Svetainėje per ne pilnus jos gyvavimo metus buvo pristatyta ne viena gėlininkų mėgėjų organizuojama paroda. Tiek pavasariniai „Žali horizontai“, tiek rudeniniai „Augalų labirintai“ nenustoja stebinti savo išradingumu, metamorfozėmis. Atrodo struktūriškai nekintančios šių parodų ekspozicijos kiekvienais metais pristatomos lankytojams vis „kitu kampu“. Pamažu pildosi ir parodų istorija, didėja organizatorių ir dalyvių patirtis, plečiasi dalyvių ratas.

Nepaisant to, vis dar sunkiai įveikiamas dalyvių kuklumas. Ir ne tik pradedančiųjų.  Gal per daug kritiškai žiūrima į savo augintinius? Kai kas teisinasi, kad augalas nežydintis, nepakankamai atsibudęs po žiemos ramybės, nepakankamai prisiauginęs gaudyklių. Dauguma pasiteisinimų neatrodo įtikinamai. Galiausiai, apsisprendus dalyvauti, įsitikinama, kad bendroje kompozicijoje tie atrodę „nepakankamai geri“ augaliukai nuostabiai integravosi ir per tas kelias dienas teikė džiaugsmą ne vienam parodos lankytojui.

O ir organizatorių reikalavimai nėra tokie jau aukšti. Pirmiausia augalas turi būti estetiškai patrauklus, neatrodyti „suvargęs“. Tą daugelis mūsų sugeba užtikrinti.

Antra, augalas turi būti dalyvio bent jau kurį laiką augintojo augintas, o ne pateiktas parodai „ką tik iš parduotuvės“. Šį reikalavimą sunku supaisyti. Kad ir šiame straipsnyje pateikiamose nuotraukose esantys vabzdžiaėdžiai augalai bent jau man atrodo kaip ką tik nuo prekystalio ar iš kokio prekių katalogo. Bet patikėkit manim – taip nėra. Jie jau kuris laikas sėkmingai auga viename iš Vilniaus butų. Taigi, dėl augalo „komercinės“ išvaizdos pergyventi nebūtina. Nebūtina jį ir pulti persodinėti ar kitaip komponuoti, jei jis vis dar auga tame pačiame vazonėlyje, kuriame buvo pirktas, lai ten ir pasilieka. Svarbiausia, kad atrodytų jis „besidžiaugiantis gyvenimu“.

Ir trečia, bet turbūt svarbiausia sąlyga – augalas turi būti sveikas, nepažeistas ligų, neužpultas kenkėjų. Čia vabzdžiaėdžių augintojai turi šiokių tokių pranašumų prieš kitų augalų augintojus. Kenkėjai dažnai tampa mūsų augintinių aukomis. Vienintelė didesnė rizika yra ąsoteniai, kuriuos esant sausam orui vis gi aplanko baltasparniai, kartais atropoja ir skydamariai. Todėl šiuos augalus prieš pateikiant parodai, reiktų apžiūrėti įdėmiau.

Visi kiti vabzdžiaėdžiai nesunkiai susidoroja su lietuviškais kenkėjais. O pavyzdžiui, tukles aš naudoju vietoje lipnių skraidančių kenkėjų gaudyklių – jos yra tikros baltasparnių gurmanės.

Pateikiant augalus parodai, labai svarbu atminti, kad organizatoriai neprisimins mintinai visų augalų šeimininkų (daugiau patarimų apie parodas pro organizacinę prizmę). Taigi, nepatingėkite užklijuoti etiketės (rašyti tušinuku, stiklografu, bet ne pieštuku ar parkeriu) su jūsų vardu ir kontaktais. Etiketė neturėtų būti ryški, geriau, kad iš tolo ji daugiau mažiau susilietų su vazonėlio spalva ar oramentu. Na, bent jau būtų ne akį rėžiančių spalvų. Ir užklijuoti reikėtų ją ne priekinėje jūsų manymu pusėje.

Artėja paroda „Žali horizontai„. Kaip pristatyti augalus organizatoriams? Viskas labai paprasta. Visas organizacinis šurmulys vyksta Lietuvos orchidėjininkų draugijos forume, parodai skirtoje temoje.  Susisiekite su organizatoriais ir tikrai neabejoju – logistikos problemos bus išspręstos.

Jei abejojate, ar jūsų augalas tinkamas parodai – klauskite, pateikdami jūsų augintojo nuotrauką. Jis tikrai bus įvertintas, ir jums bus atsakyta.  Atminkite – esate nuoširdžiai laukiami organizatorių. Norintys pateikti savo augalą parodai jau dabar gali susisiekti ir informuoti organizatorius elektroniniu paštu: emukans@gmail.com (Vilniuje) arba evutei@gmail.com (Kaune)

Dėl vabzdžiaėdžių augalų eksponatų taip visada drąsiai galite siųsti užklausimus ir į musekautas.lt svetainę elektroniniu paštu musekautas.vabzdžiaedis@gmail.com. Nepamirškite pridėti medžiotojo nuotraukos ir surašyti visus jums rūpimus su paroda susijusius klausimus. Per kelias dienas gausite išsamų atsakymą. Ir atidėlioti to paskutinei minutei neverta.

Jogaila Mackevičius

Rolando Valančiaus nuotraukos