. 

Kartu su draugu Greg Bourke 2007 metų rugpjūčio mėnesį man pasitaikė galimybė aplankyti Sulavesio salą ir patyrinėti mažai žinomą augalą plikąjį ąsotenį (Nepenthes glabrata), kuris yra endeminis keliose Sulavesio salos vietose tarp 1600 ir 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Sulavesis – sala, kurioje didelė kultūrų įvairovė ir Azijos bei Australijos faunos ir floros mišinys, ir svarbiausia, didelės šios šalies teritorijos yra apsaugotos nuo komercijos įtakos. Ji taip pat yra keleto viliojančių kultūrų ir nuostabiausių architektūros stilių Pietryčių Azijoje tėvynė, o centrinė jos dalis žinoma dėl įspūdingų tongkonan namų, kuriuos vis dar stato torajai. Tradiciškai tongkonan namai yra gyvenamosios ar sandėliavimo patalpos, garsėjančios labai išpuoštais, laivo formos stogais. Šiuo metu tokie statiniai vis dar naudojami pagal savo pirminę paskirtį arba pritraukti Indonezija besidominčius turistus.

Tongkonan namas netori Tana Toraja, centriniame Sulavesyje

Mūsų kelionė po Sulavesį prasidėjo Makassar mieste pietinėje salos dalyje, iš kur mes patraukėm į šiaurę, Lore Lindu nacionalinį parką tyrinėti dominančio mus ąsotenio. N. glabrata daugeliu aspektų yra ypatinga ąsotenių rūšis. Jo pavadinimas kilęs iš lotynų žodžio „glabrum„, reiškiančio „plikas„. Iš tikrųjų, šis ąsotenis neturi daugeliui genties rūšių būdingų plaukelių. Formaliai rūšis aprašyta 1984 metais, tačiau iki šiol mažai apie ją žinoma, nes nedaugelis tyrinėtojų vykdavo į jos augimvietes studijuoti augalus laukinėje gamtoje. Užfiksuota, kad rūšis auga retuose kalnų miškuose, taigi, mes pradėjome ieškoti panašių augimviečių ir po dienos paieškų aptikome gausybę šių nuostabių augalų. Mes pastebėjome, kad N. glabrata auga gerai apšviestuose, nešešėliuotose vietovėse, formuodamas iki 10 metrų ilgio stiebą, kuris auga laisvai tarp aplinkinės augmenijos

Nepenthes glabrata stovas

N. glabrata lapai yra siauri, iki 17 cm ilgio ir 3,5 cm pločio. Nuo lapo galo išauga tendrilė iš kurios vystosi ąsotis, kuriuo šis augalas pagauna aukas, iš kurių gauna maisto medžiagas, būtinas išgyventi nepalankiose aplinkos sąlygos.

N. glabrata ąsočiai yra epilsoidinės ar ovalios formos, iki 7 cm ilgio ir 3,5 cm pločio, su redukuotais sparnais priekyje. Ąsočio sienelės yra labai plonos, todėl jis būna minkštas ir šiek tiek peršviečiamas. Ąsočiai būna baltos spalvos ar šviesiai kremiškai gelsvi su įvairaus dydžio ištįsusiomis raudonomis ar purpurinėmis dėmėmis.

Apie šios rūšies ryšius su kitomis salos ąsotenių rūšimis yra mažai žinoma. Prieš kelionę aš gavau informacijos, kad naujos rūšys, atrastos Lore Lindu nacionalinio parko šiaurėje, gali būti graudžiai susijusios su N. glabrata. Po šio ąsotenio tyrimų jo natūralioje aplinkoje aš patraukiau į šiaurę mėgindamas surasti antrąją, galimai naują, rūšį.

Nepenthes glabrata ąsotis

Paukščių ekspertu vadinamas Jonathan Newman neseniai keliavęs po Sulavesį ir stebėdamas Lore Lindu nacionalinio parko paukščius, aptiko keistą ąsotenį, kurio negalėjo apibūdinti. Jonathan maloniai pateikė man šio augalo radimvietės koordinates, ir mes sekėme jo pėdsakais, norėdami taip pat surasti naująjį ąsotenį. Kad pasiekti šią vietą, mums reikėjo ilgokai keliauti atokiais parko žvyrkeliais. Tai mums užtruko dvi dienas, nors einant tiesiąja, nesusidarytų daugiau nei 30 kilometrų. Atvykę mes gavome leidimą iš vietinės bendruomenės ir policijos vyktį į vietą, kurią mums buvo nurodęs Jonathan.

Nuostabios naujos ąsotenių rūšies ąsotis

Po dieną trukusių paieškų, Greg ir aš suradome tiksliai tą populiaciją, kurią Jonathan buvo aptikęs. Iš karto tapo aišku, kad augalas yra nauja Nepenthes rūšis, glaudžiai susijusi su N. glabrata. Naujosios rūšies lapai buvo pliki kaip ir N. glabrata, tačiau ąsočių forma skyrėsi. Ąsočių forma buvo panaši į puodelį kiaušiniui, piltuviška. Ąsočiai buvo iki 10 cm ilgio ir 7 cm pločio. Dažniausiai ąsočių spalva buvo gelsvai oranžinė, jie išmarginti rausvais plėmais. Skirtingai nuo daugumos Nepenthes rūšių, dėmės buvo ir ant tendrilių.

Naujos rūšies ąsočiai, žiedų struktūra ir įvairios lapų charakteristikos aiškiai rodė, kad ji susijusi su N. glabrata, tačiau skirtingos pakankamai, kad būtų traktuojama kaip atskira (ir neaprašyta) rūšis. Mes atradome tik vieną šios rūšies populiaciją ir neaišku, kiek ši rūšis gali įvairuoti. tačiau aš ketinau sugrįžti į Sulavesį 2008 ir patyrinėti ją nuodugniau, jos ekologiją, morfologija – kad ji galėtų būti aprašyta ir pavadinta.

Nepenthes maxima

Šalia naujai atrastos rūšies augo didysis ąsotenis (Nepenthes maxima) – didžiojoje Sulavesio dalyje plačiai paplitusi rūšis. Ši trečioji mūsų aptikta rūšis gerokai didesnė už N. glabrata ir naujai Jonathan atrastą rūšį. Ji išaugina iki 50 cm ilgio lapus ir didžiulius įspūdingus ąsočius, kurių ilgis siekia 30 ir daugiau centimetrų. N. maxima ąsočiai dažniausiai gelsvai žali, išmarginti purpurinių plėmų, o peristomas platus, gerai matomas ir dažnai banguotas, rausvai purpurinės spalvos. Buvo iš karto aišku, kad naujai atrasta rūšis negali būti N. maxima ir N. glabrata hibridas, kadangi ji buvo mažiausia iš visų trijų rūšių, turinti savybių, kurių neturi nei N. glabrata, nei N. maxima.

Vykdamas atgal į Makassar , aš vėl keliavau tarp nuostabių aukštikalnių ir buvo aišku, kokia didelė šios įvairios Indonezijos dalies laukinės gamtos dar yra neištyrinėta ir nežinoma. Jonathan Newman atrado naują Nepenthes rūšį tik todėl, kad ji augo jo aplankytose vietovėse, o jis nepamiršo jos pasižymėti. Likusi Sulavesio dalis, atokios salos, kalnų viršūnės vis dar lieka neatrastos. Praeis dar ne vienas dešimtmetis, kol bus žinomos visos augalų ir gyvūnų rūšys šiame nuostabiame Indonezijos kampelyje.

Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius