Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

2019 m. gegužės 4 dieną (tai išpuola šeštadienis) Musėkautas.lt sukanka devyneri metai. Visi norintys kviečiami prisijungti ir pažymėti šį gimtadienį žygyje aplink Žuvintą. Šią mintį pakišo Saugomų teritorijų tarnybos išleistas iliustruotas žinynas „Ypatinga Lietuva“, kurį kaip prizą gavau sudalyvavęs  10 bokštų žaidime. Žinyne trumpai aprašomas daugiau nei 70 kilometrų ilgio maršrutas su 11 sustojimų prie gamtos ir kultūros įdomybių.

Taigi, gegužės 4, šeštadienį, 10.00 val. renkamės prie Žuvinto rezervato lankytojų centro, kuriame yra muziejinė ekspozicija, apžvalgos bokštelis. Deja, centras šiuo metu rekonstruojamas, o ir šeštadieniais jis ne visada būna atidarytas pavasarį. Taigi, greičiausiai iškart patrauktumėm į pirmąjį 410 metrų ilgio pažintinį Žuvinto ežero taką. Kita stotelė – medinis 1929 metais statytas vėjo malūnas Ąžuolinių kaime. Toliau – Bambininkų piliakalnis. Keliaudami iki antrojo pažintinio tako Buktos miške, pasigrožėsime Žaltyčio ežeru. Už jo – Varnupių piliakalnis ir mitologinis akmuo Padkavinis, Daukšių bažnytkaimis, įsikūręs tarp Žuvinto ir Amalvos pelkių. Amalvos paliose aplankysime nors ir trumpą, bet turbūt naujausią pažintinį taką Lietuvoje bei apžvalgos platformą. Šalia Žuvinto ežero užsuksime į Riečių kaimą ir Gaulės kalną.

Taigi, trys pelkėti pažintiniai takai su daugybe tarpinių stotelių. Belieka pasirūpinti transportu, užkandžiais ir gėrimais bei su gera nuotaika ankstų šeštadienio rytą išjudėti iš namų. Norintys dalyvauti šiame žygyje, kviečiami užpildyti šią formą iki gegužės 1 dienos imtinai:

Devintojo gimtadienio registracija

Iki susitikimo!

Jogaila Mackevičius

Žygio akimirkos

Jau ketvirtus metus beveik pusšimtis talkininkų savaitgalį rinkosi į orchidėjų gelbėjimo akciją netoli Šilėnų kaimo (Vilniaus raj.). Šią talką organizuoja Neries regioninio parko direkcija. Prieš talką – jau tradicija tampanti ekskursija po apylinkes. Talka truko apie dvi valandas, bet to užteko, kad talkininkai gerokai privargtų. Nėra taip lengva tampyti šakas ir rąstus klampioje pelkėje. Keletas talkos akimirkų: Skaityti toliau…

Jau ketvirtus metus Neries regioninis parkas visus gamtos mylėtojus kviečia įbristi į didžiausią parko pelkę ir padėti išsaugoti ten žydinčias retąsias lietuviškas orchidėjas. Organizuojamoje medelių kirtimo ir krūmų rovimo talkoje bus galima pramankštinti raumenis ir tuo pačiu padėti išsaugoti šimtus ten vasarą žydinčių nepaprasto grožio retųjų augalų!

Orchidėjų gelbėjimo akcija

Diena gamtoje prasidės 10.00 val. aikštėje prie Šilėnų bažnyčios – čia prasidės nemokama ekskursija Šilėnų apylinkių maršrutu su parko gidu Sauliumi. Įtaigus gido pasakojimas lydės daugiau nei dvi valandas – kol pėsčiomis bus apeitas žiedinis 6 km ilgio pažintinis maršrutas.

12.30 val., pasibaigus ekskursijai, visus kviečiame susitikti prie Šilėnų pelkės ir paskanauti ant laužo pagamintų pietų – gardžios parko darbtuojų išvirtos košės. Su savimi turėkite dubenėlį ir šaukštą, nes vienkartinių plastikinių indų neturėsime.

Nuo 13.00 val. visus kviesime užsidėti guminius batus, pirštines, į rankas griebti kirvuką ir prisidėti prie orchidėjų pelkės išsaugojimo akcijos! Numatoma talkos trukmė – maždaug dvi valandos.

Registracijos nuoroda

Visa informacija su tiksliomis susitikimų vietomis

SVARBU: su savimi turėkite darbines pirštines, guminius batus (juos bus galima palikti automobiliuose Šilėnuose (jie yra vos už 1 km nuo tvarkomos pelkės) ir vėliau persiauti), įrankių medelių ir krūmų kirtimui (pagal galimybes), užkandžių (būnant gamtoje alkis sustiprėja), indelį ir šaukštą košei, bei oro sąlygas atitinkančius drabužius.

Visus norinčius kviesime įsigyti 1 € kainuojantį parko lankytojo bilietą ir taip paremti gamtosauginių veiklų organizavimą ateityje.

Jei turite klausimų: karolina@neriesparkas.lt arba +370 645 84683.

Renginio nuoroda socialiniame tinkle

Neries regioninio parko informacija


Talkos akimirkos

Klimato kaita yra viena iš opiausių žmonijos problemų planetoje. „Pelkės ir klimato kaita“ – 2019-ųjų metų Pasaulinės pelkių dienos tema, atkreipianti dėmesį į gyvybiškai svarbų pelkių vaidmenį, susijusį su klimato kaitos poveikiu.

Pasaulinė pelkių dieną – visuotinis kvietimas imtis veiksmų pelkėms išsaugoti. Šiais metais vyriausybės, švietimo įstaigos, vietinės bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė sujungė pajėgas į vieną balsą, skelbiantį, kad nesam bejėgiai prie klimato kaitą, ir kad kiekvienas veiksmas turi poveikį, nepriklausomai nuo to, ar tai yra vietinė, ar nacionalinė iniciatyva. Buvo organizuota daugiau nei 1000 renginių visame pasaulyje, nuo pasivaikščiojimų ir pokalbių, iki pelkių tvarkymo, seminarų ir naujų susitarimų tarp vyriausybinio ir privataus sektoriaus.

A new stamp released by New Zealand Post will help save wetlands.

Naujojoje Zelandijoje išleistas pašto ženklas prisidės prie pelkių apsaugos

Naujojoje Zelandijoje buvo išleistas naujas pašto ženklas, atkreipiantis visuomenės dėmesį į Pasaulinę pelkių dieną. Dalis lėšų, gautų iš šio ženklo pardavimo, bus skirta pelkių apsaugai.

In Kenijos telekomo operatorius Safaricom kartu su Nacionaline Aplinkos apsaugos agentūra (NEMA), organizacija Wetlands International ir kitais partneriais inicijavo Kenijos pelkių apsaugos kampaniją. Partneriai sutarė dirbti kartu siekiant sukurti techninius viešuosius pelkių apsaugos mechanizmus, įtraukiant į klimato apsaugos planus lyderius, politikus ir steigiant klimato kaitos konsultavimo bei informacijos sklaidos tarnybas.

Griffith universiteto (Australija) tyrėjai sukūrė naują Pasaulinės pelkių dienos puslapį, siekdami atkreipti visuotinį vyriausybių ir aplinkosaugininkų dėmesį į anglies dioksido emisijos sumažinimo galimybes išsaugant pelkes ir mangroves. Mangrovių anglies emisijos simuliatorius skaičiuoja, kiek tonų anglies išsiskirs į atmosferą iškirtus šiuos miškus. Mokslininkų atlikti tyrimai parodo, kad anglies kiekis yra sukaupiamas mangrovių miškuose yra 10 kartų didesnis nei anksčiau manyta. Vandenynų pakrančių pelkės akumuliuoja anglies daugiau už drėgnuosius atogrąžų miškus. Skaityti toliau…

1970-tųjų balandžio 22 dieną milijonai žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš neigiamą pramonės vystymosi poveikį per paskutiniuosius 150 metų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visame pasaulyje smogas tapo mirtinu, o aplinkos tarša ėmė atsiliepti mūsų vaikams. Nuo pesticidų ir kitų taršalų poveikio pradėjo nykti bioįvairovė.

Visuotinis ekologinis sąmoningumas augo ir JAV kongresas bei prezidentas Niksonas sureagavo žaibiškai. Tų pačių metų liepos mėnesį jie sukūrė Aplinkos apsaugos agentūrą, priėmė griežtus aplinkosauginius įstatymus, tokius kaip Švaraus vandens aktas, Saugomų rūšių aktas, ir kitus.

Kathleen Rogers, Žemės dienos tinklo prezidentė

Daugiau informacijos

Kitais metais minėsime Pasaulinės Žemės dienos penkiasdešimtmetį!

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Šaltinis – Wikipedija

Didžiuosiuose Antiluose yra 15 Pinguicula L. (Lentibulariaceae) genties rūšių. Ši knyga aptaria jų taksonomiją, ekologiją ir biogeografiją. Keturiolika rūšių yra vietinės Kuboje ir viena Haityje. Kuboje genties augalai randami trijuose regionuose: Pinar del Ríjas ir Chuventudo saloje (trys rūšys), Sjenfuegosas (dvi rūšys) ir buvusioje Oriente provincijoje (devynios rūšys). Aprašytos trys naujos rūšys: P. baezensis Casper, P. moaensis  Casper ir P. orthoceras Casper. Aptariama dažnai minimos botaninėje literatūroje rūšies P. benedicta sistematinė padėtis. Aprašomos dvi epifitinės rūšys P. casabitoana (Haitis) ir P. lignicola (rytų Kuba), o taip pat biologams įdomi P. filifolia (vakarų Kuba)

Tuklės sąlyginai nesenai tapo Didžiųjų Antilų floros dalis, labiausiai tikėtina, kad jos atkeliavo iki Plioceno laikotarpio (prieš 3,7 milijonų metų) ir paplito kai susiformavo Panamos žemės tiltas (prieš 2,5-2,3 milijonų metų). Lyginant žiedų morfologiją ir fitogeografinius duomenis buvo išskirtos dvi kryptys: (1) taksonas su neryškiai dvilūpėmis, dalinai izoliuotais vainikėliais (pvz.,  P. albida, P. baezensis, P. casabitoana, P. filifolia, P. jackii ir P. lithophytica), augančios trijose Kubos paplitimo regionuose ir Haityje, ir (2) taksonas, kuriam priklauso P. benedicta  su aiškiai atskirtais dvilūpiais, nevienodai banguotais vainikėliais, ribotai paplitęs rytinėje Kuboje.

ISBN: 9783946292302