Jau nuo pirmos Augalų labirintų parodos joje buvo pristatoma atskira vabzdžiaėdžių augalų grupės kompozicija.

Lietuvoje šie augalai nėra plačiai auginami dėl daugumos jų poreikio ramybės periodui, kuris turėtų tęstis |švelnios žiemos” sąlygomis, kai temperatūra tegali vos vos ir tik kartkartėmis nukristi žemiau nulio. Tropiniai vabzdžiaėdžiai sunkiai pakelia dirbtines sąlygas dėl šviesos stygiaus ir sauso oro butuose žiemos metu.

Nepaisant to, vabzdžiaėdžių augintojų yra, jų ratas nors nesparčiai, bet plečiasi.

Didžiąją daugumą turbūt sudaro jautrieji musėkautai. Tai atraktyvus nedidelis augaliukas, savo aukas gaudantis aktyviomis gaudyklėmis-spąstais. Patekęs į juos vabzdys sudirgina vieną iš trijų jautriųjų plaukelių, esančių kiekvienos gaudyklės dalies viduje. Akimirksniu persiduodantis impulsas įjungia gaudyklės lapelių sąvaroje esantį mechanizmą, ir ši užsiveria.

Geromis sąlygomis auginami musėkautai sukaupia pakankamai maisto medžiagų ir pražysta. Tai ne toks dažnas, bet įdomus įvykis dirbtinėmis sąlygomis auginamo augalo gyvenime.

Pirmojoje Augalų labirintų parodoje lankytojai galėjo pamatyti ir žydintį musėkautą, žaliam kiminų fone tradiciškai lydimą saulašarių bei saracėnijų. Taip pat buvo eksponuojami ir kiti vabzdžiaėdžių grupei priklausantys augalai.

.

Jogaila Mackevičius

Euridikės Mukans nuotraukos