{"id":5594,"date":"2012-09-26T13:41:05","date_gmt":"2012-09-26T10:41:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?page_id=5594"},"modified":"2019-02-21T08:15:50","modified_gmt":"2019-02-21T06:15:50","slug":"kaip-pristatyti-vabzdziaedzius-augalus","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?page_id=5594","title":{"rendered":"Kaip pristatyti vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus?"},"content":{"rendered":"

Noriu pateikti kelet\u0105 trump\u0173 patarim\u0173 kaip pristatyti vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus, sakysim, parodoje ekskursijos metu. Ne visada tinkamiausias b\u016bdas apie juos pasakoti daug ir ilgai. \u017dmon\u0117ms, pirm\u0105 kart\u0105 matantiems \u0161iuos augalus, gali b\u016bti visai ne\u012fdomu su\u017einoti i\u0161sami\u0105 j\u0173 sistematik\u0105, fiziologij\u0105 ar auginimo ypatumus. Jei \u0161ie augalai juos ka\u017ekuo sudomins, jie tikrai ras pakankamai informacijos apie juos internete.<\/p>\n

Turb\u016bt geriausia keliais sakiniais pristatyti, kas yra pats vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumas bei papasakoti apie kelis (kokius tris) \u012fdomesnius augalus. \u0160tai keletas pavyzd\u017ei\u0173:<\/p>\n

Vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumas<\/strong><\/p>\n

Tai – ekologin\u0117 augal\u0173 grup\u0117, jai augalai priskirti pagal tai, kaip gauna augimui reikalingas papildomas maisto med\u017eiagas. Skirting\u0173 gen\u010di\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai da\u017eniausiai nesusij\u0119 artimais giminyst\u0117s ry\u0161iais. Jie i\u0161sivyst\u0117 skirtingose pasaulio dalyse nepriklausomai.<\/p>\n

Pat\u012f vabzd\u017eia\u0117di\u0161kum\u0105 atsirasti skatino nepalankios augimo s\u0105lygos – maisto med\u017eiag\u0173 stoka substrate, dirvo\u017eemyje. Tada, visai atsitiktinai, augalai „paband\u0117” susirasti j\u0173 kitaip – gauti med\u017eiagas i\u0161 smulki\u0173 gyv\u016bn\u0173. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 sugaunam\u0173 auk\u0173 sudaro vabzd\u017eiai – tod\u0117l jie taip ir pavadinti.<\/p>\n

Auk\u0173 gaudymo mechanizmai labai \u012fvair\u016bs (pla\u010diau galima paskaityti \u010dia<\/a>). Vienos j\u0173 aktyviai pagauna grob\u012f, kitos tiesiog laukia, kada grobis pats praras budrum\u0105 ir \u012fkris \u012f gaudykl\u0119. Aktyvias gaudykles turi mus\u0117kautai ir skendeniai. Vis\u0173 kit\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 gaudykl\u0117s – pasyv\u016bs slapukai, tykantys grobio.<\/p>\n

Visais atvejais pats augalas i\u0161skiria fermentus – auk\u0105 suvir\u0161kinan\u010dias med\u017eiagas (tokias pa\u010dias kaip ir gyv\u016bn\u0173 skrandis). Kai \u012fkliuv\u0119s vabzdys virsta skysta mase, atsilaisvinusios med\u017eiagos yra augalo \u012fsiurbiamos. Taip papildomai \u0161ie augalai gauna maisto ne i\u0161 dirvo\u017eemio, o i\u0161 kit\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173.<\/p>\n

Dauguma vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 auga pelk\u0117se. Pasitaiko j\u0173 ir dr\u0117gnose pievose, d\u017eiungl\u0117se, ant skard\u017ei\u0173. Tam, kad gal\u0117t\u0173 gaudyti ir vir\u0161kinti aukas, vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams augalams reikia daug dr\u0117gm\u0117s. Taigi, vabzd\u017eia\u0117d\u017eius mes sutiksime ten, kur arba vis\u0105 laik\u0105 b\u016bna dr\u0117gna, arba sausasis ir dr\u0117gnasis periodai kei\u010dia vienas kit\u0105. J\u0173 niekada nebus nei dykumose, nei ilg\u0105 laik\u0105 u\u017e\u0161\u0105lan\u010diose vietose.<\/p>\n

Jautrusis mus\u0117kautas<\/strong> (Dionaea muscipula<\/em>) – da\u017eniausiai auginamas vabzd\u017eia\u0117dis augalas, turintis aktyvias gaudykles. Mus\u0117kaut\u0173 lapai pana\u0161\u016bs \u012f dvigeld\u017ei\u0173 moliusk\u0173 kriaukles, tik turi kotel\u012f. Kiekvienos „kriaukl\u0117s” viduje yra po tris jautrius plaukelius. Jei \u012flip\u0119s vidun vabzdys ar koks kitas smulkus gyv\u016bnas \u0161iuos plaukelius u\u017ekliudo, kriaukl\u0117 akimirksniu u\u017esiveria. Auka patenka \u012f sp\u0105stus ir yra suvir\u0161kinama.<\/p>\n

Mus\u0117kautai auga nedidel\u0117je \u0160iaur\u0117s amerikos dalyje, bet d\u0117l savo i\u0161skirtin\u0117s i\u0161vaizdos, kuri\u0105 lemi\u0105 vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumas, auginami visame pasaulyje.<\/p>\n

Vasar\u0105 auginti juos n\u0117ra sunku. Jie gerai augs tiek ant palang\u0117s kambaryje, tiek lauke. Svarbu, kad po vazon\u0117liu l\u0117k\u0161tut\u0117je visada b\u016bt\u0173 vandens ir substratas visada b\u016bt\u0173 dr\u0117gnas. \u017diem\u0105 jiems reikia v\u0117sos bet ne \u0161al\u010dio (apie +5\u00b0C temperat\u016bros). Kitaip augalas nepailsi ir ilgainiui i\u0161sek\u0119s \u017e\u016bna.<\/p>\n

Sarac\u0117nijos<\/strong> (Sarracenia<\/em>) – dar vadinamos \u0160iaur\u0117s Amerikos \u0105sotiniais augalais. J\u0173 gaudykl\u0117s – t\u016btos. Sarac\u0117nijos negaudo savo auk\u0173 aktyviai kaip mus\u0117kautai. Jos kantriai laukia, kol smalsus vabzdys nut\u016bps ant t\u016btos kra\u0161to ir paslys. \u012ekrit\u0119s \u012f vid\u0173, jis jau niekada nebesugeb\u0117s i\u0161lipti. T\u016bt\u0173 kra\u0161tas ir vidus yra labai slid\u016bs, o viduje yra skys\u010dio, kurio sud\u0117tis pana\u0161i \u012f gyv\u016bn\u0173 skrand\u017eio sultis. Paskend\u0119s tame skystyje vabzdys yra augalo suvir\u0161kinamas.<\/p>\n

Sarac\u0117nijoms, kaip ir mus\u0117kautams reikia labai dr\u0117gno substrato ir v\u0117sios \u017eiemos. Tai – pagrindiniai sunkumai auginant jas kaip kambarinius augalus. Daugiau apie sarac\u0117nijas<\/em><\/a>.<\/p>\n

\u0104soteniai <\/strong>(Nepenthes) <\/em> – kitaip vadinami Azijos \u0105sotiniais augalais. Visi \u0105soteniai auga tropikuose, \u0161ilto klimato zonose. Tod\u0117l juos lengviau auginti namuose, nes visus metus j\u0173 augimo s\u0105lygos yra vienodos.<\/p>\n

\u0104soteni\u0173 gaudykl\u0117 pana\u0161i \u012f sarac\u0117nij\u0173. Tik \u010dia ji susiformuoja i\u0161 pagrindin\u0117s lapo gyslos, o ne i\u0161 viso lapo. Gaudymo mechanizmas toks pats. Daugiau apie \u0105sotenius.<\/em><\/a><\/p>\n

Tukl\u0117s <\/strong>(Pinguicula) <\/em>– visame pasaulyje paplit\u0119 vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai. Yra tropini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir augan\u010di\u0173 v\u0117saus klimato s\u0105lygomis. Tukl\u0117s gaudo labai smulkius vabzd\u017eius visu lapo pavir\u0161iumi. Ant lapo i\u0161siskiria lipnus skystis, kuris prilipina nut\u016bpus\u012f vabzd\u012f. Daugiau apie tukles.<\/em><\/a><\/p>\n

<\/p>\n

Saula\u0161ar\u0117s<\/strong> (Drosera)<\/em> – <\/em>gaudo vabzd\u017eius pana\u0161iai kaip tukl\u0117s, tik lipnus skystis i\u0161siskiria ne ant viso lapo pavir\u0161iaus, o mikroskopini\u0173 plaukeli\u0173, kuriais apaug\u0119 saula\u0161ari\u0173 lapai, galuose. Kaip ir tukl\u0117s, jos palitusios \u012fvairiausiose platumose, neauga tik dykumose ir u\u017e poliarinio rato. Daugiau apie saula\u0161ares.<\/em><\/a><\/p>\n

<\/p>\n

Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n

Teres\u0117s Volodinait\u0117s (1), Jogailos Mackevi\u010diaus (2), Ingridos Bielskien\u0117s (3), R\u016btos Baltokien\u0117s (4), Linos Deimantavi\u010di\u016bt\u0117s (5) nuotraukos<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Noriu pateikti kelet\u0105 trump\u0173 patarim\u0173 kaip pristatyti vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus, sakysim, parodoje ekskursijos metu. Ne visada tinkamiausias b\u016bdas apie juos pasakoti daug ir ilgai. \u017dmon\u0117ms, pirm\u0105 kart\u0105 matantiems \u0161iuos augalus, gali b\u016bti visai ne\u012fdomu su\u017einoti i\u0161sami\u0105 j\u0173 sistematik\u0105, fiziologij\u0105 ar auginimo ypatumus. Jei \u0161ie augalai juos ka\u017ekuo sudomins, jie tikrai ras pakankamai informacijos apie juos internete. […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-5594","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/5594","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5594"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/5594\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5594"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}