Nors žiema dar vos tik persirito į antrąją pusę, tačiau dienos pastebimai ėmė ilgėti – sausio pabaigoje dienos ilgumas jau 9 valandos. Atrodytų, kad kambariuose laikomiems augalams sąlygos labai nepakinta, tačiau toks šviesos pagausėjimas jų yra juntamas. Augalai ima ruoštis pavasariui.

Pirmiausia tai turbūt pastebi ąsoteniai, pradėdami intensyviau augti. Senosios jų gaudyklės ima džiūti, augalai ruošiasi augintis naujas. Neskubėkime kol kas nukirpti senųjų. Žinoma, viskas priklauso nuo to, ar mes norime turėti estetiškai visada patrauklesnį, ar tvirtesnį augalą.

Pirmuoju atveju reiktų šalinti visus vos pradėjusius džiūti ąsočius.

Tačiau pašalindami juos, mes kartu pašalinam ir augalui būtinas maisto medžiagas. Jei norime, kad ąsotenis suaugtų tvirtesnis, palaukime kol ąsotis visiškai nudžius. Tada nukirpkime jį kartu su visu koteliu, palikdami tik lapą.

Šiuo atveju visos maisto medžiagos bus augalo asimiliuotos ir perkeltos į kitus jo organus, naujus augančius lapus. Be to, per greitai pašalinus ąsočius, augalas ims augintis naujus, o dabar tam nėra labai tinkamas metas – sausas oras, mažai šviesos, nėra ką gaudyti – todėl tikėtina, kad tokiu metu užaugę ąsočiai bus maži, neišvaizdūs.

Kartais bedžiūdami ąsočiai ima neišlaikyti savo svorio ir išvirsta. Padėtis išsprendžiama labai paprastai – juos galima pritvirtinti prie kotelio vielute, siūlu ar net gi orchidėjoms skirtais segtukais.

Ilgėjančią dieną pastebi ir kriauklenis. Juk natūraliai šis augalas auga dažniausiai be ramybės periodo. Jau sausio pabaigoje ima augti nauji vegetatyviniai lapeliai, formuotis pirmosios mažos gaudyklės.

Dionėjos ir saracėnijos vis dar ilsisi vėsiai. Tereikia bent kartą per savaitę patikrinti, ar neatsiranda pelėsis ir pakeisti vandenį padėkliuke. Šiuos augalus dar anksti žadinti. Padarysime tai pavasario pradžioje, įnešdami juos į šiltą kambarį ir tuo prailgindami vegetacijos periodą. Nors kai kurie augalai jau sausio pabaigoje pamažu ima auginti naujus lapelius.

Saulašarėms ir tuklėms (žiemojančioms šiltai) dabar turbūt vienas sunkiausių žiemojimo etapų. Vabzdžių nėra, kambarių oras sausas, šviesos irgi lyg tai mažoka. Nepamirškime jų dažniau nupurkšti.

Jei turime sąlygas (dirbtinį apšvietimą), galime pabandyti jau dabar žadinti vandens vabzdžiaėdžius – aldrovandas, skendenius. Vandens temperatūra šiems augalams turi būti pakeliama kiek galima lėčiau, kad žiemojantys pumpurai spėtų prisitaikyti prie tokio pakilimo. Jei įmesime tokius pumpurus iš +5°C temperatūros vandens į +20°C, didelė tikimybė, kad augalas gaus šoką ir jei visai nesunyks, tai bent jau pradžioje vystysis nenormaliai.

Taigi, šiuo metu reiktų kambariuose augančiais vabzdžiaėdžiais rūpintis panašiai kaip ir žiemą, dirbtinai neskatinti jų naujo intensyvaus augimo pradžios, bet „aplankyti” juos kiek dažniau. Žiemojimo pabaiga daugumai augalų yra vienas kritiškiausių periodų.

Jogaila Mackevičius