Kiekvienoje parodoje betarpiškai susiduria trys grupės žmonių – organizatoriai, dalyviai ir lankytojai. Nuo jų veiklos, entuziazmo ir tarpusavio sąveikos, geranoriškumo, savitarpio supratimo didžiąja dalimi ir priklauso parodos sėkmė.

Tikrai nepretenduoju čia pateikti visą metodinę medžiagą „kas? kaip? kada?“. Norėčiau tik atkreipti dėmesį į keletą svarbesnių momentų, kurie gali būti vienu ar kitu metu svarbūs. Ir visi šie pasvarstymai tikrai nebus didelė naujiena nuolatiniams parodų organizatoriams.  Todėl šis straipsniukas pirmoje pirmiausia dalyviams ir lankytojams.

Bet pradėkime nuo organizatorių… Taigi, ketinant surengti kad ir nedidelę parodą, svarbu būtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: parodos idėja, parodos vieta ir laikas, viešinimas, kontaktai su dalyviais, eksponatų atranka ir  logistika (tiek į, tiek iš parodos), patalpos ir jų apipavidalinimas, dalyvių srauto kontrolė.  Praleiskime gal tik tai parodos finansus ir rėmėjus. Nesakau, kad tai nėra svarbu, tačiau kiekvieni organizatoriai finansus tvarkosi savo nuožiūra. Kaip ir savo nuožiūra organizuojamas rėmėjų pritraukimas ar paieška. Būtent paieška, nes iki šiol man tikrai neteko girdėti, kad rėmėjas pats susirastų parodos organizatorių ir pasiūlytų savo pagalbą (bet gal mano žinios šioje srityje kiek ribotos).

Taigi – idėja. Ką ta paroda norima pasakyti, ką parodyti, į ką atkreipti dėmesį. Be vientisos idėjos paroda tėra eksponatų kratinys. Apie tai organizatoriai turėtų pagalvoti pirmiausiai. Kartais nereikia globalių minčių ir jų išraiškos. Kartais užtenka tik kažko mažo, nuoširdaus, jaukaus. Bet tai, be abejo, svarbu.

Nemažiau svarbu yra parinkti tinkamą parodai laiką. Juk ne visada masinių atostogų metu galime sulaukti didžiausio lankytojų srauto. Kaip ir ne kiekvienas metas yra tinkamas vienų ar kitų augalų demonstravimui. Svarbu suplanuoti parodą taip, kad tuo metu būtų didžiausias galimų eksponatų skaičius (bent jau teoriškai).

Svarbi ir parodos vieta. Patogus susisiekimas, tinkama ir pakankama mašinų parkavimo vieta visada nuteikia parodų lankytojus teigiamai dar iki patenkant į parodą.

O kad kuo daugiau lankytojų susidomėtų renginiu, svarbu jį tinkamai pristatyti visuomenei. Čia galimos bent kokios priemonės – televizija, radijas, teminės interneto svetainės ar žinių portalai, plakatai, skrajutės, lankstinukai, pakvietimai elektroniniu paštu. Išmonėms ir fantazijai pasireikšti – erdvė beribė.

Pagrindinė skelbiama informacija apie renginį turėtų būti estetiškai patraukli, atspindinti parodos idėją, trumpa ir aiški. Tačiau visada galima pabandyti dalyvius kiek suintriguoti, pateikiant papildomą informaciją (straipsniai, reportažai) apie būsimą ekspoziciją ar jos dalis, gal net gi dalyvius. Jei ir nepadės, tai tikrai nepakenks.

Bet dar prieš pradedant parodos viešinimo akcijas, būtina susisiekti su būsimais dalyviais, aptarti jų dalyvavimą, jo sąlygas, galimus pateikti eksponatus, jų atgabenimą į parodą ir pargabenimą atgal. Kuo didesnė paroda, tuo mažiau būna asmeninių kontaktų tarp dalyvių ir organizatorių. Apie parodos organizavimą ir dalyvavimo sąlygas paskelbiama viešai ir norintys dalyvauti tiesiog registruojasi. Dažniausiai dalyviai eksponatus į parodą pristato patys. Ir tik nedaugeliu atveju, kai parodos organizacinis biudžetas yra pakankamas (tai vėl gi savo ruožtu priklauso nuo rėmėjų), dalyvavimo parodoje išlaidos dalyviams yra kompensuojamos.

Kaip bebūtų, parodos ekspozicija turi būti baigta komponuoti iki parodos pradžios. O jos perstatymai ar keitimai pačios parodos metu gali tik sukelti papildomos sumaišties ir nesklandumų. Todėl įvertinus dalyvių skaičių ir eksponatų kiekį, svarbu tinkamai parinkti ir apipavidalinti patalpas. Jos turi būti ne tik pakankamai erdvios, kad sutalpintų norimus eksponatus, bet ir užtikrintų laisvą lankytojų srauto judėjimą nesusidarant spūstims. Kad kiekvienas jų galėtų laisvai apžiūrėti ekspoziciją.

Ruošiama parodos Žali horizontai’2010 ekspozicija

Komponuojant ekspoziciją jos estetinis vaizdas, eksponatų išdėstymas planuojami pagal esamas sąlygas ir galimybes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į eksponatų poreikius (jei tai gyvi eksponatai). Tinkamas apšvietimas, temperatūra, oro cirkuliacija, drėgmė – trumpiau, tinkamas mikroklimatas.

Tiek apie parodą iš organizacinės varpinės. Dabar pereikim prie dalyvių.

Be jų paroda – ne paroda. Tai suprantama. Pirmiausia, ko reikia parodos dalyviui tai noro ir galimybių dalyvauti. Noras yra toks dalykas, kad jis arba yra, arba jo nėra. Jei yra – viskas tvarkoj, jei ne – organizatoriai turi problemų. Jiems reikia papildomai kontaktuoti, įkalbinėti, motyvuoti. Būkime supratingi vieni kitiems. Parodos organizavimas, jei prisimintumėm pirmą šio straipsniuko dalį nėra toks jau lengvas dalykas. Todėl kuo didesnis visų dalyvių aktyvumas, tuo lengviau organizatoriams, tuo parodos sėkmės tikimybė yra didesnė.

Apie galimybes…  Jei neturime ką parodyti (mūsų augalai nežydi parodos metu, nėra tinkamai suformuoti, sunkiai pergyveno ramybės periodą ar vasaros karščius, užkrėsti ligų ir kenkėjų, su kuriais nesugebėjome susidoroti) tai nieks mums čia nepagelbės. Kaip ir nepagelbės jei tuo metu turėsime kitų svarbių reikalų ir negalėsime atvykti į parodą, ar šiam atvykimui trukdys finansiniai sunkumai. Bet kartais galimybes riboja kuklumas. Kuklumas be jokios abejonės yra dorybė, bet per didelis kuklumas – vėl gi problema organizatoriams. Taigi, svarbu tinkamai save įsivertini ir būti bent šiek tiek drąsesniems.

Taigi atrodo pakankamai užakcentuotas būtinas, tiesiog privalomas dalyvio entuziazmas ir nuostata kaip galima labiau palengvinti organizatorių darbą – pranešti apie norą dalyvauti, pasirūpinti eksponatais, jų pristatymu.

Užbaigdamas žvelgti į parodą iš dalyvio varpinės, norėčiau sakinį kitą pasakyti apie atsakomybę. Parodoje dalyvaujam ne vieni. Todėl tam tikra laiką mūsų augintiniai pabus vienoje patalpoje kartu su kitais. Prieš nuspręsdami gabenti augalą į parodą, apžiūrėkime jį labai detaliai – ar nėra ligų ir kenkėjų požymių. Uždaroje patalpoje augalų negalios ir kenkėjai plinta itin greitai. Juk patys nenorime iš parodos parsinešti „neprašytų svečių“ , taigi ir nepadovanokime jų kitiems savo kolegoms.  Profilaktiškai prieš parodą (ir grįžus iš jos)  būtų gerai savo augintinius net gi  nupurkšti atitinkamomis augalų apsaugos priemonėmis.

Lankytojų srautas parodos metu gali labai kisti…

Ir paskutinė parodos grupė – lankytojai

Pirmiausia, ką reikia pasistengti atsinešti į parodą lankytojams – tai gerą, pozityvią nuotaiką (nuo to ir augalai auga geriau).

Parodoje eksponatai apžiūrimi iš tolo, stengiantis „neužvirsti“ ant ekspozicijos stalų ar kompozicijų. Atmintina, kad kai kurie augalai gali būti gal ir ne nuodingi, bet sukelti alerginę reakciją jautresniems žmonėms. Todėl tikrai nereikia jų liesti, čiupinėti ar stengtis nugnybt kokią atžalą. Parodose kartais veikia parduotuvė, kurioje galite nusipirkti organizatorių siūlomų augalų. Be to, galima paklausti parodoje budinčių organizatorių ir sužinoti, kur tokį augalą galima įsigyti, ar net paprašyt jo augintojo kontaktų. Paroda – tai ne tik žiūrėjimo, tai ir bendravimo erdvė.

Tuom norėčiau ir baigti. Kaip ir minėjau anksčiau – šis straipsnis nėra visuotinai taikytina metodika, atmintinė ar nuostatos. Jei turite klausimų, prašau klausti (musekautas@puslapiai.lt), jei norite komentuoti ar papildyti – jūsų komentarai visada laukiami.

Malonių rūpesčių rengiant parodas, džiaugsmo dalyvaujant jose, nepakartojamų įspūdžių jose besilankant!

Jogaila Mackevičius