Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Š. m. rugsėjo 13–14 d. Lietuvos gamtos fondas pakvietė savanorius dalyvauti kiminų sodinimo talkoje Aukštumalos durpyne (Šilutės r.). Talkos metu numatyta surinkti donorinę kiminų dangos medžiagą (rugsėjo 13 d.) ir paskleisti ją 2 ha ploto jau įrengtame kiminų auginimo eksperimentiniame lauke (rugsėjo 14 d.).

Lietuvos gamtos fondo inicijuotas kiminų sodinimas ir pelkių augalinės dangos atkūrimas išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje yra tarptautinio projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“ dalis (daugiau apie projektą). Projekto veiklose numatyta taikyti inovatyvius pelkių ekosistemų atkūrimo metodus. Vienas iš jų – durpes formuojančių augalų – durpojų (daugiausia – kiminų) pradmenų įkurdinimas išeksploatuotoje durpyno dalyje, kurioje savaiminis tipingos pelkinės augalinės dangos atsikūrimas yra neįmanomas arba labai itin lėtas.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės Klimato kaitos švelninimo prioritetinės srities ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Klimato politikos papogramė remia projektus, ieškančius ir plėtojančius inovacinius sprendimus, reikšmingus sprendžiant klimato kaitos problemas Europoje.

Lietuvos gamtos fondo iniciatyva išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje jau baigiama įrengti kiminų ir kitų aukštapelkinių augalų pradmenų įkurdinimo eksperimentinį lauką. UAB „J. Jonyno Ecofirma“ specialistai ištyrė eksperimentinio lauko durpių savybes, galimybę kiminų auginimo lauką aprūpinti gyvybiškai reikalingu vandeniu ir suprojektavo kiminų auginimo lauko įrengimo schemą. Kvalifikuoti UAB Klasmann-Deilmann Šilutė įmonės specialistai performavo lauko reljefą, užlygino sausinamuosiu griovius, suformavo drėkinimo griovelių tinklą, iškasė ir įrengė vandens, skirto kiminų lauko drėkinimui, kaupimo rezervuarus bei nuveikė daug kitų paruošiamųjų darbų.

Pirma diena – kiminų rinkimas:

Antroji diena – „sodinimas“:

Lietuvos gamtos fondo informacija
Jūratės Sendžikaitės nuotraukos

 

Renginio nuoroda

Sartų ir Gražutės regioninių parkų informacija

Registracijos anketa

2019 m. gegužės 4 dieną (tai išpuola šeštadienis) Musėkautas.lt sukanka devyneri metai. Visi norintys kviečiami prisijungti ir pažymėti šį gimtadienį žygyje aplink Žuvintą. Šią mintį pakišo Saugomų teritorijų tarnybos išleistas iliustruotas žinynas „Ypatinga Lietuva“, kurį kaip prizą gavau sudalyvavęs  10 bokštų žaidime. Žinyne trumpai aprašomas daugiau nei 70 kilometrų ilgio maršrutas su 11 sustojimų prie gamtos ir kultūros įdomybių.

Taigi, gegužės 4, šeštadienį, 10.00 val. renkamės prie Žuvinto rezervato lankytojų centro, kuriame yra muziejinė ekspozicija, apžvalgos bokštelis. Deja, centras šiuo metu rekonstruojamas, o ir šeštadieniais jis ne visada būna atidarytas pavasarį. Taigi, greičiausiai iškart patrauktumėm į pirmąjį 410 metrų ilgio pažintinį Žuvinto ežero taką. Kita stotelė – medinis 1929 metais statytas vėjo malūnas Ąžuolinių kaime. Toliau – Bambininkų piliakalnis. Keliaudami iki antrojo pažintinio tako Buktos miške, pasigrožėsime Žaltyčio ežeru. Už jo – Varnupių piliakalnis ir mitologinis akmuo Padkavinis, Daukšių bažnytkaimis, įsikūręs tarp Žuvinto ir Amalvos pelkių. Amalvos paliose aplankysime nors ir trumpą, bet turbūt naujausią pažintinį taką Lietuvoje bei apžvalgos platformą. Šalia Žuvinto ežero užsuksime į Riečių kaimą ir Gaulės kalną.

Taigi, trys pelkėti pažintiniai takai su daugybe tarpinių stotelių. Belieka pasirūpinti transportu, užkandžiais ir gėrimais bei su gera nuotaika ankstų šeštadienio rytą išjudėti iš namų. Norintys dalyvauti šiame žygyje, kviečiami užpildyti šią formą iki gegužės 1 dienos imtinai:

Devintojo gimtadienio registracija

Iki susitikimo!

Jogaila Mackevičius

Žygio akimirkos

Jau ketvirtus metus beveik pusšimtis talkininkų savaitgalį rinkosi į orchidėjų gelbėjimo akciją netoli Šilėnų kaimo (Vilniaus raj.). Šią talką organizuoja Neries regioninio parko direkcija. Prieš talką – jau tradicija tampanti ekskursija po apylinkes. Talka truko apie dvi valandas, bet to užteko, kad talkininkai gerokai privargtų. Nėra taip lengva tampyti šakas ir rąstus klampioje pelkėje. Keletas talkos akimirkų: Skaityti toliau…

Jau ketvirtus metus Neries regioninis parkas visus gamtos mylėtojus kviečia įbristi į didžiausią parko pelkę ir padėti išsaugoti ten žydinčias retąsias lietuviškas orchidėjas. Organizuojamoje medelių kirtimo ir krūmų rovimo talkoje bus galima pramankštinti raumenis ir tuo pačiu padėti išsaugoti šimtus ten vasarą žydinčių nepaprasto grožio retųjų augalų!

Orchidėjų gelbėjimo akcija

Diena gamtoje prasidės 10.00 val. aikštėje prie Šilėnų bažnyčios – čia prasidės nemokama ekskursija Šilėnų apylinkių maršrutu su parko gidu Sauliumi. Įtaigus gido pasakojimas lydės daugiau nei dvi valandas – kol pėsčiomis bus apeitas žiedinis 6 km ilgio pažintinis maršrutas.

12.30 val., pasibaigus ekskursijai, visus kviečiame susitikti prie Šilėnų pelkės ir paskanauti ant laužo pagamintų pietų – gardžios parko darbtuojų išvirtos košės. Su savimi turėkite dubenėlį ir šaukštą, nes vienkartinių plastikinių indų neturėsime.

Nuo 13.00 val. visus kviesime užsidėti guminius batus, pirštines, į rankas griebti kirvuką ir prisidėti prie orchidėjų pelkės išsaugojimo akcijos! Numatoma talkos trukmė – maždaug dvi valandos.

Registracijos nuoroda

Visa informacija su tiksliomis susitikimų vietomis

SVARBU: su savimi turėkite darbines pirštines, guminius batus (juos bus galima palikti automobiliuose Šilėnuose (jie yra vos už 1 km nuo tvarkomos pelkės) ir vėliau persiauti), įrankių medelių ir krūmų kirtimui (pagal galimybes), užkandžių (būnant gamtoje alkis sustiprėja), indelį ir šaukštą košei, bei oro sąlygas atitinkančius drabužius.

Visus norinčius kviesime įsigyti 1 € kainuojantį parko lankytojo bilietą ir taip paremti gamtosauginių veiklų organizavimą ateityje.

Jei turite klausimų: karolina@neriesparkas.lt arba +370 645 84683.

Renginio nuoroda socialiniame tinkle

Neries regioninio parko informacija


Talkos akimirkos

Klimato kaita yra viena iš opiausių žmonijos problemų planetoje. „Pelkės ir klimato kaita“ – 2019-ųjų metų Pasaulinės pelkių dienos tema, atkreipianti dėmesį į gyvybiškai svarbų pelkių vaidmenį, susijusį su klimato kaitos poveikiu.

Pasaulinė pelkių dieną – visuotinis kvietimas imtis veiksmų pelkėms išsaugoti. Šiais metais vyriausybės, švietimo įstaigos, vietinės bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė sujungė pajėgas į vieną balsą, skelbiantį, kad nesam bejėgiai prie klimato kaitą, ir kad kiekvienas veiksmas turi poveikį, nepriklausomai nuo to, ar tai yra vietinė, ar nacionalinė iniciatyva. Buvo organizuota daugiau nei 1000 renginių visame pasaulyje, nuo pasivaikščiojimų ir pokalbių, iki pelkių tvarkymo, seminarų ir naujų susitarimų tarp vyriausybinio ir privataus sektoriaus.

A new stamp released by New Zealand Post will help save wetlands.

Naujojoje Zelandijoje išleistas pašto ženklas prisidės prie pelkių apsaugos

Naujojoje Zelandijoje buvo išleistas naujas pašto ženklas, atkreipiantis visuomenės dėmesį į Pasaulinę pelkių dieną. Dalis lėšų, gautų iš šio ženklo pardavimo, bus skirta pelkių apsaugai.

In Kenijos telekomo operatorius Safaricom kartu su Nacionaline Aplinkos apsaugos agentūra (NEMA), organizacija Wetlands International ir kitais partneriais inicijavo Kenijos pelkių apsaugos kampaniją. Partneriai sutarė dirbti kartu siekiant sukurti techninius viešuosius pelkių apsaugos mechanizmus, įtraukiant į klimato apsaugos planus lyderius, politikus ir steigiant klimato kaitos konsultavimo bei informacijos sklaidos tarnybas.

Griffith universiteto (Australija) tyrėjai sukūrė naują Pasaulinės pelkių dienos puslapį, siekdami atkreipti visuotinį vyriausybių ir aplinkosaugininkų dėmesį į anglies dioksido emisijos sumažinimo galimybes išsaugant pelkes ir mangroves. Mangrovių anglies emisijos simuliatorius skaičiuoja, kiek tonų anglies išsiskirs į atmosferą iškirtus šiuos miškus. Mokslininkų atlikti tyrimai parodo, kad anglies kiekis yra sukaupiamas mangrovių miškuose yra 10 kartų didesnis nei anksčiau manyta. Vandenynų pakrančių pelkės akumuliuoja anglies daugiau už drėgnuosius atogrąžų miškus. Skaityti toliau…