Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Ieškomi įrašai pažymėti Heliamphora pulchella

Kiekvienais metais Redfern Natural History organizuoja ekspedicijas į įvairias pasaulio vietas. Didžioji dauguma jų susijusi su vabzdžiaėdžiais augalais, augančiais savo natūralioje aplinkoje. Beveik kasmet yra organizuojamos ekspedicijos į Pietų Amerikos plokštikalnes, garsėjančias ne tik pasakiškais savo kraštovaizdžiais, bet ir mažiau žinomomis Heliamphora genties augalų augimvietėmis. Keletas buvusių klajonių po užmirštus pasaulius akimirkų:

. Basset Maguire, remdamasis keleto ekspedicijų, suorganizuotų Niujorko botanikos sodo 1950, 1960 ir 1970 metais, į Gvianos plokštikalnes Venesueloje, Gvianoje ir Brazilijoje duomenimis, 1978 metais aprašė dvi naujas pelkinių ąsotinių augalų rūšis. Neblino heliamfora – Heliamphora nebline buvo viena ir ąsotinių augalų rūšių, kurią jis aprašė. Ji aiškiai skyrėsi nuo anksčiau aprašytų pelkinių ąsotinių augalų […]

. Įspūdingo Gvianos plokščiakalnio Tepui viršūnėse Pietų Amerikoje aptikta penkiolika Heliamphora genties rūšių. Viena iš paskutiniųjų aprašytų ir mažiausiai ištirtų yra Heliamphora exappendiculata auga pačioje Gvianos plokščiakalnio širdyje Chimanta kalnų masyve – didžiuliame gigantiškų plokštikalnių komplekse, siekiančiame 2600 metrų virš j9ros lygio aukštį. Pirmą kartą Heliamphora exappendiculata buvo atradęs garsus botanikas ir gamtininkas Bassat Maguire, […]

Turbūt dažniausiai iš pas mus namuose auginamų vabzdžiaėdžių augalų pamatysime žydinčias tukles, ypač Morano. Net parodose daugeliui teko matyti tuklių pieveles. Kitų vabzdžiaėdžių žiedus matome rečiau  – Musėkaute jau buvo aprašyti daugelio Lietuvoje auginamų vabzdžiaėdžių žydėjimai, o šį kartą „eilė atėjo“ heliamforai. Tai Heliamphora pulchella, atkeliavusi pavasarį iš Vokietijos (www.wistuba.com), gamtoje randama Venesueloje.  Auginama visą […]