Neturiu šios saulašarės savo vabzdžiaėdžių kolekcijoje. Tačiau tikrai žinau, kad ji yra auginama mėgėjų ir Lietuvoje.  Šią vasarą skirsčiau iš Čekijos atkeliavusį augalų užsakymą,  o tarp atvykusių buvo ir keli Drosera prolifera sėjinukai, kuriuos pavyko (nors ir nevykusiai) nufotografuoti padėjus ant dirbtinės pelkės kiminų. Sėjinukai iškeliavo, jei gerai prisimenu, berods į Klaipėdą ir nuo to laiko neteko nieko apie juos girdėti ar skaityti diskusijų forume, kuriame buvo vykdomas užsakymas.

Kaip atrodo ši saulašarė, galima žvilgtelt ir nuotraukų galerijose internete.

Mokslinis pavadinimas – Drosera prolifera T.C.White. Sistematinė rūšies padėtis kaip ir kitų saulašarių: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – Saulašarė (Drosera). Genties viduje rūšis priskiriama Prolifera grupei.

Natūraliose augimvietėse sutinkama Australijoje.

D. prolifera – daugiametis žolinis augalas, išauginantis nedidelė lapų skrotelę. Lapai šviesiai žali, ant plonų ilgokų kotelių. Lapų lakštas gali būti apvalus, ovališkas, inkstiškas ar net širdiškas.

Tai – tropinė rūšis, auganti visus metus standartinėje „tropinėms” saulašarėms temperatūroje (+20 – +25°C), šviesioje aplinkoje. Gerai auga tiek durpiniame substrate, tiek gyvuose kiminuose. Kaip ir kitos saulašarės mėgsta drėgmę.

Išskirtinė šios rūšies savybė – ji gerai dauginasi lapų auginiais. Nupjautas subrendęs lapas, patalpintas į kiminus, po kurio laiko suformuoja meristeminio audinio saleles lapkočio gale, iš kurių išauga nauji maži augaliukai.

Mūsų prekybos centruose šio augalo man matyti neteko, bet tikiuosi, ateityje ją pavyks įsigyti. Kaip nereikli tropinė rūšis, Drosera prolifera galėtų būti auginama ir plačiau mėgėjų kolekcijose.

Informacijos šaltiniai:

  1. Жизнь растений, 5(1) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;
  3. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius