Balandžio pradžioje atsargiai pasigyriau, kad kai kurie plėšrieji augintiniai ėmė krauti pumpurus. Kai kurie jų nužydėjo labai sparčiai, kiti vis dar ruošiasi.

Žydėjimo klausimais vabzdžiaėdžiai ganėtinai skirtingi  – vieni jų žiedus skleidžia periodiškai, kiti – tik sutapus tam tikroms aplinkos sąlygoms (o visą kitą laiką intensyviai dauginasi vegetatyviškai). Kai kurių žiedai pasirodo, išsiskleidžia ir sužydi per kelias dienas, kitiems reikia daugiau nei mėnesio kad prasiskleisti.

Drosera spatulata, išauginusi vieną žiedynkoti ir jam dar nespėjus pradėti skleistis, sugalvojo, kad tuo neapsiribos ir pradėjo leisti antrąjį. Ši saulašarė žydėjimo metu medžioklės nenutraukia, lapai visada lieka pasidengę rasa.

Drosera spatulata – vieno žiedyno ne gana  (pirmoje nuotraukoje – besiruošiantis skleistis pirmasis  žiedynas)

Iš miegančio pumpuro sudygusi Pinguicula vulgaris žiedynstiebį išaugino ir pražydo tiesiog žaibiškai. Išvažiuodamas į parodą „Žali horizontai“ palikau ją su vos kelių centimetru žiedkočiu, grįžęs po keturių dienų radau žydinčią. Žydėjo penkias dienas.

Pinguicula vulgaris

Keista, nes maniau, kad tuklės – kryžmadulkiai augalai. Tačiau nukritus vainikėliui vienintelio pražydusio žiedo ėmė pūstis piestelės mezginė. Panašu, kad galima bus sulaukti sėklų. Anksčiau labai gausiai žydėjusios Morano tuklės sėklų ant mano palangių niekada nebuvo užmezgusios.

Labai pamažu žiedynkotį augina purpurinė saracėnija, per tris savaites jis nepaaugo nė keleto centimetrų.

Sarracenia purpurea

O štai Darlingtonia californica vis gi nustebins – spėlionės išsklaidytos – nors ir mažutis sąžalynas, jis vis gi augina žiedkotį su pumpuru.

Darlingtonia californica

Ir dar kas pradžiugino bene labiausiai – nedidelis, miniatiūrinis akvariumininkų pamėgtas skendenis (Utricularia graminifolia) irgi nutarė, kad reiktų kiek pasipuikuoti. Netyčia aptikau plauko plonumo, bet daugiau nei 3 cm ilgio besikalantį žiedynkotį.

Utricularia graminifolia

Tikėkimės šis žydėjimo maratonas dar labiau įsibėgės.

Jogaila Mackevičius