Grybų tarpe plėšriaisiais nelaikomi nei parazitiniai, nei saprotrofiniai, nei grybai gyvenantys ant gyvų organizmų ir mintantys atmirusiomis jų odos darinių dalimis.

Tačiau yra apie 200 grybų rūšių, kurie nedidelius gyvius (amebas, nematodus) pagauna specialių micelio (grybienos hifų) darinių pagalba.

Plėšrūs grybai yra keliose grybų karalystei priklausančiose klasėse: Aukšliagrybių (arba Aukšliagrybūnų – Ascomycota), Papėdgrybių (arba Papėdgrybūnų – Basiodiomycota), Mucoromycotina.

Visi šie grybai turi dvejopo tipo gaudykles: susitraukiančius žiedus ir lipnias sritis (plokšteles).

Susitraukiantys žiedai savo principu panašūs į musėkautų gaudykles. Patekęs į žiedo vidų nematodas (mikroskopinė dirvožemyje gyvenanti kirmėlė) sudirgina žiedo paviršių ir šis susitraukia. Nematodas pagautas. Ilgainiui grybo išskiriami virškinimo fermentai kirmėlę suvirškina, o atsilaisvinusios medžiagos įsiurbiamos visu grybienos paviršiumi.

Lipnios grybienos sritys panašesnės į saulašarių naudojamą medžioklės būdą. Išskiriamos gleivingos medžiagos auką prilipina. Toliau viskas vyksta taip pat – išskiriami virškinimo fermentai, absorbuojamos atsilaisvinusios aukos medžiagos.

Kaip iš žiediniai vabzdžiaėdžiai augalai, taip ir plėšrūs grybai evoliucijoje vystėsi nepriklausomai nuo jų sistematinės padėties.

Informacijos šaltiniai:

  1. Vikipedia,
  2. Map of Life.

Jogaila Mackevičius