Nors už lango vis dar stabiliai įsitvirtinę šaltis ir sniegas, ilgėjančios dienos vis ryžtingiau žada ateinantį pavasarį. Tuoj suskubsime sėti vienmečius ir daugiamečius augalus savo šiltnamiams, daržams ir gėlynams.

Pavasario, kartu su visais laukia ir vabzdžiaėdžių mėgėjai. Ar visada tai tinkamiausias sėjos metas? Dažniausiai, taip. Ilgėjančios dienos, didėjantis šviesos srautas, šiluma – pagrindiniai faktoriai, leisiantys naujiems augalams greitai augti, sutvirtėti ir tinkamai pasiruošti pirmajam ramybės periodui.

Vabzdžiaėdžių kaip ir visų kitų augalų  sėjai reikia tinkamai pasiruošti.

Pirmiausia – apsispręsti, kokias rūšis atnaujinsime, kokiomis papildysime savo kolekciją. Svarbu tinkamai išsirinkti rūšis, išsiaiškinti, kokių sąlygų joms reikia, ar sugebėsime tokias sąlygas sudaryti. Norų sąrašas gali būti labai ilgas, tačiau ne visi norai gali būti įgyvendinti mūsų turimomis priemonėmis.

Jei jau išsirinkote rūšis, kurias šį vegetacijos sezoną išbandysite, tada kitas žingsnis (gal net svarbesnis už pirmąjį) yra tinkamo tiekėjo/augintojo pasirinkimas. Vabzdžiaėdžiai augalai, tai ne tagetės, našlaitės, pomidorai, agurkai ar bulvės. Jų sėklomis mažmenoje neprekiauja turbūt nė viena parduotuvė Lietuvoje. Turbūt ir pasaulyje nėra tokios praktikos, kad užėję į dekoratyvinių augalų parduotuvę, jūs galėsite laisvai nusipirkti, sakysim, ir keletą pakučių saulašarių sėklų. Tokia prekyba paprasčiausiai neapsimoka. Taigi, tenka rinktis augintojus internete. O čia ir prasideda…

Pasiūla gali būti labai didelė. Gražūs paveikslėliai mirgėte mirgės tiek didžiuosiuose internetinės prekybos tinkluose (pvz., e-bay), tiek specializuotose augintojų ar prekybininkų svetainėse. Reiktų būti apdairesniems, nepulti pirkti visko iškarto. Galima pasidomėti, gal kas jau siuntėsi iš jūsų pasirinkto augintojo sėklų, kaip sekėsi jas daiginti? Kokius vabzdžiaėdžių augintojus išbandė kiti jų mėgėjai, kaip sekėsi bendradarbiauti? Jei tiekėjas nežinomas, gal neverta gailėti lėšų pašto išlaidoms ir pirmai pradžiai užsisakyti iš jo tik keleto rūšių sėklas. Sandoriui pasiteisinus, visada galima bus užsisakyti daugiau.

Musėkautas.lt svetainėje buvo pradėta įgyvendinti idėja susipažinti artimiau su kai kuriais užsienio augintojais. Ne aktyviomis nieko nepasakančiomis reklamomis, o trumpais prisistatymais, savo patirties perteikimu. Išsiuntinėta ne viena dešimtis elektroninių laiškų su kvietimais. Deja, Lietuva turbūt per mažas kraštas, kad didesniems augintojams tai apsimokėtų, o gal paprasčiausiai nepatiko svetainė… Į kvietimą kol kas atsiliepė tik čekų Plantae Bohemica. Visi kiti kvietimai liko neišgirsti. Gaila. Bet nieko nepadarysi, teks išsiaiškinti patiems.

Jei pastebėjote, dauguma prekiautojų vabzdžiaėdžių augalų sėklomis pažymi, kad jų sėklos yra labai jautrios ir būna daigios labai trumpai. Tas ne visada yra tiesa. Kai kurioms sėkloms sudygti būtinos tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, vidutinio klimato zonose ar sausringose vietovėse augančių vabzdžiaėdžių sėklos dygsta tik po tam tikro ramybės laikotarpio – vienoms būtinas šaltis, kitoms sausra ir karštis. Būtent šie veiksniai sunaikina sėklose esančius  augimo inhibitorius (gyvybinius procesus blokuojančius augalų hormonus) ir leidžia sėkloms sudygti. Jei jos turėtų trumpą daigumo laikotarpį ir dygtų iškart vos išbyrėjusios, jauni augalai sudygtų žiemos ar sausros laikotarpiu ir tuojau pat žūtų.

Kai kurių vabzdžiaėdžių (pvz., luzitaninės rasotės) sėklos gali laukti sudygimo ilgesnį laiko tarpą. Jos turi kietą luobelę ir yra labai atsparios sausringiems laikotarpiams. Daiginant dirbtinėmis sąlygomis, tokioms sėkloms reikalinga skarifikacija (sėklos dangalo pažeidimas). Tada jos dygsta greičiau. Natūraliomis sąlygomis tai gali įtakoti nedidelis sausromečiu kilęs gaisras.

Taigi, tik tropinių ir pusiaujo rūšių vabzdžiaėdžiai augalai pradeda dygti vos sėkloms išbyrėjus.

Į visus šiuos faktorius reiktų atsižvelgti ir nepasiduoti prekybininkų reklamai apie greitą sudygimą, pasiteirauti, ar jų siūlomos sėklos jau praėjusios būtinus ramybės (jei tokie būtini) laikotarpius, kada jos buvo surinktos. Taip pat nepakenktų sužinoti, ar tai augintojas, kuris siūlo savo išaugintą produkciją, ar prekybininkas, superkantis iš daugelio augintojų sėklas, jas rūšiuojantis, pakuojantis ir jomis prekiaujantis. Jei taip – ar jis garantuoja, kad jo perparduodamos sėklos atitiks jūsų norimus reikalavimus – na, bent jau bus daigios ir bus jūsų norimos rūšies.

Atsargiai reiktų žiūrėti ir į hibridinių augalų sėklas. Ne visi hibridai yra stabilūs, kai kurių jau pirma karta gali nukrypti nuo tėvinių augalų požymių, kartais visai nevykusiai atsigimdama į „senelius“ ar „prosenelius“.  Jei jums patinka vienos ar kitos rūšies forma ar tarprūšinis hibridas, geriau nepagailėti pinigų ir atsisiųsti augalą.

Taip pat nereikia pamiršti, kad kai kurios vabzdžiaėdžių augalų rūšys yra saugomos tarptautinių susitarimų ir jų neleidžiama siųsti už šalies ar žemyno ribų.

Jei jau įvertinot, ko norite ir iš kur tai gausite, belieka pasirinkti tinkamą siuntimui metą. Be ramybės laikotarpių augančių augalų sėklas geriau siųstis rudenį, kai jos ką tik surinktos, arba vėlyvą pavasarį. Nemėginkite to padaryt žiema, kai spaudžia dešimties ir daugiau laipsnių šaltukas. Šiuo metu galima siųstis tik šaltų zonų augalų sėklas, ir tai geriau palaukti bent jau ankstyvo pavasario. Turbūt geriausia mūsų sąlygomis augalų sėklas atsisiųsti kovo-balandžio mėnesių sandūroje, bet visais atvejais ne anksčiau kovo.

Viską apsvarsčius, pasirinkus, suformavus užsakymą ir jį apmokėjus po keleto savaičių galima tikėtis gauti jus pradžiuginantį siuntinį su viduje esančiomis dažniausiai labai smulkutėmis sėklomis.

Teoriškai apie pačią sėją jau buvo rašyta anksčiau straipsnyje „Vabzdžiaėdžių augalų sėja“, beje rašyta ir apie mažų sėjinukų pirmąjį persodinimą („Saulašarės. Sėjinukų persodinimas“). Antroje ir trečioje šio straipsnio dalyse padarysime viską praktiškai – žingsnis po žingsnio nuo pradžių: išsirinksime norimas rūšis, rasime jų tiekėją, užsisakysime sėklas ir jas pasėsime.

Jogaila Mackevičius