Nors mūsuose šis augalas yra retenybė, nes nei importuotojai, nei prekiautojai nenori su juo prasidėti (sudėtingos laikymo sąlygos, gana aukšta kaina ir tikrai nedidelė paklausa), vis gi drąsesni vabzdžiaėdžių augintojai gali surizikuoti ir parsisiųsti šį nuostabų augalą iš užsienio augintojų.

Geriausia, žinoma, užsisakyti jauną augaliuką, sugebėsiantį lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Taigi, užsisakėte, praėjo kiek laiko ir kriauklenis jau jūsų rankose. Mažas, iš pirmo žvilgsnio gležnas augaliukas, plona nešakota ilgoka šaknimi, kuri  atrodo tuoj ims ir nutrūks.

Nėra šis augaliukas toks jau trapus ir dažniausiai keliones pakelia lengvai, tačiau vos gavus reikia juo nedelsiant pasirūpinti.

Kaip tai padaryti? Štai visa faktorių seka, kurią turėtumėm žinoti: vazonas, substratas, vanduo (laistymui ir purškimui), aplinkos oras (drėgmė ir temperatūra), apšvietimas. Viso tik penki.

Vazonas. Jis turėtų būti nei per didelis, nei per mažas. Plastikinis. Turintis kuo daugiau skylučių dugne. Daugelis augintojų mini, kad kriaukleniai nemėgsta dažnų persodinimų, o šaknis jų linkusi skverbtis gilyn. Todėl verta iškarto imti didesnį ir gilesnį vazoną.  Bet persistengti nereikia. Vazono skersmuo neturėtų būti didesnis  už jūsų augalo skrotelės skersmenį daugiau nei 3 kartus, o vazono aukštis – ne daugiau kaip pusantro karto didesnis už jo skersmenį. Pavyzdžiui, jei jūsų augaliuko skrotelė yra 4 cm, vazonas turėtų būti apie 12 cm skersmens ir daugiausia 16 cm aukščio. Ir verta atkreipti dėmesį, kad kuo vazonas gilesnis, tuo labiau jame substratas bus linkęs sukristi  – o tas kriaukleniui tikrai nepatiks. Taigi, nepersistenkite.

Substratas. Jo receptų galima rasti ne vieną. Tačiau dažniausiai rekomenduojamas yra lygiomis dalimis sumaišytų natūralių durpių ir rupoko smėlio mišinys. Prieš sodinant augalą, substratą reikia gerai sudrėkinti. Geriausia, kai per keletą valandų jam leidžiama pirmą kartą prisitraukti drėgmės iš po vazonu pastatyto padėkliuko su vandeniu.

Vanduo. Čia išimčių nėra – minkštas, kuo mažiau priemaišų turintis. Geriausia – tyras lietaus vanduo. Kriauklenio galima ir nelaistyti iš viršaus, o tiesiog nuolat laikyti pripildytą vandens padėkliuką po vazonu. Pirmą savaitę po pasodinimo kriauklenį bent kartą (o geriau keletą) per dieną reikia nupurkšti minkštu aplinkos temperatūros vandeniu.

Oro sąlygos. Temperatūra neturėtų pakilti aukščiau +25°C dienos metu. Nakčia kriaukleniai mėgsta vėsą (+15°C). Tokias sąlygas reiktų ir stengtis sudaryti savo augintiniui. Oras turėtų būti maksimaliai drėgnas. Todėl bent jau pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo augalą reikia ne tik kasdien nupurkšti, bet ir stengtis pastoviai padidinti aplinkos oro drėgmę. Pavyzdžiui, uždedant plastikinį maišiuką ar patalpinant į nedidelį akvariumą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kriaukleniai labai jautrūs pelėsiui – didinant oro drėgmę, reikia nepamiršti ir jo cirkuliacijos, mažinančios palankias pelėsio augimui sąlygas: kasdien 10-15 minučių nuimti maišiuką ir pravėdinti,  dengiant palikti tarpus orui patekti, aklinai neuždengti akvariumo, ir pan.

Apšvietimas. Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Prigiję kriaukleniai apšvietimui nejautrus. Jie gali augti tiek saulės atokaitoje, tiek ir dalinai išsklaidytoje šviesoje (bet nuo to keičiasi jų ąsotėlių išvaizda)

Na štai – apie sąlygas žinome beveik viską. Belieka drąsiai išimti savo auginti iš įpakavimo (prieš tai susiradus tinkamą vazoną, pasigaminus substratą ir jį sudrėkinus), padaryti šaknies ilgį atitinkančią duobutę substrate, atsargiai įleisti ten šaknį ir labai atsargiai užžerti ją substratu (spausti negalima, geriau stipria vandens srove iš purkštuvo substratą „suplauti“ į duobutę ant šaknies). Ir viskas. Vazonėlis statomas į lėkštutę su vandeniu ir visa tai – į jau iš anksto pasirinktą vietą naujam augintiniui. Tiesa, jei pasirinkta vieta  – ne akvariumas, tai verta įsmegti kelis pagaliukus ir ant jų užmauti lengvą plastikinį maišelį, padidinsiantį drėgmę aplink naujai pasodintą augalą.

Ir dar keletas patarimų, nors ir neiliustruotų, bet nemažiau svarbių:

  • Jei siuntimo metu jūsų augintiniui nulūžo pagrindinė šaknis, nepergyvenkite. Pasodinkite tiesiog skrotelę – kaip galima giliau (bet ąsotėliai turi likti substrato paviršiuje).  Gal ir sunkiau bus augalui prigyti, bet šansų išgyventi jis tikrai turi nemažai. Šalia kur nors galima užkasti ir nutrūkusią šaknį – gal joje pasitaikys miegantis pumpuras, kuris išsprogs ir duos pradžią naujam augalui.
  • Jei siuntimo metu atitrūko vienas kitas ąsotėlis. Jo taip pat neverta išmesti. Įdėkime tokius ąsotėlius į drėgnus kiminus – jie gali pradėti šaknydintis, o ilgainiui turėsite dar vieną augalą. Galėsite jį auginti patys, galėsite kam nors padovanoti.

Daugiau informacijos: Ingrida Bielskienė „Pūslinis kriauklenis – Cephalotus follicularis. Pirmoji pažintis“.

Turite dar klausimų apie kriauklenio auginimą – apsilankykite svetainės forume.

Sėkmės auginant!

Jogaila Mackevičius