Pavasaris ir vasara – daugumos vabzdžiaėdžių augalų žydėjimo metas. Pirmosios turbūt pražysta saracėnijos su musėkautais, vėliau estafetę perima saulašarės. Žinoma, viskas priklauso nuo laikymo sąlygų, žiemojimo, natūralaus apšvietimo pavasarį.
Nors daugumą vabzdžiaėdžių auginame ne dėl žiedų, tačiau žydint šiems augalams tikrai yra kuo pasidžiaugti. Tiesa, ne visais. Saulašarių žiedai dažniausiai smulkūs, sutelkti į žiedynus. Žiedai skleidžiasi po vieną ir būna prasiskleidę nuo kelių valandų iki paros. Kartais jų žydėjimo net nepastebime. Ryte žiedas dar tik ruošiasi skleistis, o vakare, grįžus iš darbų, jau būna nužydėjęs.
Musėkautai, išauginę savo baltus nedidelius į skėtiškas kekes sutelktus žiedus, dažnai išvirsta kartu su visu žiedynkočiu – jis, lyginant su visu augalu, būna labai ilgas.
Kas kita saracėnijos ir darlingtonijos. Jos ruošiasi žydėt ilgai. Žiedynkotis auga daugiau nei mėnesį, o pats žiedas prasiskleidęs žydi keletą savaičių ir ilgiau. Net ir užsimezgus sėkloms bręstanti sėklų dėžutė su taurėlapiais atrodo dekoratyviai.
Pradedančios nokti sėklų dėžutės
Apie žydėjimą jau buvo ne kartą rašyta Musekautas.lt svetainėje. Gal kada pavyks nufotografuoti visus bent jau pagrindinius Lietuvoje auginamus vabzdžiaėdžius augalus žydėjimo metu. Bet po žydėjimo prasideda sėklų brendimas ir barstymas. Būtent į šį reiškinį noriu atkreipti augintojų dėmesį. Daugumos vabzdžiaėdžių sėklos labai smulkios ir lengvos. Vos prasivėrus sėklų dėžutei, subrendusios sėklos netrunka pasklisti menkiausios oro srovės pagalba. Būdamos labai lengvo, nuskrieti gali gana toli. Pakliuvusios į tinkamą terpę, sudygsta. O kadangi jų labai daug, sudygusios ima augti kaip piktžolės.
Kas gi čia tokio? – paklausite jūs. Na, viena kita saulašarė, išdygusi netoliese gali būti persodinta ir auginama toliau, o jų perteklius išravėtas. Žinoma, didelės problemos nėra. Bet jei turime gražiai sutvarkytą vabzdžiaėdžių kolekciją, tokių paklydėlių geriau neturėti. Ilgainiui galime nebesusigaudyti, kuris augalas yra kolekcinis, o kuris užsisėjo pats. Ypač tai greitai pajuntama auginant mažąsias, nykštukines saulašares kartu su didesnėmis.
Todėl žydinčius augalus verta laikyti kiek atokiau nuo likusių, nebent norime užsiauginti įvairių rūšių „miškelius”.
Bepradedančias nokti sėklų dėžutes verta nuskinti ir įdėti į pravirus plastikinį maišelį, Ependorfo mėgintuvėlį ar popierinį vokelį, ir leisti joms lengvai išbyrėti. Taip surinkę jas galėsime pasėti kada norėsime ir kur norėsime.
Jogaila Mackevičius
