Marsilea hirsuta
Jeigu sausumos pelkinėms sistemoms kaip galimus pagalbininkus pasisavinant maisto medžiagų perteklių iš aplinkos paminėjome sausumoje augančius paparčius, tai natūralu, kad komponuojant vandenines sistemas su jose tarpstančiais vabzdžiaėdžiais augalais, taip pat galima panaudoti įvairius sporinius induočius, prisitaikiusius gyventi po vandeniu. Toliau aptarsime keletą nuo senų laikų dažniausiai akvariumininkų auginamų vandeninių paparčių genčių atstovų.
Marsilija
Dažnai akvariumuose ir poliudariumuose auginamos miniatiūrinių paparčių rūšys. Savo keturlapį dobilą ar kiškiakopūstį primenantys paparčiai, jų atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti dirbtinėse sąlygose jau senai patraukė akvariumistų dėmesį. Šie paparčiai priklauso Marsileacea šeimai, turinčioje ir daugiau rūšių, kurias galima būtų panaudoti tiek vandens, tiek pelkinių ekosistemų komponavime. Todėl šią šeimą vertėtų aptarti kiek plačiau.
Marsileaceae – nedidelė paparčių šeima, dabar turinti tris gentis (dvi gentys išnyko ir randamos tik fosilijose). Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Sporiniai induočiai (Pteridophyta), klasė – Papartūnai (Pteridopsida), eilė – Salviniečiai (Salviniales), šeima – Marsilijiniai (Marsileaceae).
Šeimoje – trys gentys, viso ne daugiau 80 augalų rūšių. Visi augalai yra vandeniniai arba pusiauvandeniniai paparčiai. Jie gali augti panirę vandenyje, dalinai ar visiškai apsemti, įsitvirtinę grunte ar plūduriuojantys. Palankiu metų laiku jie dauginasi vegetatyviškai, tačiau atėjus šaltiems orams ar sausroms, formuoja nepalankiems klimato faktoriams atsparius dauginimosi organus.
Pilularia globulifera (viršuje) ir Marsilea quadrifolia. Prof. Dr. Otto Wilhelm Thomé Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz 1885, Gera, Vokietija. Šaltinis: www.biolib.de
Iš trijų Marseliaceae šeimos genčių gausiausia yra Marsilea gentis (sinonimai Lemma Juss. ex Adans., Spheroidea Dulac, Zaluzianskia Neck.), kurioje priskaičiuojama nuo 45 iki 75 augalų rūšių. Išskirtinis Marsilea genties bruožas – ji turi lapus, sudarytus ir keturių lapų lakštų segmentų (nors kai kurios rūšys gali suformuoti iki 6 segmentų). Gentis paplitusi visame Žemės rutulyje, tropinių ir vidutinio klimato zonų pelkėse, vandens telkiniuose. Kai kurių rūšių (Marsilea drummondii) atskiros dalys yra valgomos, kitose dalyse yra fermento tiaminazės, ardančio vitaminą B1 ir pavojingo gyvuliams.
Akvariumuose dirbtinai auginamos Marsilea hirsuta, M. quadrifolia, M. crenata, M. exarata, M. mutica M. minuta M. drummondii, M. angustifolia ir kitos rūšys.
Kita, nemažiau įdomi gentis Regnellidium turi tik vieną rūšį Regnellidium diphyllium, paplitusią Brazilijoje. Jos lapai sudaryti tik iš dviejų segmentų.
Trečioji gentis – Pilularia turi nesegmentuotus, siūliškus lapus, primenančius žolę. Gentyje yra 6 rūšys.
Visi Marsileaceae šeimos paparčiai sandara panašūs į kitus paparčius. Juos skiria tik keletas bruožų. Pirmiausiai – ilgas šliaužiantis šakniastiebis, kurio bambliuose auga lapai. Tarpubambliai gana ilgi, todėl šakniastiebio atrodo yra daugiau nei lapų, skirtingai nuo kitų paparčių. Lapai turi kotą, kuris dažniausiai baigiasi 2,4 (iki 6) lapų lakštais.
Sporifikuojantys lapai yra kitokie, jie trumpi. Sporos susidaro sporangių viduje. Šie paparčiai yra heterosporiniai, t.y. turi dvejopas sporas – mikro (vyriškas) ir makro (moteriškas). Iš jų sudygsta vyriški ir moteriški gametofitai.
Auginant akvariume, reikia stengtis išlaikyti aukštesnę nei +16°C temperatūrą (+18 – +22°C). Vanduo minkštas, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos. Apšvietimui nereiklūs, jis gali ir nebūti labai intensyvus, tinka ir šoninis papildomas apšvietimas, dienos ilgumas pageidautina 10-12 valandų. Gruntas turi būti dumblėtas, turtingas maisto medžiagomis. Priešingu atveju, šį papartį reiktų tręšti papildomai. Kadangi šaknų sistema nėra gerai išvystyta, kaip substratas tiktų rupus smėlis.
Jei apšvietimas ryškus, o vandens lygis mažesnis nei 10 cm, šis papartis ima auginti orinius lapus, kurie yra gerokai stambesni už vandeninius.
Dauginama šakniastiebio dalimis. Tačiau atmintina, kad geriausiai prigyja viršūnės. Vidurinės šakniastiebio dalys neretai sunkiai pradeda šoninį augimą, o kartais ir žūna po padauginimo.
Microsorum
Microsorum – apie 50 augalų rūšių priskaičiuojanti paparčių gentis. Dažniausiai tai tropiniai augalai.
Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Sporiniai induočiai (Pteridophyta), klasė – Papartūnai (Pteridopsida), eilė – Papartainiai (Polipodiales), šeima – Polypodiaceae, gentis – Microsorum.
Akvariumuose auginamas Microsorum pteropus. Ši rūšis be tipinės turi daug morfologinių formų: Narrow, Needle, Windelov, Windelov, Lance.
Temperatūra neturi būti žemesnė nei +24°C, nes augimas pastebimai sulėtėja, optimaliausia, kai ji yra +25 – +28°C. Nors šie paparčiai gali toleruoti +18 – +30°C temperatūrinį diapazoną. Vanduo minkštas, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos, pH5,5-7. Šis papartis nemėgsta vandens keitimo, tai gali net gi stabdyti jo augimą.
Bolbitis
Apie 70 rūšių priskaičiuojanti paparčių gentis.
Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Sporiniai induočiai (Pteridophyta), klasė – Papartūnai (Pteridopsida), eilė – Papartainiai (Popipodiales), šeima – Elaphoglossaceae, gentis – Bolbitis.
Paplitę tropinėse Žemės rutulio zonose.
Du šios genties atstovai dažnai sutinkami akvariumuose – Bolbitis heudelotii ir B. heteroclita. Natūraliose sąlygose jie dažniausiai auga kaip pusiau panirę augalai, tačiau nesunkiai pakelia visišką užliejimą ir ilgalaikį augimą po vandeniu.
Tai gana stambūs karpytais lapais paparčiai, galintys užpildyti nemažą erdvę akvariume.
Akvariumo fragmentas su Bolbitis heudelotii
Temperatūra neturi būti žemesnė nei +20°C, nes augimas pastebimai sulėtėja, optimaliausia, kai ji yra +22 – +24°C. Vanduo minkštas, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos, pH7 ir mažiau. Kietame ir šarminės reakcijos vandenyje šis papartis auga blogai, ima kristi jo lapai.
Ceratopteris
Ceratopteris – išskirtinai vandeninių monosporinių paparčių gentis.
Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Sporiniai induočiai (Pteridophyta), klasė – Papartūnai (Pteridopsida), eilė – Pteridales šeima – Ceratopteridaceae, gentis – Ceratopteris.
Akvariumuose auginama viena rūšis – Ceratopteris thalictroides.
Tai labai nereikli, greitai besidauginanti paparčių rūšis. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, augalų išvaizda labai varijuoja. Šakniastiebis trumpas. Šaknynas silpnas, įsitvirtinantis dumble. Augalas gali augti ir laisvai plūduriuodamas vandens paviršiuje.
Vandens temperatūra neturi būti žemesnė nei +20°C, nes augimas pastebimai sulėtėja, optimaliausia, kai ji yra +22 – +26°C. Vanduo minkštas, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos, pH7 ir mažiau. Grunto pH gali svyruoti nuo 5 iki 9. Augalas gerai jaučiasi vandenyje, kuriame yra daug ištirpusių huminių rūgščių, taigi, vandens keitimas šiems paparčiams nėra būtinas.
Azola
Azola gentį sudaro septynios vandeninių paparčių rūšys, paplitusios Azijoje: Azolla caroliniana Willd., A. circinata Oltz & Hall, A. filiculoides Lam., A. japonica Franch. & Sav., A. mexicana C.Presl, A. microphylla Kaulf., A. nilotica Decne. ex Mett., A. pinnata R.Br., A. rubra R.Br.
Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Sporiniai induočiai (Pteridophyta), klasė – Papartūnai (Pteridopsida), eilė – Salviniečiai (Salviniales), šeima – Salvinijiniai (Salviniaceae), gentis – Azola (Azola).
Visi šie vandeniniai paparčiai plūduriuoja vandens paviršiuje, turi smulkius žvynelius primenančius lapus, auga tropinėse Žemės rutulio dalyse. Pasižymi labai greitu vegetatyviniu dauginimusi, per trumpą laiko tarpą, esant pakankamai maisto medžiagų, šilumos ir šviesos, gali labai greitai užkloti visą vandens telkinio paviršių.
Šie paparčiai yra heterosporiniai, formuojantys skirtingo dydžio sporas (mikro ir makro), iš kurių išauga vyriški ir moteriški gametofitai. Visa gametofazė vyksta vandenyje.
Imlūs maisto medžiagoms, todėl gali būti panaudotos kai jų pertekliaus filtras dirbtinėse vandens sistemose. Kinijoje naudojamos kovoje prieš piktžoles ryžių laukuose. Kai ryžiai suauga virš vandens paviršiaus, į vandenį paleidžiami šie paparčiai, kurie greitai suauga ir uždengia paviršių, užtemdydami šviesą ir neleisdami piktžolėms augti.
Kadangi per trumpa laiką Azola gali priauginti daug biomasės, naudojama ir kaip organinės trąšos žemdirbystėje. Kadangi tai daug baltymų ir angliavandenių turintis augalas, jis taip pat naudojamas ir kaip pašaras gyvulininkystėje.
Šie paparčiai ne tik gerai sugeria azotą, bet ir fosforą, taip gana greitai sumažindami šių maisto medžiagų kiekį vandenyje ir vabzdžiaėdžius augalus priversdami auginti daugiau gaudyklių ir aktyviau medžioti, siekiant paspartinti savo augimą.
Akvariumuose daugiausia auginama Azola caroliniana. Temperatūra neturi būti žemesnė nei 16°C (+20 – +28°C). Vanduo minkštas, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos, pH7 ir mažiau. Apšvietimas turi būti labai ryškus, ne mažiau kaip 12 valandų per parą. Ypač ryškaus apšvietimo šis augalas reikalauja žiemos sąlygomis.
Salvinia
Kita, labai atrima azolai, heterosporinių vandeninių plūduriuojančių paparčių gentis. Lapai stambesni už azolos, atrodo atsiskyrę, nesuaugę kartu, nes proporcingai ilgesnė šakniastiebio tarp bamblių, iš kurių išauga lapai dalis.
Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Sporiniai induočiai (Pteridophyta), klasė – Papartūnai (Pteridopsida), eilė – Salviniečiai (Salviniales), šeima – Salvinijiniai (Salviniaceae), gentis – Salvinija (Salvinia).
Gentyje apie 10 rūšių: Salvinia auriculata, S. biloba, S. cucullata, S. cyathiformis, S. hastata, S. herzogii, S. minima, S. molesta, S. natans, S. nymphellula, S. oblongifolia, S. radula, S. rotundifolia, S. sprucei. Paplitusios Šiaurės Amerikoje, Eurazijoje, Afrikoje. Visos rūšys yra tropinės.
Savo gyvenimo ir auginimo sąlygomis, salvinija faktiškai nesiskiria nuo aukščiau aptartos azolos. Akvariumuose dažniausiai auginama Salvinia natans.
Informacijos šaltiniai:
- Жизнь растений, 3 tomas, 1980;
- Wikipedia;
- М.Б.Цирлинг, Аквариум и водные растения, 1991.
Jogaila Mackevičius
Viktoro Michailovo nuotraukos
