Apie vabzdžiaėdžių augalų klestėjimą praeityje nėra labai daug duomenų. Dabar yra žinomos 26 gentys, netolygiai pasiskirsčiusios skirtingose šeimose. Iš šių 26 genčių  septynios yra visiškai išnykusios ir randamos tik iškasenose, o informacijos apie jau išnykusias rūšis kiekvienos genties viduje faktiškai nėra (gal išimtis tik Aldrovanda gentis, kurioje dabar tėra viena rūšis Aldrovanda vesiculosa, o išnykusių priskaičiuojama net septyniolika).

Kadangi informacijos apie išnykusias vabzdžiaėdžių augalų rūšis/gentis nėra daug, o ir auginti mes jų niekada jau nebeauginsim, turbūt tikslingiausia pateikti tiesiog trumpą sąrašą su aprašymas bei literatūros nuorodas.

Arbre Carnivore, Land and Sea, J.W. Buel, 1887

Taigi, šiuo metu paleobotanikai išskiria šias išnykusias vabzdžiaėdžių augalų gentis:

  1. Archaeamphora,
  2. Droserapites,
  3. Droserapollis,
  4. Droseridites,
  5. Fischeripollis,
  6. Palaeoaldrovanda,
  7. Saxonipollis.

Labiausiai paleobotanikams pasisekė  su Archaeamphora (Archaeamphora longicervia Li, 2005), pavyko rasti daugiau jos liekanų, atlikti išsamesnius tyrimus, atkurti išvaizdą. Šis augalas buvo paplitęs Kinijoje, jo liekanos randamos Kreidos periodo nuosėdose. Didelė tikimybė, kad Archaeamphora sistematiškai priskirtina Saracėnijiniams, o gal ir yra jų protėvis.

Apie kitas išnykusių vabzdžiaėdžių augalų gentis žinoma dar mažiau.

Spėjama, kad Droserapites gentis yra artima Saulašariniams. Taivanyje Mioceno periodo nuosėdose rastos šio genties atstovo Dorserapites clavatus Huang (1978) žiedadulkės.

Kita artima Saulašariniams gentis – Droserapolis – randama ne tik Taiwanyje, Indijoje ir net Vokietijoje, Paleoceno ir Mioceno laikotarpio nuosedose. Mokslininkams pavyko atrasti net keturių šiai genčiai priklausančių augalų rūšių žiedadulkes: Droserapollis gemmatus (Huang, 1978), Droserapollis khasiensis (Kumar, 1995), Droserapollis lusaticus (Krutzsch, 1959), Droserapollis taiwanensis (Shaw, 1999).

Droseridites – išnykusių vabzdžiaėdžių augalų gentis, dėl kurios sistematinės padėties vis dar nesutariama, priskiriant ją kažkur tarp saulašarių ir ąsotenių krypčių. Šios genties šešių rūšių žiedadulkės Kreidos periodo nuosėdose  rastos Europoje (Prancūzija, Kaukazas), Indijoje, Egipte, Arabijos pusiasalyje. Rūšys: Droseridites baculatus Ibrahim (1996), D. echinosporus R.Potonié (1954), D. major Krutzsch (1970), D. parvus Dutta & Sah (1970), D. senonicus Jardiné & Magloire (1965), D. spinosus (Cookson) R.Potonié (1960).

Fischeripollis – vienos rūšies  Fischeripollis halensis Truswell & Marchant (1986) žiedadulkės rastos Australijoje Eoceno nuosėdose. Kitų – Fischeripollis krutschei Muller (1981), Fischeripollis undulatus – Europoje.

Paleoaldrovanda. Manoma, kad ji aldrovanda genties pirmtakė. Čekijos Respublikoje Kreidos periodo nuosėdose rastos vienintelio šios genties augalo – Palaeoaldrovanda splendens – sėklų liekanos. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad aldrovandos genties protevis yra Saxonipolis gentis. Šios genties vienitelės rūšies Saxonipollis saxonicus žiedadulkės rastos Vokietijoje, Eoceno nuosėdose.

Žinoma, šis rūšių sąrašas nėra baigtinis, kaip ir dabar egzistuojančių Žemėje vabzdžiaėdžių augalų rūšių sąrašas. Tobulėjant technologijoms, vykdant sistematinius, ekologinius, paleoontologinius augalų tyrimus atrandamos vis naujos rūšys.

Rekomenduojami informacijos šaltiniai:

  1. Li, H. 2005. Early Cretaceous sarraceniacean-like pitcher plants from China, Acta Bot. Gallica 152(2): 227-234.
  2. Krutzsch, W. 1985. Über Nepenthes-Pollen im europäischen Tertiär. Gleditschia 13: 89–93.
  3. Krutzsch, W. 1989. Paleogeography and historical phytogeography (paleochorology) in the Neophyticum. Plant Systematics and Evolution 162(1–4): 5–61. doi:10.1007/BF00936909
  4. Anderson, J.A.R. & J. Muller 1975. Palynological study of a Holocene peat and a Miocene coal deposit from NW Borneo. Review of Palaeobotany and Palynology 19(4): 291–351.
  5. Kumar, M. 1995. Pollen tetrads from Palaeocene sediments of Meghalaya, India: comments on their morphology, botanical affinity and geological records. Palaeobotanist 43(1): 68–81.
  6. Sun, G., S.-L. Zheng, D.L. Dilcher, Y.D. Wang & S.W Mei 2001. Early Angiosperms and their Associated Plants from Western Liaoning, China. Shanghai Scientific and Technological Education Publishing House, 227 pp.
  7. Sun G., D.L. Dilcher, S.-L. Zheng & Z.-K. Zhou 1998. In Search of the First Flower: A Jurassic Angiosperm, Archaefructus, from Northeast China. Science 282: 1692-1695.
  8. Swisher III, C.C., Y-Q. Wang, X.-L. Wang, X. Xu & Y. Wang 1999. Cretaceous age for the feathered dinosaurs of Liaoning, China. Nature 400: 58-61.
  9. Moldowan, J.M., J. Dahl, B.J. Huizinga, F.J. Fago, L.J. Hickey, T.M. Peakman & O.W. Taylor 1994. The molecular fossil record of oleanane and its relationship to Angiosperms. Science265: 768-771.
  10. Barrett, P.M. & J. M. Hilton 2006. The Jehol Biota (Lower Cretaceous, China): new discoveries and future prospects. Integrative Zoology 1: 15-17.
  11. Tan, J.-J. & D. Ren 2006. Ovatucupes: A New Cupedid Genus (Coleoptera: Archostemata: Cupedidae) From The Jehol Biota (Late Jurassic) Of Western Liaoning, China. Entomological News 117(2): 223-232.
  12. Huang, T.-C. 1978. Miocene palynomorphs of Taiwan. II. Tetrad grains. Botanical Bulletin of Academia Sinica 19: 77–81.
  13. Song, Z.-C., W.-M. Wang & F. Huang 2004. Fossil pollen records of extant angiosperms in China. The Botanical Review 70(4): 425–458. doi:10.1663/0006-8101(2004)070[0425:FPROEA]2.0.CO;2
  14. Krutzsch, W. 1970. Zur Kenntnis fossiler disperser Tetradenpollen. Paläontologische Abhandlungen Abteilung B, Paläobotanik 3(3): 399–433.
  15. Huang, T.-C. 1978. Miocene palynomorphs of Taiwan. II. Tetrad grains. Botanical Bulletin of Academia Sinica 19: 77–81.
  16. Degreef, J.D. 1989. Early history of Drosera and Drosophyllum. Carnivorous Plant Newsletter 18(3): 86–89.
  17. Kumar, M. 1995. Pollen tetrads from Palaeocene sediments of Meghalaya, India: comments on their morphology, botanical affinity and geological records. Palaeobotanist 43(1): 68–81.
  18. Saxena, R.K. & G.K. Trivedi 2006. A Catalogue of Tertiary Spores and Pollen from India. Birbal Sahni Institute of Palaeobotany, Lucknow.
  19. Song, Z.-C., W.-M. Wang & F. Huang 2004. Fossil pollen records of extant angiosperms in China. The Botanical Review 70(4): 425–458. doi:10.1663/0006-8101(2004)070[0425:FPROEA]2.0.CO;2
  20. Macphail, M.K. & E.M. Truswell 2003. 3. Palynology of Site 1166, Prydz Bay, East Antarctica.Proceedings of the Ocean Drilling Program, Scientific Results 188.
  21. Truswell, E.M. & N.G. Marchant 1986. Early Tertiary pollen of probable Droseracean affinity from central Australia. Spec. Pap.—Palaeontol. 35: 163-178.
  22. Knobloch, E. & D.H. Mai 1984. Neue Gattungen nach Früchten and Samen aus dem Cenoman bis Maastricht (Kreide) von Mitteleuropa. Feddes Repert. (Berlin) 95: 3-41.
  23. Knobloch, E. & D.H. Mai 1986. Monographie der Früchte und Samen in der Kreide von Mitteleuropa. Rozpravy ústredního ústavu geologickénho Praha 47: 1–219.
  24. Anderson, C.L., K. Bremer & E.M. Friis 2005. Dating Phylogenetically Basal Eudicots Using rbcL Sequences and Multiple Fossil Reference Points. American Journal of Botany 92(10): 1737–1748.
  25. Degreef, J.D. 1997. Fossil Aldrovanda. Carnivorous Plant Newsletter 26(3): 93–97.
Parengta pagal Wikipedia straipsnius. Jei pastebėjote klaidų ar neatitikimų, turite šiam straipsniui pasiūlymų, kyla klausimų – rašykite į svetainės forumą „Akivaras”.
Jogaila Mackevičius