Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Šių metų gruodžio 2-4 dienomis Aurum mieste, Pescara regione, Italijoje vyko gegužraibinių augalų nuotraukų paroda „ORCHIDEE in FESTA”.

Kviečiame virtualiai pasivaikščioti po parodą:

Parodoje be itališkų orchidėjų buvo eksponuojamos ir laukinių Rumunijos orchidėjų nuotraukos.

Nora De Angelli nuotraukos

 

Mieli Musėkauto skaitytojai,

Metai artėja į pabaigą, ir tikime, kad per juos daug nuveikėte, nemažai pakeliavote, pamatėte daug naujo. Turbūt nemažai įspūdžių užfiksavote fotoaparatu ar telefonu. Kviečiame jais pasidalinti su kitais skaitytojais.

Jau pradėjome ruošti naują virtualią parodą „Akivaras 2023”, skirtą Lietuvos ir Pasaulio vabzdžiaėdžiams augalams, jų kaimynams bei jų aplinkai. Todėl nekantriai laukiame jūsų užfiksuotų augalų ir žygių akimirkų.

Parodą svetainėje planuojame skelbti 2023 m. sausio 1 dieną. Nuotraukas iki Kalėdų prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Nepamirškite laiške parašyti savo vardo ir pavardės, o failo pavadinimą įrašyti tokį patį, koks būtų nuotraukos pavadinimas.

Iš anksto visiems labai labai dėkojame.

Jogaila Mackevičius

Kai rugpjūčio viduryje draugai iš Lenkijos Monika ir Jarekas Malkowskiai paskelbė apie savo parodos „Laukinės Lenkijos orchidėjos” atidarymą rugsėjo 1 dieną, labai panorau šią parodą aplankyti. Peržiūrėjau visus variantus. Skrydis lėktuvu – brangu, kelionė automobiliu – ir ne pigu, ir labai jau vargina. Ir štai netikėtai man pro akis prasprūdo Makaliaus organizuojama savaitgalio kelionė į Krokuvą autobusu. Ir nebrangu, ir su papildomais įspūdžiais. Nedelsdamas ją užsisakiau.

Apie pačią kelionę papasakosiu kiek vėliau ir kitoje svetainėje. Dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie parodą, kurią aplankiau šeštadienį, rugsėjo 24 dieną, laisvu kelionėje metu, prieš tai dar užsukęs pasivaikščioti po Krokuvos botanikos sodą.

Puiki nedidelė paroda su keliomis dešimtimis darbų. Nuotraukos didelio formato, puikiai pagauta kiekviena rūšis, jos ypatumai, spalvos, aplinka. Paroda eksponuojama tiesiog galerijos koridoriuje, tarp kabinetų ir salių. Kiekvienas netrukdomai gali ją apžiūrėti tiesiog praeidamas iš vienos ekspozicijos į kitą.

Žinoma, nufotografuoti ir perteikti pačių darbų esmę nėra jokių galimybių. Bet manau, galėsite susidaryti įspūdį.

Būtų nuostabu, jei tokios parodos pasiektų ir Lietuvos žiūrovus. Net neabejoju, kad jos puikiai papuoštų mūsų viešąsias erdves ir sulauktų nemažai susidomėjimo. O gal kada nors pamatysime ir parodą „Laukinės Lietuvos orchidėjos”?

Jogaila Mackevičius

Gyvenimas nestovi vietoje. Palaipsniui svetainėje kaupiasi vis daugiau informacijos, todėl atsiranda poreikis ją papildomai susisteminti.

Pieš pat paskutinį šių metų mėnesį buvo atlikta keletas tokių pakeitimų.

Pirmiausia, svetainės skaitytojai kviečiami dalintis naujai surastų vabzdžiaėdžių augalų ir orchidėjų augimviečių nuorodomis. Tai būtų labai vertinga informacija, siekiant išsiaiškinti, ką turime Lietuvoje.

Taip pat papildytas Meniu nauju punktu – Talkos. Pastaraisiais metais talkos tampa vis populiaresnės. Tiek šiukšlių rinkimo, tiek ekosistemų tvarkymo. Musėkauto entuziastai sudalyvavo jau ne vienoje tokioje iniciatyvoje. Tas atėjo metas šią informaciją surinkti ir sudėti taip, kad patogu būtų atrasti visą istoriją.

Kviečiame užsukti ir įvertinti!

Jogaila Mackevičius

Praeitais metais sezono uždarymas buvo rugpjūčio 3 dieną, Žuvinto biosferos rezervate. Ieškojome elbinio skiautalūpio. Šiemet taip pat su šiuo skiautalūpiu uždarėme sezoną, bet visu mėnesio vėliau – rugsėjo 3-4 dienomis. Tiesa, šiemet programa buvo gerokai įvairesnė. Sezoną pabaigtuves šventėme keturiese – aš, Mindaugas, Raimondas ir Bartas.

Jau penktadienį iš vakaro atvykome į poilsiavietę prie Aiseto ežero, pavakaroję ir pernakvoję, sekančią dieną patraukėme į Žaliosios plateivės talką. Apie ją nebepasakosiu, spustelkit nuorodą ir pamatysit, kad ir talka šiemet turėjo daugiau smagumo nei vien cepelinai. Diena praėjo labai greitai.

Vėl vakarojimas prie židinio ir nakvynė prie Aiseto, rytinės maudynės ir kelionė į kitą Lietuvos galą. Į Buktos mišką. Čia nereikėjo labai stengtis, kad surasti vis dar žydinčių elbinių skiautalūpių.

Žvilgsnis į Aiseto ežerą

Elbinis skiautalūpis

Smagu buvo sutikti ir Aušrą, beieškančią gero kadro skiautalūpių augimvietėje.

Prie elbinio skiautalūpio

Po elbinio sekė trumpalapis skiautalūpis Sabališkės pedologiniame draustinyje. Čia žinojome tik apytikslias koordinates, bet ne sunkiai atradome ir skiautalūpius. Skirtingai nuo elbinio, visi jie jau buvo nužydėję.

Trumpalapis skiautalūpis

Laikas tokiuose žygiuose labai greitai bėga, tad nė nepastebėjome, kaip saulė ėmė linkti vakarop. O mūsų laukė dar paskutinės paieškos – laksva Plomėnų pelkėje. Deja, kol nusigavome į pelkę, patekėjo ir mėnulis. O laksvos, matyt gavusios pirmųjų šalnų, sėkmingai nubarstė žiedus ir tapo panašesnės į šalimais augančias viksvas nei į orchidėjas.

Plomėnų pelkė temstant

Atrodo, sezonas buvo turiningai uždarytas.  Tik tas uždarymas gavosi šiek de jure. „Orchidėjinės veiklos” de facto dar toli gražu nesibaigė. Dar sekė visa eilė talkų, žieminių skrotelių fotografavimas, ir pan. Ir atrodo, kad šiemet sezonas galutinai baigsis tik apie gruodžio vidurį…

Jogaila Mackevičius
Mindaugo Rylos, Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Nors dar yra laiko atsiųsti savo skendenių iššūkio rezultatus, bet kol kas nesu gavęs nė vieno skaitytojo nuotraukų. Taigi, kol kas prisiminsiu, kaip man šiais metais sekėsi su jų paieškomis.

Nors iš tikrųjų, skendenis yra toks augalas, kad ieškok jo neieškojęs – arba jis tau pasirodo, arba ne.

Gaila, šiemet neradau laiko nuvažiuoti į Kaišiadoris masinio pelkinio skendenio (Utricularia australis) žydėjimo metu. Bet iš kitų pasakojimų žinau, kad jie ten vis dar gausiai žydi. Skaityti toliau…

Ką daro biologai liepos 22 dieną 30 laipsnių karštyje? Ravi šieną!

Tikriausiai naktį sapnuosiu pjaunamus pelkinius skiautalūpius – tik čirkšt – ir griūna žiedai į pradalgę.

Pasitarę su Sartų ir Gražutės regioninio parko ekologe Daiva nutarėme imtis gana drastiškų priemonių pačios rečiausios gegužraibinių augalų rūšies – kvapiojo plaurečio (Gymnadenia odoratissima) išsaugojimui. Likę paskutiniai 4 žydintys augalai neužtikrina rūšies išlikimo šalyje.

Išbandėme ir dirbtinį kryžminį apdulkinimą. Deja, bet žiedai tokie smulkūs, kad reikia specialios optikos norint tą darbą atlikti kokybiškai.

Na, bent jau pabandėme…

Augimvietė prieš tvarkymą:

Talkos akimirkos:

Augimvietė po tvarkymo:

 

Mindaugas Ryla
Linos Baranauskienės, Mindaugo Rylos nuotraukos