.
Nepaprasta nauja ąsotenių rūšis iš Filipinų buvo atrasta 2008 metais. Šie augalai pavadinti Nepenthes peltata – skydalapis ąsotenis. Augalo pavadinimas siejamas su skydine lapo struktūra. Šiuo metu žinoma apie šios rūšies paplitimą viršutiniuose Hamiguitan kalno šlaituose Mindanao saloje, tačiau rūšis gali būti paplitusi gerokai plačiau, nes iki šiol daug aukštikalnių pietinėje Mindanao dalyje yra mažai ištirtos dėl besitęsiančių separatistinių išpuolių ir konfliktų.
Nuostabūs Nepenthes peltata ąsočiai
Ant Hemiguitan kalno N. peltata randamas maždaug nuo 865 metrų aukščio iki pat kalno viršūnės, kuri siekia 1635 metrus. Čia jis auga ant žemės degraduojančiuose ar atsistatančiuose drėgnuose aukštikalnių miškuose, ant skurdaus atodangų ar nuogriuvų substrato, ant nudilusių keterų viršūnių ar viršutinių kalno šlaitų. N. peltata turi trumpą, tvirtą, statų iki 1 metro stiebą, išauganti virš aplinkinės augalijos. Rūšį lengva atskirti nuo kitų, nes jos lapų viršutinė pusė yra ryškiai žalia, o apatinė dažniausiai (bet ne visada) būna tamsiai raudona. Visos lapų ir ąsočių dalys padengtos ilgais, šiurkščiais, rudais šeriais.
Neįprastai išmarginti N. peltata lapai
Apatiniai augalo ąsočiai būna labai įvairios formos ir dydžio. Jų ilgis siekia 28 cm, o plotis 16 cm. Forma gali būti ovali, amforiška, elipsoidinė, urnos, trimito tipo. Ąsočių sparneliai iki 10 mm pločio, su plaušelių kutais, išsidėstę išilgai ąsočio šonų ir nugarinėje angos dalyje. Peristomą (ąsočio angą) supa iki 1,5 mm gūbreliai (kartais jų nebūna), išsidėstę apie 2 mm atstumu. Peristomo kraštas šiek tiek kilstelėjęs nugarinėje dalyje. Išorinis peristomo kraštas yra užlenktas atgal ir ne retai dantytas. Vidinis peristomo kraštas nusitęsia į ąsočio vidų keletą milimetrų, dažniausiai po dangteliu. Dangtelis yra elipsiškas ar ovalus, iki 8 cm ilgio ir 6 cm pločio. Ryškiai išreikšto priedo dangtelyje nėra, tačiau gerai išreikšta (kartais trikampiškos formos) keleto milimetrų ketera dažniausiai ties dangtelio pamatu (šis požymis taip pat labai kintamas). Dangtelio apatinėje dalyje yra daug didelių (iki 3 mm) nektarą išskiriančių liaukų. Pentinas yra siauras, nešakotas, iki 12 mm ilgio, dažnai plaukuotas. .
Apatinių ąsočių spalvingumas itin įvairuojantis. Fonas gali būti geltonas, oranžinis, rausvas, raudonas, purpurinis, išmargintas tamsiai purpurinėmis ar juodomis dėmėmis. Gaudyklės vidus yra šviesiai geltonas ar žalias, dažnai su blyškiomis tamsiai raudonomis dėmėmis. Peristomas gali būti ryškiai geltonas oranžinis, raudonas ar purpurinis, dažnai su geltonais, oranžiniais ar raudonais dryžiais. Dangtelis gali būti geltonas, oranžinis, raudonas ar tamsiai raudonai purpurinis, dažnai su tamsiai raudonomis, purpurinėmis ar juodomis dėmėmis.
Antrojo tipo (taip vadinamieji viršutiniai ąsočiai) šioje rūšyje nėra aptikti. Visuose herbaruose esantys egzemplioriai turi tik apatinius ąsočius, o ir mano stebėjimų gamtoje duomenimis, jokių viršutinių ąsočių aptikti nepavyko. Panašu, kad ši rūšis arba nesuformuoja tokio tipo ąsočių, arba jie susidaro tada, kai stiebas pereina į laipiojančią formą.
N. peltata yra artimas daugeliui ąsotenių rūšių (ypač N. attenboroughii, N. deaniana, N. mantalingajanensis ir N. mira), tačiau jį nesunkiai galima atskirti nuo kitų rūšių pagal skydiškus lapus, atsikišusius šerelius ir lapų nusispalvinimą.
Nepaprastai nuostabus Nepenthes peltata ąsotis
Nepaisant to, kad N. peltata augimvietės yra žinomos tik ant vieno kalno šlaitų, šiai rūšiai išnykimas negręsia. Viršutiniai Hamiguitan kalno šlaitai yra labai nutolusi, sunkiai pasiekiama ir retai lankoma vieta, o N. peltata populiacija yra gausi ir išplitusi. Vietinė iniciatyva, vadovaujama San Iditro miesto mero (garbiamo Apolinar Ruelo) apsaugoti Hamiguitan kalną kaip pasaulio paveldo dalį, suteikia paramą ir floros bei faunos studijoms (daugiau informacijos šiose nuorodose www.sanisidro.gov.ph, www.philstar.com). Jei pasaulio paveldo statusas bus suteiktas, šio augalo išlikimas laukinėje gamtoje bus užtikrintas.
Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius
