Kaip ir kiekvienais metais šioje parodoje, pelkės patvenkimas buvo iš esmės panašus, nors pati pelkė skyrėsi nuo prieš tai buvusių. Pirmuosiuose Augalų labirintuose pelkutė buvo ant grindų, vėliau ji buvo kilstelta iki „kelių lygio“, trečiųjų labirintų pelkė išsidėstė nemažo lubas siekiančio kalno šlaituose.

Šiemet parodos lankytojus pelkė pasitiko vos nusipirkus bilietą ir atsitraukus nuo kasos. Vabzdžiaėdžių augalų ekspozicija buvo sukurta nedidelėje koridoriaus nišoje.

Kaip ir kasmet, iki parodos likus keletui dienų, iš įvairiausių Lietuvos kampelių į Lietuvos edukologijos universitetą ima „suvažiuoti“ augalai.

Viskas sukuriama gana paprastai: fonas, stalų karkasas…

Pamažu dėliojami ekspozicijos fono elementai, pradedami komponuoti augalai…

Paskutinieji štrichai ir akcentai pareikalauja daugiausia dėmesio. Kartais reikia ir keleto nuomonių, ginčų, pasitarimų, ekspertų konsiliumo…

Po įtemptos dienos, ekspozicija pasiruošusi lankytojų priėmimui.

Netrukus galėsime susipažinti su komisijos nominacijomis pažymėtais augalais ir apžiūrėti pelkę iš ačiau.

Jogaila Mackevičius

Andriaus Plindino, Gustinos Leiputės nuotraukos