Vieną šiltą pavasario dieną, kažkur Australijoje, kažkur netoli Perto ar Vulongongo,  nekalta muselė pastebi atsivėrusį žiedą. Muselė nedidelė, viso keleto gramų, bet išalkusi ir trokštanti pražydusio žiedo siūlomo nektaro. Žiedas nusispalvinęs rausvai, su raudonais ir baltais dryžiais ant stiebelį primenančio iškelto organo – kuokos, padengto lipniais plaukeliais. Šis žiedas – vienas iš daugelio, prasiskleidusių aplinkui ir saulės atokaitoje laukiančių vabzdžio, tokių kaip ši muselė.

Vabzdys užuodžia nektarą, taigi, nusileidžia ant žiedo ir elegantiškai išskleidžia savo straubliuką, norėdamas atsigerti. Šis riestas organas veikia kaip kokteilio šiaudelis, įmontuotas muselės burnoje, o žiedas iš savo vainiklapių net gi sudaro tinkamą muselei nusileidimo aikštelę. Galbūt vabzdys turėtų nunešti keletą žiedadulkių ant kito augalo – toks mokestis už šį atsigaivinimą. Bet  muselė nemato  jokių kuokelių su žiedadulkėmis. Nesvarbu. Skubiai muselė pasilenkia gerti, ir staiga – bum! Per dešimtadalį sekundės ar greičiau trigerinio augalo žiedas parodo muselei, kur yra jo žiedadulkės – jos paslėptos tarp vainiklapių.

A white-flowered triggerplant blooms among other wildflowers in the estern Australian spring. The tops of the highest blossoms are perhaps 20 cm above the ground

Baltažiedis trigerinis augalas žydi pavasarį vakarinėje Australijos dalyje. Aukštis nuo žemės iki žiedynų viršūnės apie 20 cm.

Trigerinis augalas smogė savo kuoka (susijungusių vyriškų ir moteriškų dauginimosi organų dariniu) muselei per galvą ir nugarą. Kol žiedas neseniai prasiskleidęs, jame funkcionuoja vyriškieji dauginimosi organai (dulkinės) tam, kad apibarstyti vabzdį žiedadulkėmis. Seniau prasiskleidę žiedai numeta vyriškas dalis ir kuokos gale atsiduria lipni piestelės purka, kuri surenka žiedadulkes iš kitų žiedų nuo atskridusių vabzdžių. Tai užtikrina kryžminį apsidulkinimą ir tai, kad susijungusios moteriškos ir vyriškos ląstelės galiausiai suformuoja sėklas, iš kurių išsivysto nauja karta.

Separate light green rosettes of the eastern Australian triggerplant S. productum cascade down a rotting log in New South Wales. These are probably descended from one original plant that has spread via underground stems. The longer leaves in the rosettes are 5–6 cm long

Atskiros šviesiai žalios rytinės Australijos trigerinio augalo S. productum skrotelės, svyrančios žemyn nuo trūnijančio rąsto Naujajame Pietų Velse. Greičiausiai visos skrotelės susiformavo iš vieno požeminiais ūgliais išplitusio augalo. Stambesni skrotelių lapai yra paie 5-6 cm ilgio.

Trigeriniai augalai yra vienas iš gamtos didžiųjų stebuklų, stulbinantis Australijos atsakas į musėkauto pasirodymą. Deja, negalima teigti, kad šie žiedai yra vabzdžiaėdžiai. Trigerinių augalų žiedai atakuoja sąlyginai didelius juos lankančius vabzdžius, kad išgyventų. Faktiškai vabzdžiai lieka nesužeisti ir skrenda toliau gerti nektaro, dažniausiai iš kito trigerinio augalo žiedo.

A profusion of ephemeral triggerplant flowers in an open site near Perth, including the white-flowered Horned Triggerplant, S. petiolare, whose flowers are several centimetres in their longest measurement

Gausybė efimerinio trigerinio augalo žiedų laukymėje netoli Perto kartu su baltais raguotojo S. periolare žiedais, kurie yra keleto centimetrų skersmens.

Yra žinoma daugybė triukų, kuriais augalai įtraukia vabzdžius (jie – dažniausiai pasitaikantys apdulkintojai gamtoje) į savo apsidulkinimo procesą. Daugybė orchidėjų turi panašius į trigerinių augalų triukus, kur apdulkintojas prieina dar arčiau dulkinių, tam tikroje vietoje laukiančių, kol galės prilipti prie bitės nugaros. Trigeriniai augalai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų žiedai gali smogti vėl ir vėl. Saulėtą šiltą dieną tai gali pasikartoti dešimtis ir daugiau kartų. Kaip trigeriniai augalai tai daro, ir kodėl ši istorija tokia žavinti. Jų elgesį mokslininkai priskiria prie seismonastijų, judesių, nepriklausomų nuo dirgiklio krypties, kurie yra neįprasti augalų pasaulyje. Šie žiedo judesiai tokie užburiantys, kad suaugę susižavėję gali ilgai juos stebėti, o vaikai neatsispiria neatsispiria pagundai vėl ir vėl stimuliuoti šių augalų žiedus.

Kas yra trigeriniai augalai?

Taigi, kas iš tikrųjų yra tie trigeriniai augalai, apart to, kad jie „trinkteli“ savo žiede esančia kuoka kiekvienam nutūpusiam vabzdžiui? Trigeriniai augalai (gentis Stylidium, šeima Stylidaceae) yra paplitę Australijoje. Jie nėra šio žemyno endemikai, tačiau būtent čia susiformavo didžiausia jų įvairovė. Kai kurios rūšys pasiekė Indiją, Kiniją ar Japonija, kitos randamos augančios Papua Naujojoje Gvinėjoje. Bet apie du šimtus jų rūšių, t.y. absoliuti dauguma, randami tik Australijoje. Yra šalčiui atsparių rūšių, paplitusių Snieguotuose kalnuose ir Viktorijos Alpėse, kurios ištveria iki -16ºC šalčius, lydimus stiprių vėjų. Kitos rūšys kelia savo ryškiaspalves galvas tarp krūmingų senvagių (angl. billabong) netoli Darvino. Kai kurie atsiranda su lietum, išauga, užmezga sėklas ir numiršta per kelis mėnesius, tuo tarpu kiti auga metų metus. Didžioji dalis (virš šimto) australietiškų rūšių randamos vakarinėje Australijoje.

Flower and seedpod of the Grass Triggerplant, S. graminifolium, found from Queensland to Tasmania and west to South Australia. Note the red glandular hairs involved in trapping insects

Žolinio trigerinio augalo S. graminifolium, sutinkamo nuo Kvinslendo iki Tasmanijos bei nuo vakarinės iki pietinės Australijos, žiedas ir sėklų dėžutė. Atkreipkite dėmesį į raudonus liaukinius plaukelius, susijusius su vabzdžių gaudymu.

Trigeriniai augalai labai skiriasi savo dydžiu ir forma. Daugelis auga kaip lapų kuokštai ar skrotelės, kasmet šaunančios į dangų žiedynus. Kiti panašūs į žoles ar vijoklius. Viena rūšis, sumedėjusi piestūnė (angl. tre triggerplant, S. laricifolium) auga kaip nedidelis ar vidutinis krūmas. Visi trigeriniai augalai daugiau ar mažiau turi spirale aplink stiebą išsidėsčiusių lapų. Šių augalų žiedai būna įvairiausių spalvų, bet dominuoja rausva ir balta. Tačiau yra augalų su raudonais ar geltonais žiedais, paplitusių visoje Australijoje. Keletas rūšių turi purpurinės spalvos žiedus, geriausiai iš jų žinomos yra S. macranthum iš pietrytinės Vakarų Australijos dalies ir elegantiškoji S. violaceum, nupiešta Ferdinand Bauer, žinomo botaniko dailininko, nupiešusio labai daug Australijos augalų.

Stylidaceae šeimoje taip pat yra Levenhookia, Phyllachne, Oreostylidium ir Forstera gentys. Artima šiai šeimai yra Donatiaceae šeima, kurioje viena Donatia gentis. Dauguma augalų šiose dvejose šeimose auga drėgnose, vėsiose augimvietėse Tasmanijoje, Viktorijoje, Naujajame Pietų Velse ir Naujojoje Zelandijoje, ir atrodo kaip dauguma paklotės augalų, sudarančių paklotės kupstus šiose drėgnose ir vėsiose augimvietėse. Viena Phyllachne genties rūšis įsigudrino net gi pasiekti Pietų Afriką ir randama pačiame Ugnies žemės pakraštyje. Ji vienintelė auga Naujajame pasaulyje ir artima trigeriniams augalams, augantiems  natūraliose augimvietėse Australijoje ir Azijoje.

Tačiau apart Stylidium genties augalų, tik dar vienos Stylidaceae šeimos genties augalai gali „trinktelti“ vabzdžiams apdulkinimo metu. Levenhookia (angl. styleworts) genties augalai, aptinkami augantys pietinėje Australijoje, turi kiek primityvesni trigerinį mechanizmą. Tai – maži augalai didelėje spalvingoje pažeidžiamų vietovių, pavyzdžiui, kelkraščių augalų bendrijose.

Pavojingesni daugiau nei vieną kartą

Trigeriniai augalai auga tokiuose pačiuose dirvožemiuose, kaip ir vabzdžiaėdžiai. Skurdžiuose dirvožemiuose vabzdžiaėdžiai turi privalumą prieš kitus augalus – jie gali gauti maisto medžiagas ne iš dirvožemio, bet iš sugautų aukų. Tai leidžia jiems nukonkuruoti rūšis, kurios galėtų juos nurungti kitose augimvietėse. Nepaisant to, kad trigeriniai augalai negaudo apdulkinančių juos vabzdžių, jie greičiausiai taip pat vabzdžiaėdžiai. Ir šias funkcijas atlieka liaukiniai plaukeliai, išaugantys žemiau žiedo.

Flower of the Tree Triggerplant, S. laricifolium, from the eastern part of Australia, with the column partially reset. These flowers are perhaps 10 mm wide

Sumedėjusio trigerinio augalo S. laricifolium žiedas su dalinai atsitiesusia kuoka. Šis augalas sutinkamas rytinėje Australijos dalyje. Žiedai apie 10 mm skersmens.

Kur jūs rasite augančius trigerinius augalus, greičiausiai rasite ir vabzdžiaėdžių. Trigeriniai augalai turi panašius į saulašarių ar vaivorykštenių liaukinius plaukelius, išskiriančius lipnų skystį, galintį panašiai sugauti smulkius vabzdžius. Paskutiniai eksperimentai pademonstravo, kad šis spėjimas gali būti teisingas.

Gali kilti klausimas: kokia prasmė gaudyti vabzdžius, pernešančius tavo žiedadulkes? Atsakymas – ne, žiedadulkes pernešančių vabzdžių trigeriniai augalai negaudo, jie medžioja gerokai smulkesnius nariuotakojus. Didesni vabzdžiai jiems padeda apsidulkinti, o smulkesni gali būti pagauti ir suvirškinti.

Kodėl toks menkas susidomėjimas?

Susipažinus su trigeriniais augalais dažnai nustembama: kodėl jie nėra paplitę sodininkystėje ir tiek mažai tyrinėti? Pasirodžius pirmajam Flora of Australia tomui 1999 metais paaiškėjo, kad Stylidium yra tarp septynių daugiausiai rūšių turinčių Australijos genčių. paskutiniai rūšių atradimai gali šią gentį kilstelti į penktą ar šeštą vietą. Tame pačiame pirmajame tome pasirodė, kad trigeriniai augalai Australijoje sudaro apie 1 proc. visų induočių augalų (kaip ir kitos gentys, sulaukusios gerokai daugiau dėmesio).

Metas šią nuomonę pakeisti. Ši knyga ir skirta būtent skatinti domėjimąsi trigeriniais augalais. Kaip mažai pažinti iki šiol, trigeriniai augalai turi didelį potencialą sodininkystėje Australijoje ir visame pasaulyje. Knygos tikslas – trigerinius ir su jais susijusius augalus padaryti geriau žinomus, dažniau panaudojamus. Knygoje aprašoma, kuo ypatingi šie augalai, kokie jų tipai, kaip juos auginti. Gale yra pateikiamas vietų, kuriuose galima įsigyti jų sėklų ar daigų Australijoje, sąrašas. Tad pradėkime geriau pažinti šiuos krūmynų stebuklus.

Rašant augalo pavadinima lotyniškai, kai po genties, pavyzdžiui, Stylidium, minimas rūšies pavadinimas, genties pavadinimo pilnas žodis rašomas tik vieną kartą. Po to rašoma pirmoji jo raidė, t.y. S,  ir dedamas taškas. Jei nėra nurodoma kokia nors konkreti rūšis, genties pavadinimą lydi trumpinys sp., pavyzdžiui, Stylidium sp. Kalbant apie augalus, dažnai naudojamas ir bendrinis pavadinimas. Tačiau Stylidium atveju tai gana kelblu – kai kurios rūšių tokių pavadinimų dar neturi, o kitoms labiau tinkami pasirodė moksliniai lotyniški pavadinimai. Visos rūšys, aprašytos šioje knygoje turi bent vieną kartą paminėtus savo bendrinius pavadinimus.

Douglas Darnowski
Tarptautinė trigerinių augalų draugija
Pirmasis knygos „Triggerplants“ skyrius (ISBN 978-1877058035)
Vertė J. Mackevičius