Ateivė iš Pietų Afrikos, auganti visus metus be pertraukos, gerai besidauginanti sėklomis  formuojanti vešlias ilgų siaurų lapų skroteles, neišranki auginimo sąlygoms – tai tik keletas požymių, kuriais galime apibūdinti gana plačiai egzotikos mėgėjų tarpe auginamą Drosera capensis – Kapo saulašarę.

Drosera capensis

Pavadinimas, jo reikšmė

Binarinėje botanikos nomenklatūroje augalų pavadinimai sudaryti iš dviejų žodžių. Pirmasis nusako genties pavadinimą, antrasis apibrėžia rūšį. Ir šios saulašarės atveju pavadinimas nusako augalo priklausomybę saulašarių genčiai bei jo paplitimo vietovę. „Capensis“ – Kapo žemė Pietų Afrikoje, natūralios šios saulašarės augimvietės

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – Saulašarė (Drosera).

Sugauta musė

Sugauta musė

Atradimas ir paplitimas

Rūšį pirmasis aprašė Karlas Linėjus. Drosera capensis kilusi iš Pietų Afrikos, vietovės pavadinimu Cape. Aptinkama pelkėse, šalia šaltinių, drėgnuose plotuose.

Gamtoje natūraliai sutinkamos kelios kapo saulašarių formos – raudonais lapais, žaliais lapais ir raudonais liaukiniais plaukeliais, be raudono pigmento.

Augimo ir auginimo ypatumai

Kapo ir alisos saulašarės medžioklėsįkarštyje

Kapo ir alisos saulašarės medžioklėsįkarštyje

Natūraliomis sąlygomis kapo saulašarės auga visus metus be ramybės periodo. Kaip ir dauguma saulašarių, jos nėra labai ilgaamžės. Gražiausi augalai būna pirmuosius tris savo gyvenimo metus. Vėliau skrotelė išretėja, apdžiūva  tarsi išplinka, apačioje atsiranda plonas stiebas, pats augalas ima panašėti į miniatiūrinę palmę. Nemažai augalų sulaukę trijų metų jubiliejaus (dažniausiai žiemos metu, trūkstant šviesos) pamažu nunyksta.

Kapo saulašarė yra viena iš lengviausiai prižiūrimų vabzdžiaėdžių augalų, gerai auganti įvairiame substrate. Dažniausiai naudojamas smėlio ir natūralių durpių, sumaišytų santykiu 1:1, mišinys. Auginimui labiausiai tinkami 10-15 cm skersmens vazonėliai.

Labai gerai auga ir dirbtinėje kimininėje pelkutėje.

Šis augalas vegetacijos, medžiojimo laikotarpiu sunaudoja daug vandens, todėl pasirūpinkite, kad lėkštutėje po vazonėliu visada jo būtų.

Gerai auga tiek saulės atokaitoje, tiek pusšešėlyje, pakenčia ir šiaurinės ekspozicijos palanges.

saulasariu_sejinukai

Saulašarių sėjinukai gyvuose kiminuose: kairėje – Drosera aliciae, dešinėje – D. capensis

Augalas žydėjimo metu subrandina labai daug sėklų, dar ir dėl šios priežasties jis yra taip mėgiamas augintojų. Šviežiais sėklas galima sodinti į paruoštą, drėgną substartą, tiesiog pabarstant iš viršaus, nereikia sėklų įspausti į substratą. Tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Šviežias sėklas galima sėkmingai sėti ir ant gyvų kiminų.

Aktyviuoju medžiojimo sezono augalą patartina nupurkšti, vieną du kartus per dieną, lietaus vandeniu.

Jei žiemos metu vėsu ir/arba trūksta šviesos, augalas praranda savo sugebėjimą medžioti, nudžiovina lapus, sudaro žieminius pumpurus, pradeda mažiau vartoti vandens. Nepaisant to, pasirūpinkite, kad vandens padėkliuke būtų visą priverstinės ramybės laikotarpį. Neišsigąskite prasto estetinio vaizdo. Pamatysite, iš likusių šviesiai žalių pumpurų pavasarį pailgėjus dienai saulašarė ataugs.

Informacijos šaltiniai:

  1. Wikipedija;
  2. Kapo saulašarių nuotraukos;
  3. Stewart McPherson, Glistening Carnivores – the sticky-leaved insect-eating plants, ISBN: 978-0-9558918-1-6
  4. Stewart McPherson, Carnivorous Plants and their Habitats Volumes 1 and 2, ISBN: 978-0-9558918-4-7;
    ISBN: 978-0-9558918-5-4
  5. Stewart McPherson, Drosera – The Sundews;   
  6. Asta Ivaškevičiūtė, Saulašarės – Drosera (Musėkautas.lt);
  7. Ingrida Bielskienė, Mano bandymai. Saulašarių sėja (Musėkautas.lt);
  8. Jogaila Mackevičius. Saulašarės. Sėjinukų persodinimas (Musėkautas.lt);
  9. Jogaila Mackevičius, Maitinimas. Uodo truklio lervos (Musėkautas.lt);
  10. Jogaila Mackevičius, Sistematika. Saulašariniai – Droseraceae (Musėkautas.lt);
  11. Tema forume „Akivaras“.

Jogaila Mackevičius

Linos Deimantavičiūtės, Jogailos Mackevičiaus nuotraukos