Trigeriniai augalai (angl. triggerplants) priklauso Stylidium ir Levenhookia gentims. Anglų kalboje šių genčių atstovai dažnai vadinami „trigger plants“, tačiau Rica Ericsson savo nuostabioje knygoje „Triggerplants“ apjungė šiuos du žodžius į vieną, taigi, ir aš norėčiau tęsti šias rašymo tradicijas. Trigeriniai augalai turi nuostabų apsidulkinimo mechanizmą, kurio dėka ir gavo tokį savo pavadinimą*. Jų vaislapėliai (angl. style) su filamentais, esantys žiede, sujungti į bendrą organą, vadinamą kolona (angl. column). Dvi ląstelių grupės kolonos pamate yra išsidėsčiusios viena priešais kitą ir būna arba išsipūtusios, arba susitraukusios. Kai vienos grupės ląstelės išsipučia, kitos grupės – susitraukia. Taip pakaitom kintant priešingose pusėse esančių ląstelių dydžiui, kolona juda į priešingas puses.

Kolonos judesys yra toks greitas, kad užima antrą-trečią vietą augalų pasaulyje, o iš vabzdžiaėdžių augalų greičiau juda tik skendenių (Utricularia) gaudyklės. Bet šis kolonos judėjimas neturi nieko bendro su vabzdžiaėdiškumu.

Šio judesio mechanizmas toks pats kaip ir jautriosios mimozos (Mimosa pudica) lapų (žr. filmuką). Analogiškai veikia dvigalvis bei trigalvis raumuo judinant žmogaus ranką.

Daugiau apie informacijos apie jautriųjų ir trigerinių augalų judesius galite rasti nuostabioje Paul Simmons knygoje „The Action Plant: Movement and Nervous Behaviour in Plants“ (ISBN 978-0631138990).

Yra šimtai trigerinių augalų rūšių, kurių dauguma auga vakarinėje Australijos dalyje. Šie augalai paplitę visame Australijos žemyne,  numigravę iki Naujosios Gvinėjos, Indijos ir Pietryčių Azijos. Stylidaceae (piestūninių) šeima susiformavo iki galutinai suskylant Gondvanai, todėl šios šeimos genčių randama ir Pietų Amerikoje.

Beveik visos trigerinių augalų rūšys turi lipnius liaukinius plaukelius, dažniausiai išsidėsčiusius ant žiedkočių ir apatinėje žiedo dalyje. Šie plaukeliai gaudo mažus vabzdžius (gerokai mažesnius už tuos, kurie apdulkina žiedus). Nustatyta, kad šie plaukeliai išskiria proteolitinius fermentus  (Darnowski et al., 2006). Be to, man pavyko gauti kitus įdomius rezultatus, kuriuos aš pateiksiu kovo mėnesio Carnivorous Plants Newsletter numeryje: trigeriniai augalai sugeba absorbuoti maisto medžiagas ir transportuoti jas į kitas augalo dalis. O tai – vienas esminių vabzdžiaėdiškumo elementų.

Douglas Darnowski
Tarptautinė trigerinių augalų draugija
Vertė J. Mackevičius

*Trigeris – [angl. trigger — spragtukas (ginklo) gaidukas], elektroninis, pneumatinis arba hidraulinis įtaisas, galintis nuolat būti vienoje iš 2 stabilių pusiausvyros būsenų ir peršokantis iš vienos būsenos į kitą, tik paveikus išoriniam signalui; vartojamas kaip atminties ląstelė skaičiavimo technikoje, automatikos įrenginiuose (zodziai.lt). Biologijoje trigeriu gali būti vadinama organizmo dalis ar organas, turintis vieną ar daugiau stabilių būsenų, kurios keičiasi paveiktos išorės dirgiklio (musekautas.lt)