasi tuo, kad vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai pasisavina tik med\u017eiagas, bet ne energij\u0105. […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-6594","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/6594","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=6594"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/6594\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=6594"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}