Pasėtos saulašarės dažniausiai sudygsta per dvi savaites ir pradžioje auga labai lėtai. Todėl puriu ir nekeičiančiu savybių substratu verta pasirūpinti iš anksto.

Maždaug po pusmečio (kartais gal greičiau) jos suauga iki tokio dydžio, kad jau galim jas ir pirštais suimti ar bent jau pasitelkę į pagalbą pincetą nesunkiai persodinti.

Taigi, pasiruošiam iš anksto substratą, ir pasitelkę paprasčiausias priemones imamės kruopštaus darbo. Tiesa prieš persodinimą kelias dienas  reikėtų šiek tiek padidinti planuojamų persodinti sėjinukų aplinkos drėgmę: pakelti padėkliuke vandens lygį, sėjinukus dažniau nupurkšti. Kad jie iki persodinimo prisigertų daugiau vandens ir lengviau pergyventų šią procedūrą.

Perspėjimas! Tvarkant vabzdžiaėdžius augalus, persodinant juos, purškiant reiktų būti atsargiems. Šių augalų išskiriamose virškinimo sultyse yra fermentų, galinčių sukelti alerginę reakciją, jautresniems žmonėms  net gi gali pasitaikyti odos išbėrimų. Todėl stenkitės neliesti tų augalo dalių, kurios atlieka virškinimo funkcijas. Ir net jeigu jūsų oda ir nėra jautri, bet pavyzdžiui pasitrynus, rankomis,  suteptomis kad ir saulašarių virškinimo sultimis (tais rasos lašeliais), akis, galite turėti rimtų problemų. Stenkitės būti atsargesni…

Substrato gamyba ir paruošimas. Paprasčiausias substrato mišinys gaminamas iš natūralių durpių, perlito, smėlio, smulkintų džiovintų kiminų. Apie visas šias sudėtines dalis jau kalbėjome anksčiau, todėl dabar atskirai kiekvienos savybių neaptarinėsime.

Substrato mišinį vertėtų pradėti ruošti prieš keletą dienų. Pagrindas – durpės. Į jas viską ir maišysime. Kad būtų paprasčiau, maišomos yra sausos sudėtinės dalys. Taip jos lengviau pasiskirsto tolygiai.

Imame 10 litrų durpių, po 3-5 litrus perlito, 1-3 litrus rupoko smėlio, 1-3 litrus smulkintų džiovintų (nepresuotų) kiminų. Šio substrato formulę galėtumėm užrašyti taip: durpės, perlitas, smėlis, kiminai – 10:(3-5):(1-3):(1-3). Žinoma, kiekvienas augintojas laisvas keisti sudėtį, visaip eksperimentuoti. Čia pateikiamas tik vienas substrato mišinio  formulės pavyzdys (galbūt ateityje substrato kiekybinę ir kokybinę sudėtį panagrinėsime kiek detaliau).

Sumaišę iškart supiltas visas sudėtines dalis, palikime jį nusistoti, kiek suslūgti. Neilgai – kokia parai, dviem. Tada supilstome į paruoštus švarius vazonėlius.

Ir tik supilsčius sausą substratą, pradedame jį drėkinti. Drėkiname ir iš viršaus, ir iš apačios. Iš viršaus – purkštuvu arba laistytuvu maža srovele, iš apačios – pripilant vandens į padėklą. Vanduo naudojamas minkštas, geriausia lietaus. Substratas sudrėgsta per keletą valandų – pusdienį.

Substrato mišiniui gerai sudrėkus, galime pradėti sodinti.

Įrankiai. Naudosime paprasčiausias priemones, palengvinsiančias mūsų darbą – pincetą ir pagaliuką (medinį, plastmasinį, metalinį – nesvarbu).

Jei pincetas lenktais galais, juo ištraukti sėjinukus ir pradinio substrato bus šiek tiek paprasčiau.

Sėjinukų paruošimas. Sėjinukai iki šiol augo šiltnamiuke, drėgnesnėse sąlygose, o dabar bus perkelti į atviresnes, mažesnės drėgmės sąlygas, todėl ir perkėlimo procedūrą reiktų atlikti greitai, o persodinus pasistengti užtikrinti kuo panašesnes sąlygas.

Kaip jau minėjau, keletą dienų prieš persodinimą, juos reikia dažniau nupurkšti paprastu minkštu aplinkos temperatūros vandeniu, šiek tiek pakelti vandens lygį padėkliuke. Ir visa tai tik tam, kad sėjinukai prisigertų daugiau vandens ir lengviau pergyventų persodinimą.

Persodinimo procedūra. Pincetas atsargiai kišamas kokį centimetrą į kiminus (pradinį sėjos substratą).

Ir atsargiai ištraukiami sėjinukai. Nepersistengiame suspausdami – viską reikia daryti labai švelniai ir atsargiai. Geriausia, žinoma, sugebėti ištraukti po vieną sėjinuką. Tačiau jei to padaryti nepavyksta ir šalimais jų auga labai prisiglaudė vienas prie kito keli – persodinkite juos taip pat kartu. Neverta labai drastiškai draskyti šių gležnų sąžalynų. Galėsime tai padaryti vėliau.

Naujame drėgname substrate pagaliukas smeigiamas tokiu gyliu, kiek sudaro ištrauktų sėjinukų šaknys (kurios labai gležnos ir negausios).

Į susidariusią duobutę atsargiai įleidžiamas sėjinukas. Pagaliukas ištraukiamas ir, jei substratas pats nesukrenta, jį reikia labai atsargiai spustelėti, kad gležnos sėjinuko šaknys atsidurtų substrate bet nebūtų sutraiškytos.

Sodiname po kelis „lizdus“. Nes sėjinukai ir toliau augs lėtai, taigi kuo daugiau jų bus, tuo vešliau atrodys mūsų vazonėlis. Vėliau, saulašarėms pakankamai suaugus, kito persodinimo metu, galėsime išsodinti augalus po vieną.

Taip, kruopščiai, atsargiai, neskubėdami apsodinam visus turimus (ar norimus) vazonėlius.

Priežiūra persodinus. Persodinti augalai statomi šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Saugomi nuo skersvėjų, kasdien bent po kartą purškiami smulkiais lašeliais, stengiantis nesukelti vandens ar oro srovės. Vandens padėkliuke nuolat turi būti bent per kelis centimetrus.

Tik persodinus verta apžiūrėti kiekvieną augalą ir ištraukti iš substrato jame panirusius lapų galiukus, nes lapų buvimas substrate saulašarėms ne į sveikatą.

Po kelių savaičių sėjinukai galės gyventi jau įprastą saulašarėms gyvenimą – drėgmėje, saulės atokaitoje.

Jogaila Mackevičius