Utricularia graminifolia – nedidelis daugiametis vabzdžiaėdis augalas, labai dažnai auginamas akvariumuose kaip „pieva”. Literatūroje pateikiama informacija, kad šis augalas akvariumuose buvo pradėtas auginti 2005 metais.

Pavadinimas, jo reikšmė

Mokslinis pavadinimas – Utricularia graminifolia Vahl. Angliškoje literatūroje taip pat dažnai naudojamas lotyniškas pavadinimas „Utricularia graminifolia” arba pirmųjų jo žodžių raidžių trumpinys „UG”.

Moksliniai sinonimai: Utricularia acuta Benj., U. caerulea Oliv., U. caerulea var. graminifolia (Vahl) P.K.Bhattach., U. conferta Wight, U. equiseticaulis Blatt. & McCann, U. parviflora Buch.-Ham. ex Sm., U. pedicellata Wight, U. purpurascens Graham, U. subrecta Lace, U. uliginoides Wight, U. uliginosa Wight, Vesiculina graminifolia (Vahl) Raf. Toks didelis mokslinių pavadinimų skaičius greičiausiai susidarė todėl, kad beveik tuo pačiu metu skirtingi mokslininkai aparašė tą pačią rūšį.

Genties pavadinimas Utricularia lietuviškai – skendeniai. Rūšies pavadinimas reikštų žolialapis skendenis (lot. gramini – žolė, folia – lapai).

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Notreliažiedžiai (Lamiidae), šeima – Skendeniniai (Lentibulariaceae), gentis  –  Skendenis (Utricularia), grupė – Bivalvaria, sekcija – Oligocista, rūšis – Utricularia graminifolia Vahl (žolialapis skendenis).

Atradimas

Atrastas ir pirmą kartą aprašytas Martin Vahl, 1804 metais.

Paplitimas

Natūraliai paplitęs Azijoje, dažniausiai sutinkamas Birmoje, Indijoje, Kinijoje, Šri Lankoje, Vietname, Tailande.

U. graminifolia panaudojimas akvariume

Morfologija ir augimo ypatumai

Auga kaip pelkinis ar vandeninis augalas.Vandenyje būna paniręs ilgesnį ar trumpesnį laiką. Mėgsta drėgnas ar užmirkusias pelkines dirvas.

Tai nedidelis augalas, gana greitai plintantis substrate augančiomis šakniastiebio dalimis, sudarančiomis šonines atžalas. Lapai nedideli, keleto centimetrų, pailgi. Atitrūkę nuo šakninės dalies, išplaukia į paviršių.

Žydi šviesiai violetiniais, kartais baltais,  žiedais.

Formuoja pūslelių tipo vakuumines gaudykles, kuriomis sugeba sugauti smulkius vandens mikroorganizmus.

Šioje nuotraukoje matosi keletas smulkių pūslelių ant ištrauktų iš grunto U. graminifolia stiebų

Auginimas dirbtinėmis sąlygomis

Auginti dirbtinėmis sąlygomis U. graminifolia nėra taip paprasta. Šiai rūšiai reikia minkšto (GH = 4-8 dH) vandens (pH 5,5-6,5), daug šviesos, temperatūra gali svyruoti +16- +28°C, optimaliau, kai šios svyravimo ribos kiek mažesnės – +18 – +25°C. Augalas reiklus maisto medžiagoms, ypač azoto trūkumui, kurį jis gali kompensuoti gaudydamas smulkius vandens mikroorganizmus savo specializuotomis gaudyklėmis.

Skendenių „pievutė” prieš pakirpimą

Akvariume reikalingas papildomas CO2 tiekimas ir pakankamai aukštas jo lygis (20 – 30 mg/l). Šviesa intensyvi (apytikriai galima skaičiuoti 1w/L). Jei mažai šviesos, U. graminifolia pieva būna reta. Pasodinus apie savaitę – dvi augalas adaptuojasi. Paskui pradeda gan intensyviai daugintis. Formuoja kilimą. Tokią pievą akvariume patartina kartais nukirpti iki pat grunto. Kitaip gali formuotis storas kilimas (lapeliai gali ištįsti iki 5 ir daugiau cm), ko pasekoje apatinė dalis atitrūksta nuo grunto ir iškyla. Kirpimas skatina augimą ir pakirptas augalas gan greitai atauga.

„Nušienauta” žolialapio skendenio „pievutė”

Augalas gali daugintis ne tik šoniniais ūgliais ir sėklomis, bet taip pat jauni augalai gali susiformuoti iš pačio lapelio, jei jis buvo nukirptas ar nulaužtas. Spalva būna šviesiai žalia. Pabalę lapeliai rodo mikroelementų trūkumą. Šiam augalui jų lygis turi būti aukštesnis nei kitiems augalams. Mėgsta nestiprią srovę. Tada lapeliai gražiai sugula pasroviui.

Jei auginate U. graminifolia, norite pasidalinti savo patirtimi ar paklausti, kviečiame užsukti į akvariumas.lt forumą.

Informacijos šaltiniai

  1. Жизнь растений, 5(1) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;
  3. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius, Viktoras Michailovas (http://www.vimi.lt)

Rolando Morkūno (1-2)Viktoro Michailovo (3-5) nuotraukos