Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Pasaulinė pelkinių vietovių diena paskelbta 1996 m. spalio mėn. vykusiame 19-ajame Ramsaro nuolatinio komiteto susitikime, pažymint 25-ąsias Konvencijos dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugos pasirašymo metines. Ramsaro konvencija (Convention on Wetlands of International Importance Especially as Waterfowl Habitat – anglų k.) pasirašyta 1971 m. Ramsare, Irane.

Terminas “wetlands” apima pelkes, upes ir ežerus, taip pat dirbtinius vandens telkinius, pajūrio zoną (potvynio – atoslūgio zoną, lagūnas, atolus, mangrovų sąžalynus) ir kt. Lietuvoje neturime tikslaus atitikmens šiam terminui, bet jis labiausiai siejasi su mūsų šalyje esančiomis šlapiomis žemėmis – pelkėmis.

Šiuo metu Konvenciją yra pasirašiusios 105 šalys. Jų teritorijose išskirtos 895 pelkinės vietovės, užimančios 66,8 milijonų ha bendro ploto, kurios įtrauktos į Ramsaro tarptautinę reikšmę turinčių pelkinių vietovių sąrašą. Lietuva prie šios Konvencijos prisijungė 1993 m. Į Ramsaro sąrašą įtraukti mūsų šalies valstybiniai rezervatai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto) bei Nemuno deltos regioninis parkas.

Pažymint 25-ąsias Konvencijos metines, Brisbane (Australija) vyko 6-asis ją pasirašiusių šalių susitikimas, kuriame dalyvavo 121 šalies, tarpvyriausybinių institucijų, tarptautinių ir įvairių šalių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir Lietuvos, atstovai.

Susitikime buvo pastebėta, kad per laikotarpį nuo 1971 m. tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės organizacijos, privatus sektorius bei plačioji visuomenė ėmė labiau pripažinti pelkines vietoves kaip gamtinę vertybę dėl jų teikiamos naudos bei iš jų gaunamų įvairių gėrybių, taip pat dėl jose išsilaikančios turtingos biologinės įvairovės. Daugumos šalių vyriausybės pradėjo labiau rūpintis pelkinių vietovių apsauga įgyvendindamos racionalaus, subalansuoto naudojimo politiką, įtraukdamos su pelkinių vietovių problemomis susijusius klausimus į šalies plėtros programas. Be to, pagal šią Konvenciją buvo parengtos rekomendacijos dėl techninių priemonių, kurios padėtų išlaikyti Ramsaro tarptautinę reikšmę turinčių pelkinių vietovių sąraše esančių pelkinių vietovių ekologines charakteristikas.

Nemažai pasiekta sprendžiant tam tikrų vietovių problemas partnerystės principu. Tarptautinį bendradarbiavimą skatina ir Ramsaro pelkinių vietovių apsaugos ir racionalaus naudojimo mažų grantų fondas. Pažymėtina, kad būtina gerinti pelkinių vietovių reikšmės suvokimą, pasidalijimą turimomis žiniomis bei patirtimi. Būtina rengti švietimo, mokymo programas, daugiau leisti informacinės medžiagos bei organizuoti kitus renginius, padedančius saugoti ir racionaliai naudoti pelkines vietoves.

6 – ajame Konvencijos šalių susitikime buvo patvirtintas Veiksmų planas 1997 – 2002 metams, kuriame numatoma:

  • Racionaliai valdyti visas Ramsaro sąrašo vietoves, kur būtina, atliekant atstatomuosius veiksmus.
  • Integruoti racionalaus naudojimo ir apsaugos idėjas į švietimo programas, geriau informuoti įvairias visuomenės grupes visame pasaulyje apie pelkinių vietovių reikšmę.
  • Stiprinti valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendrijų bei privataus sektoriaus pastangas saugant ir racionaliai naudojant pelkines vietoves.
  • Integruoti racionalaus pelkinių vietovių naudojimo klausimus į bendruomenių planus bei priimant kitus sprendimus, įtraukiant į šį procesą savivaldos institucijas bei kitus suinteresuotuosius.
  • Nustatyti kitas jūrines bei pakrančių sritis, kurios, atitikdamos Konvencijos keliamus reikalavimus, galėtų papildyti Ramsaro sąrašą.
  • Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą skatinat ryšius tarp kitų, ypač su Biologinės įvairovės, Klimato kaitos ir kt. konvencijas pasirašiusiųjų valstybių ir aplinkos apsaugos agentūrų, kitų valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
  • Stiprinti Konvencijos vaidmenį ieškant lėšų įvairiems darbams atlikti, kurie susiję su pelkinių vietovių apsauga ir racionaliu naudojimu, besivystančiose bei pereinamosios ekonomikos šalyse.
  • Paraginti visas pasaulio tautas propaguoti Konvencijos tikslus.

7-ajame Konvencijos šalių susitikime, kuris vyko 1999 m. gegužės mėn. San Chosė, Kosta Rikoje buvo aptartas šio Veiksmų plano įgyvendinimas bei kiti su Ramsaro konvencija susiję klausimai.

Akivaizdu, kad ateityje dėmesys pelkinėms vietovėms tik didės, nes jos yra tarp produktyviausių ekosistemų, turinčių gausiausią augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Jų reikšmė, kaip ”biologinių supermarketų”, yra milžiniška. Daugelyje šalių jos yra vienos iš svarbiausių vietų, kur žmogus gali apsirūpinti maistu: sumedžioti žvėrių ar paukščių, pasigauti žuvų, išsiauginti žemės ūkio produktų. Pvz., Vakarų Šanchajuje Tai Hu ežeras ir pelkinės vietovės aplink jį yra viena produktyviausių Kinijos sričių, kur pagaunama apie 52 kg žuvies iš hektaro per metus ir yra daugiau kaip 100 000 ha ryžių pasėlių.

Pelkės atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant ryšį tarp Šiaurės ir Pietų pusrutulių: milijonai išskrendančių žiemoti į šiltuosius kraštus paukščių pavasarį vėl keliauja atgal. Jų sėkminga kelionė priklauso nuo daugelyje šalių įgyvendinamų pelkinių vietovių apsaugos programų.

Nežiūrint to, kad pastaraisiais metais visuomenės bei valdžios institucijų dėmesys pelkinėms vietovėms ir su jomis susijusių problemų sprendimui išaugo, daugumai jų tebegresia pavojus. Žemės ūkio nuotekos neša pesticidus bei kitas trąšas į drėgnas vietas stipriai užteršdamos vandenį. Pakrančių zonos paverčiamos poilsio bei aktyvaus turizmo zonomis, ne visuomet gerai apsvarsčius ir tinkamai įvertinus ekonominį efektą bei tokios veiklos pasekmes. Vienas rimčiausių pavojų pelkėtiems slėniams tebėra statomos upelių užtvankos bei tai, kad jų tekėjimo vaga nukreipiama kitoms reikmėms, ypač dirbamoms žemėms drėkinti.

Išsamesnės informacijos apie tai, kaip šią dieną pažymi įvairios šalys, bei Ramsaro konvencijos biuro pasiūlymus dėl Pasaulinės pelkinių vietovių dienos paminėjimo ieškokite Internet tinklapyje adresu: http://iucn.org/themes/ramsar.

Aplinkos ministerijos informacija, 2002-01-18

Jautrusis musėkautas (Dionea muscipula L.,  angl. – Venus Flytrap) – Saulašarinių (Droseraceae) šeimos Dionea genties augalas. Vienintelis augalas savo gentyje. Taigi, pagal kilmę musėkautas artimas ir mūsuose tarpstančių saulašarių (Drosera) giminaitis.

Šie augalai yra Šiaurės ir Pietų Karolinos (JAV) endemikai, augantys tik šio regiono lygumų pelkėse, saulėtuose durpynuose.  Tačiau labai nestandartinė šio augalo išvaizda, įdomus gyvenimo būdas, ganėtinas neišrankumas augimo sąlygoms lėmė, kad labai greitai šie augalai tapo populiarūs visame pasaulyje. Daugelis žmonių juos augina ar bando auginti, selekcininkai išvedė nemažai hibridų. Šie augalai sėkmingai dauginami pramoniniu būdu, auginami augynuose ir gana nemažais kiekiais kasmet pateikiami rinkai. Skaityti toliau…

Lietuvoje vabzdžiaėdžiai augalai dažniausiai natūraliai aptinkami pelkėtose vietovėse, pievose. Kai kurios rūšys, tokios kaip apskritalapė saulašarė – gana gausiai. Tačiau nykstant natūralioms pelkėms, drėgnoms pievoms, mažėja ir tinkamų vabzdžiaėdžiams tarpti biocenozių.

Susipažinkime šiek tiek detaliau – kokios gi būna tos mūsų pelkės ir pievos… Skaityti toliau…

Saracėnija  – saracėnijinių (Sarraceniaceae) šeimos augalų gentis. Dažniausiai turi šakniastiebius, iš kurių atželia po ramybės periodo. Specifinis šių augalų požymis – pakitę lapai-tūtos, susiformavę taip, kad galėtų sugauti į juos patenkantį grobį (vabzdžius, moliuskus) ir juos suvirškinus pasisavinti maisto medžiagas.

Paplitusios Šiaurės Amerijoje – Jungtinėse Valstijose, Kanadoje. Lietuvoje dažniausiai auginamas kaip kambarinis augalas, nors kai kurios rūšys gali žiemoti ir lauko sąlygomis.

Tai – pelkinis augalas. Dėl sparčiai nykstančių buveinių (pelkių, šaltiniuotų pievų), nyksta ir jose augančios saracėnijos. Skaityti toliau…

Turbūt nėra paslaptingesnių, labiau mitais ir legendomis apipintų augalų už vabzdžiaėdžius. Visais laikais šie augalai kurstė žmonių vaizduotę, kurioje jie išaugdavo iki milžiniškų dydžių ir gaudydavo nebe vabzdžius ar bestuburius, o net pačius žmones.

Vabzdžiaėdžiai augalai, kaip sufleruoja pats pavadinimas, yra vabzdžius gaudantys augalai. Tai mokslininkų išskirta augalų grupė, kuriai priklauso rūšys sugebančios  privilioti, sugauti smulkius gyvius  – dažniausiai vabzdžius ir bestuburius, bei  įsisavinti aukos maisto medžiagas.  Kitaip tariant, tik tas augalas yra vabzdžiaėdis, jei: auką privilioja kvapu arba spalva, moka sugauti ir nebepaleisti  grobio, auka (sugauta vabzdžiaėdžio) žūna, grobis “suvirškinamas”, grobyje esančias maistingos medžiagas augalas įsisavina. Jei augalas neatitinka bent vieno kriterijaus, jis – ne vabzdžiaėdis. Skaityti toliau…

Tuklės lapai

Pagrindinis anatominis bruožas, išskiriantis vabzdžiaėdžius augalus į atskirą grupę, yra jų gaudyklės – pakitę organai (lapai, šaknys, stiebai) ar organų dalys, prisitaikę privilioti norimą grobį, jį sugauti ir suvirškinti.

Pagal anatominę sandarą skiriamos penkios tokių pakitusių organų grupės:
1. Spąstai (Snap traps) – pakitę lapai, galintys greitai judėti ir užsiverti;
2. Lipnūs dariniai (Flypaper traps) – ant lapų ar stiebų užaugę plaukeliai, šereliai, išskiriantys lipnų skystį, priviliojantį ir sugaunantį vabzdžius;
3. Ąsočiai, tūtos (Pitfall traps) – lapų dariniai,  turintys viduje skysčio su bakterijomis ir virškinimo fermentais;
4. Labirintai (Lobster-pot traps) – gaudyklės, kuriose plaukelių, šerelių ar pertvarėlių  pagalba auka nukreipiama į tą dalį, kurioje ji suvirškinama;
5. Vakuminės kameros (Bladder traps) – pūslelės formos dariniai, kuriuose naudojamas slėgių skirtumas aukai į vidų įtraukti.

Skaityti toliau…

Kad neprailgtų belaukiant – apie ką ši svetainė? Ogi apie labai savitą augalų grupę – vabzdžiaėdžius augalus. Jų rūšis, sandarą, gyvenimo būdą, fiziologiją, auginimą… 

Vabzdžiaėdžiai augalai – tai mokslininkų teoriškai išskirta žiedinių augalų grupė, kuriai priklauso rūšys, sugebančios „pagauti“ gyvūnus, juos suvirškinti ir pasisavinti maisto medžiagas.

Nuo gyvūnų šis mitybos būdas skiriasi tuo, kad vabzdžiaėdžiai augalai pasisavina tik medžiagas, bet ne energiją. Skaityti toliau…