Augalai mūsų namuose atsiranda skirtingais būdais – mes juos perkame, gauname dovanų, keičiame. Ir auginami jie skirtingai.

Bebaigianti žydėt palangės kampe auginama Morano tuklė

Vienuose namuose ant palangės galime pamatyti tik vieną ar vos kelis vazonėlius su kruopščiai prižiūrėtais augintiniais, kitur gi augalai užpildo visą erdvę prie lango, kuria pasiekia saulės spinduliai.

Viskas priklauso nuo požiūrio. Vieni žiūri į augalus kaip į interjero detalę. Akivaizdu, kad natūrali žaluma atpalaiduoja grįžus po įtemptos darbo dienos. Todėl patalpos papuošiamos vienu kitu augaliuku.

Kitiems gi šito nepakanka. Ir džiaugsmą teikiančiu pomėgiu tampa ne kambario interjero puošimas augalais, o pats augalų auginimas.

Atskituose vazonuose auginamos saulašarės ir tuklės

Vabzdžiaėdžiai augalai pritaikomi ir tinka  abiem atvejais.  Ant nedidelio žurnalinio staliuko įsitaisęs jautrusis musėkautas ar virtuvėje palubėje pakabintas ąsotenis suteiks aplinkai estetinio egzotiškumo. Šie augalai gali būti kūrybingai panaudoti puošimo tikslais.

Bet jei pomėgiu tampa vabzdžiaėdžių auginimas ir kolekcionavimas, jie netrunka užpildyti visą laisvą palangių plotą. Kaip šiuo atveju geriau – auginti augalus atskirai ar komponuoti kartu? Vienareikšmio atsakymo turbūt pateikti nepavyks. Viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu ir ką auginate.

Jei jūsų kolekcionavimo aistra yra, pavyzdžiui, viena augalų gentis – saulašarės, tuklės, ąsoteniai. Žinoma, kad geriau kiekvieną rūšį auginti atskirai. Teko matyti nemažai kolekcijų nuotraukų. Į akis krito visur naudojami kvadratiniai vazonėliai. Visi jie kaip taisyklė būna sustatyti vienas prie kito bendrame dideliame padėkle. Taip ne tik mažiau perkaista apatinė substrato dalis su šaknimis, bet ir lengviau augalus prižiūrėti. Tereikia papildyti vandens atsargas padėkle.

Plantae Bohemica tuklių kolekcija

Be to, sužydėjus kuriam nors augalui, jį nesunku atskirti ir iki nužydės auginti atokiau nuo kitų. Vabzdžiaėdžiai augalai greitai subrandina smulkias sėklas ir jas išbarsto, tuo „užteršdami“ aplinkinius plotus sėjinukais, o kolekcijoje ne savo vietoje išaugęs kitos rūšies augalas yra ne kas kita kaip piktžolė.

Estetikos čia nedaug ir jūsų palangė atrodys kaip nedidelė mokslinė kolekcija.

Jeigu tikslas nėra vien tik rūšių kaupimas, tada galima pabandyti augalus komponuoti po kelias rūšis kartu. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į keletą faktorių.

Pirmiausia, tai komponuojami turi būti panašaus augumo augalai. Šaknų sistemos išsivystymas vabzdžiaėdžiams nėra toks svarbus konkurencinėje kovoje už būvį. Jei jie gauna pakankamai drėgmės, tai maisto medžiagų stygių pasipildo medžiodami. Tačiau augesni augalai gali nesunkiai nustelbti smulkesnius šviesos atžvilgiu.

Dirbtinė pelkutė su saulašarėmis, spanguolėmis, masdevalija, pelkinėmis žolėmis

Atskirti vienoje kompozicijoje mikroskopines saulašares ir didžiules tūtas išauginusias saracėnijas yra sunku. Visas dėmesys sutelkiamas į didesnį objektą, taigi, mažesnis lieka perteklinis.

Antras faktorius žymiai svarbesnis. Vienoje kompozicijoje, jei norime ją išlaikyti ilgesnį laiką, turi būti sodinami vienodų poreikių augalai. Atsižvelgti reikia į poreikį vandeniui, oro drėgmei, substrato savybes ir augalo augimo sezoniškumą.

Dėl vienodo poreikio laistymui, oro drėgmei, temperatūrai, manau, klausimų nekyla. Tai lengvai reguliuojami aplinkos veiksniai. Vienodus poreikius turinčius augalus augančius vienoje talpoje prižiūrėti yra paprasčiau. Tačiau susodinus kartu stovintį vandenį, nuolatinį šaknų užmirkimą ir periodinį „paskandinimą“ mėgstantį skendenį kartu su sausą ramybės periodą turinčiomis saulašarėmis ar tuklėmis, nesugebėsime suteikti tinkamų sąlygų nei vieniems, nei kitiems. Ilgainiui augalai ims skursti.

Tas pats pasakytina ir apie substratą. Dažniausiai visi vabzdžiaėdžiai mėgsta rūgštų substratą, bet vieni pakenčia ir kalkingą, kiti – ne, vieniems substratas turi būti nuolat šlapias, kitiems – tik drėgnas, ir kaip taisyklė  labai laidus vandeniui ir orui. Vargu ar tokius skirtingus aplinkos faktorių poreikius turinčius augalus galėtumėm sėkmingai ilgai auginti kartu.

Svarbus ir sezoniškumas. Ramybės būseną turinčių vabzdžiaėdžių nevalia auginti kartu su augančiais visus metus. Anksčiau ar vėliau vienus teks iškelti augti atskirai.

Tinkamai sudaryta kompozicija yra stabilesnė (inertiškesnė, sunkiau išbalansuojama), ilgaamžė, reikalaujanti mažiau kasdienės priežiūros.

Jogaila Mackevičius

David Svarc (3), Rolando Valančiaus (2), Jogailos Mackevičiaus (1, 4) nuotraukos