Auginant vabzdžiaėdžius augalus, ant palangės galima susikurti ne tik nedidelę pelkutę, bet ir kitokias miniatiūrizuotas ekologines sistemas, pavyzdžiui, džiungles. Kompozicijos dažniausiai sutaupo vietą ant palangės, tad jei jums nėra svarbus rūšinis augalų atskyrimas, griežtos etiketuotos kolekcijos sudarymas, galite sėkmingai komponuoti keletą augalų viename vazone ar inde.
Viena iš tokių ekologinių kompozicijų – tropikų džiunglės. Sakykime, ant jūsų palangių bando rasti savo vietą keletas viksvų, keletas peraugančių lianinių ąsotenių, dar koks kelmas ar šaka apželdinta dendrobiais, nuolatos besimėtančios pakampiais tilandsijos… Visi šie augalai užima nemažai vietos, jie nuolatos perkeliami vis į kitą vietą, jų priežiūra darosi sudėtinga, atimanti vis daugiau jūsų brangaus laiko.
Palengvinkime sau gyvenimą – sukelkime juos gyventi kartu.
Imamas didesnis neaukštas plastikinis indas-vazonas (bent 15 cm aukščio) su keletu bent jau pusės centimetro skersmens skylučių dugne. Jei vazonas turi „kantelį” viršuje, jame galime išgręžti dar keletą skylučių (tuojau pamatysite, kam to reikia).
Į vazono dugną pilamas bent kelių centimetrų storio keramzito ar žvyro sluoksnis drenažui. Žvyras šiuo atveju gal labiau tinka, nes yra sunkesnis, t.y. padidina vazono stabilumą.
Tada imame šaką, apkarstytą dendrobiais (ar kitomis orchidėjomis), tilandsijomis.
Tada iš vielučių padaromas žiedas, ant jo pritvirtinama plona lanksti vielutė (tam reikalui labai tinka minkštos aliumininės ar varinės vielos, skirtos bonsų formavimui).
Vielutė prakišama pro kantelyje esančias skylutes…
…ir ja pritvirtinama šaka.
Žiūrint iš arti, viela atrodo nenatūraliai, tačiau apsodinus kompoziciją, viskas susilies į visumą ir vielutės nebus matomos.
Aplink šaką, papylus kiek substrato ant dugno, išdėstomi ąsoteniai. Substratas: durpės ir perlitas, sumaišyti santykiu 1:1.
Substratu užpildomi tarpai tarp šaknų.
Ąsoteniams sukomponuoti reikia atramų. Tam tinka pušų šaknys, kadagių šakos ar net gi paprastos bambukinės lazdelės.
Jas taip pat galima neblogai sutvirtinti minkšta plona aliuminine vielute.
Užtvirtinus atramas, ant jų sukeliamos ąsotenių lianos.
Laisvus tarpus galima apsodinti viksvomis, gebenėmis, laipiojančiais fikusais.
Pasodinta kompozicija gerai palaistoma, nupurškiama. Keletą savaičių ją reiktų dažniau purkšti ir saugoti nuo per ryškios saulės.
Toks keleto augalų komponavimas gali gerokai padidinti laisvą palangės plotą. Ši konkreti kompozicija erdvės užima beveik tris kart mažiau nei paskiri augalai. O ir atrodo kiek egzotiškiau, nei pavieniai vazonuose augantys augalai. Na, o kai ąsoteniai vėl užsiaugins ąsočius, vaizdas turėtų būti visai neblogas…
Jogaila Mackevičius
