Jau ne vienas straipsnis pasirodė šioje svetainėje apie nedideles dirbtines pelkines ekosistemas ant palangės, labai tinkančias vabzdžiaėdžių augalų auginimui. Kadangi tokios kompozicijos gali būti sudarytos ne vien iš kiminų ir vabzdžiaėdžių augalų, aptarėme ir daugiau galimų jų komponentų – ir pagalbininkus maisto medžiagų apykaitoje (viksvas, viksvuoles, vikšrius, paparčius), ir įvairius medinius komponentus, ir pačios pelkės pagrindo – kiminų – priežiūrą.

Dabar labai neišsiplėsdamas norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie dar vieną  galimą dirbtinės pelkės komponentą – orchidėjas. Tikrai nepristatinėsiu kiekvienos rūšies plačiai – tam yra specializuotos svetainės ir forumai. Tiesiog trumpai pristatysiu keletą orchidėjų rūšių, kurias man pavyko per gana trumpą laiko tarpą „prisijaukinti” ir kurios sėkmingai auga šalia vabzdžiaėdžių augalų.

Pirmoji mano kolekcijoje atsirado Lietuvoje auganti šliaužiančioji sidabriukė – Goodyera repens (L.) R. Br. Tai – dažna mūsų miškuose orchidėja. Rūšies arealas  beveik sutampa su spygliuočių miškų paplitimu visame Šiaurės pusrutulyje. Tai – daugiametis žolinis šakniastiebinis visžalis augalas. Žydi smulkiais, baltais ir visai neišvaizdžiais žiedais liepos mėnesį. Dirvožemio sąlygoms neišranki, auga įvairaus derlumo dirvožemyje, svarbu, kad augimvietėse jis nebūtų per daug sausas ar per daug įmirkęs.

Taip vieną rudenį begrybaudamas radau išdarkytoje miško paklotėje besimėtančius jau spėjusius apdžiūti keletą jų augalų ir parsinešęs įsodinau į dirbtinę pelkutę su lietuviškomis saulašarėmis. Ne visi jų prigijo, matyt perdžiūvimas buvo per daug paveikęs suniokotus augalus. Tačiau keletas pavasarį atsigavo ir pradėjo augti. Sunku ką nors pasakyt apie tai, kiek realiai spygliuočių miškuose augančiai orchidėjai tinkama yra pelkinė aplinka, bet kol kas jos joje sėkmingai augo. Nežydėjo, bet gal išgyveno jauni augalai, o šliaužiančioji sidabriukė pradeda žydėt ne anksčiau kaip penktaisiais savo gyvenimo metais.

Tokio augalo auginti namuose tikrai nerekomenduočiau. Pirmiausia, dėl priežiūros sudėtingumo – šiai orchidėjai reikia žiemos laikotarpio. Antra, dėl neišreikštų estetinių savybių. Tik gausūs sidabriukės sąžalynai žydėjimo metu atrodo gana patraukliai, bet tokius užauginti dirbtinėmis sąlygomis yra sunku ar beveik neįmanoma.Taigi, jei ne išdarkytas sąžalynas, kurį atsitiktinai radau miške, šį augalą tikrai palikčiau ten, kur jis augo.

Kitas augalas – Spirantes odorata. Tikra pelkinė orchidėja, auganti derlingoje šlapioje žemėje. Tai – šiltų kraštų augalas. Sužydi gana jauni augalai, kurie po žydėjimo nunyksta, tačiau pats augalas sėkmingai ir gana sparčiai dauginasi stiebo dalimis. Žydi smulkiais baltais žiedais, turinčiais specifinį kvapą.

Pabandžiau pasodinti S. odorata ir į kiminus. Deja, kol kas tokiomis sąlygomis ji pas mane nepražydo. Nors atrodo prigijo ir net gi pradėjo augti.

S. odorata tinka tropinėms pelkėms, t.y. ji gali augti visus metus šiltose patalpose, nereikalaudama jokio ryškaus ramybės periodo.

Trečioji, labiausiai iš visų trijų išmėgintų orchidėjų genčių yra Masdevalijos. Auginau vieną jų kerą įprastinėmis (rekomenduojamomis) sąlygomis, žievės substrate. Nuolatos pavykdavo masdevaliją perdžiovinti (o tai joms nepatinka).

Prieš keletą mėnesių, vieno Lietuvos orchidėjininkų draugijos organizuojamo seminaro metu išgirdau patarimą, kad masdevalijas galima auginti ir kiminuose.

Kitą dieną nedelsdamas persodinau šią orchidėją į vieną iš dirbtinių pelkių su tropinėmis saulašarėmis. Jau po kelių dienų galima buvo pastebėti, kad orchidėjai naujos sąlygos patiko – ji išskleidė savo lapų skrotelę, per kelias ateinančias savaites išleido keletą naujų lapų, o baigiantis mėnesiui po persodinimo pasirodė žiedstiebis.

Dar po keleto savaičių  augalas pražydo.

Kadangi dauguma masdevalijų rūšių turi ryškių spalvų žeidus, jos labai galėtų pagyvinti didžiąją metų dalį išliekančią žalią vabzdžiaėdžių augalų pelkinę kompoziciją.

Be jokios abejonės, pelkėse augančių ir galinčių augt dirbtinėmis sąlygomis orchidėjų rūšių yra gerokai daugiau, bet visas jas apžvelgti nėra šios svetainės tikslas.

Informacijos šaltiniai:

  1. Z. Gudžinaskas, M. Ryla, Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae), Botanikos institutas, Phare, 2006, ISBN 9986-662-28-1;
  2. Жизнь растений, 6 tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  3. B. Williams, P. Dumbelton, R. Bilton, W. Rittershausen, D. Stead, P. Phillips, K. Andrew, A. Greatwood, Orchids for Everyone, Salamander Books Ltd, 1980, ISBN 0 600 55471 6č
  4. Temų grupė forume.

Jogaila Mackevičius