Taigi, pagaliau siuntinį gavome. Dažniausiai jie atkeliauja gana tiksliai per siuntėjo skelbime nurodytą laiką. Supanikuoti ir pradėti ieškoti „pasiklydusio” siuntinio reikėtų tik pridėjus dar 3-5 dienas prie nurodyto termino. Juk visko pasitaiko: šventinės dienos, vėlesnis išsiuntimas (pranešimas, kad siuntinys jums išsiųstas programos gali būti sugeneruotas automatiškai, realiai tai įvyksta per kelias ateinančias dienas), ir pan. Gavus siuntinį nereikėtų pamiršti apie tai pranešti siuntėjui.

Paprastai sėklos būna supakuotos į  keletą paketų, maišelių ir siunčiamos voke su „pamušalu”.

Daugumos vabzdžiaėdžių sėklos labai smulkios, o saulašarių itin.

Todėl išvynioti pakuotę reikia labai atsargiai. Neturi būti jokio oro judėjimo. Išvyniojama pasidėjus ant kieto stabilaus pagrindo gerai apšviestoje vietoje.

Sėti galima tiek į durpinį substratą, tiek į gyvus kiminus.

Durpinį substratą geriausia maišyti tik iš rupaus smėlio ir durpių. Stambesnės substrato dalys (perlitas, vermikulitas, keramzitas, žvyras)  šiuo atveju nėra labai gerai, nes gali laistymo, purškimo metu judėti ir pažeisti gležnus augalus. Dažniausiai rekomenduojamas ir paprastas durpinis substratas yra natūralios durpės sumaišytos su smėliu tūrio santykiais 1:1. Toks substratas pilamas į kieto plastiko vazonėlius. Kodėl geriau pasirinkti kietus vazonus? Paprasta. Jums reikės jaunus augaliukus nupurkšti, perstatyti, palaistyti. Imant minkštą vazonėlį, jis visada šiek tiek sumaigomas. Sumaigomas ir jame esantis substratas. Vabzdžiaėdžių šaknys ir taip yra labai gležnos, o jaunų sėjinukų šaknis pažeisti vieni niekai.  Sėjama tik į gerai sudrėkintą, įmirkusį substratą. Pasėtos sėklos substratu neužžeriamos. Vazonėlis pastatomas labai drėgnoje vietoje. Geriausia į kitą uždarą indą, kurio dugne įpilama šiek tiek vandens.

Sėjant į gyvus kiminus, reiktų pasirūpinti, kad jie būtų maksimaliai kompaktiškai suaugę ar suspausti. Įkritusios į kiminų tarpus smulkios saulašarių sėklos jei ir sudygs bus pasmerktos žūti.  Jos negalės konkuruoti su sparčiau augančiais kiminais dėl saulės šviesos.

Apie minišiltnamiukus su kiminais jau ne kartą buvo rašyta šioje svetainėje.

Sėti reiktų stengtis kuo kruopščiau, nesupilti sėklų vienoje vietoje. Turbūt pasėti ilgiausią lysvę ridikėlių yra gerokai paprasčiau nei pasėti dešimt mikroskopinių saulašarių sėklų.

Galima naudoti stambią adatą ar ylą, kurią įelektrinus „imama” sėkla prilimpa, o sudrėkusi substrato ar kiminų paviršiuje, atšoka ir pasilieka ten, kur buvo padėta.

Galima sėklas „imti” kiek drėgnu pirštu. Jos prilips po vieną ar kelias. Tada pirštą galima paprasčiausiai „nusivalyti” į substrato ar kiminų paviršių. Jei sėjama į kiminus, reikia stengtis, kad sėklos liktų pačiose jų viršūnėlėse. Jei į substratą – kad liktų jo paviršiuje, neįspaudžiant, nesudarant duobučių.

Nesvarbu į kokį substratą sėjame, jis turi būti drėgnas ir jau „susistovėjęs”. Judriame substrate sėklos gali nesunkiai pasimesti – tiek retuose kiminuose, tiek slūgstančiame nuo drėgmės ir savo svorio durpiniame substrate.

Pasėjus laistyti nereikia (bet nepamirškim užrašų ar atikečių), nebent nupurkšti labai smulkiais lašais, leidžiant jiems kristi iš aukščiau (kad nesusidarytų nei oro, nei vandens srovė).

Toliau svarbu ne tik drėgmės (tiek substrato, tiek oro) užtikrinimas, bet ir minimali oro cirkuliacija. Jei uždengsime pasėtas sėklas sandariai, neleisdami judėti orui, substratas (net ir gyvi kiminai) gali pradėti pelyti. Todėl jei dengiamuosiuose indeliuose nėra ventiliacijos skylučių, juos reikia bent  keliasdešimčiai minučių per dieną atidaryti ir substratą su sėklomis pravėdinti.

Paprastai vidutiniškai saulašarių sėklos sudygsta per 2-3 savaites. Pradžioje sėjinukai auga labai lėtai, bet anksčiau ar vėliau jie pasieks tą dydį, kai juos galėsime persodinti. Beje, jei pasėjote į atskirus indelius ir retai, o augančių augalų tankis jums atrodo normalus, jie nesusispaudę – neskubėkime saulašarių persodinti. Jos tikrai geriau ir greičiau augs nepersodintos. Geriausia būtų tik praretinti per tankiai sudygusius kuokštelius.

Štai ir visos sėjos gudrybės.  Jei vis gi aš nesugebėjau nuosekliai papasakoti viso proceso, ir jums kilo klausimų, nesikuklindami galite juos siųsti elektroniniu paštu [email protected], ir mes juos kartu aptarsime.

Ir jei D. intermedia ir D. filiformis sėklos mane pasiekė daigios, po kiek laiko čia išvysite ir bedygstančių sėjinukų nuotraukas.

Jogaila Mackevičius