Nors pasaulyje masinis susidomėjimas vabzdžiaėdžiais augalais prasidėjo tik praeito šimtmečio antroje pusėje, kai 1972 metais buvo įsteigta Tarptautinė vabzdžiaėdžių augalų asociacija (past. tiesioginis vertimas – International Carnivorous Plants Society), vis gi jau daug anksčiau jais buvo domimasi ir stengiamasi sudominti kitus.
Pirmasis straipsnis, kurį pavyko aptikti yra parašytas 1936 metais. Turbūt jų buvo ir anksčiau, tačiau paieškos senojoje literatūroje ganėtinai sunkios.
Vienas toks straipsnis pasirodė Lietuvoje 1931-1944 metais veikusios visuomeninės mokslininkų organizacijos – Lietuvos gamtininkų draugijos – leidžiamame žurnale „Gamta”. Tai 1936 metais „Gamtos” ketvirtajame numeryje pasirodęs V. Žvironaitės apžvalginis straipsnis „Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų gyvių pasaulis”.
Daugiausia šiame straipsnyje kalbama apie ąsotenius, jų paplitimą, sandarą ir fiziologinius procesus, ryšius su gyvūnais, kurių vieni tampa augalo aukomis, o kiti gyvena kaip komensalai ar net gi parazitai. Straipsnio pabaigoje trumpai apžvelgiami ir mūsų krašte augantys saulašarės bei skendeniai.
Nuo straipsnio publikavimo praėję beveik 80 metų, bet mano manymu apart kalbos stilių ir iliustracijas jis faktiškai nesiskiria nuo šių dienų pristatomųjų straipsnių apie vabzdžiaėdžius augalus.
Iliustracijos: V. Žvironaitė „Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų gyvių pasaulis”, Lietuvos gamtininkų draugijos žurnalas „Gamta”, 1936, Nr. 4 (spalis-gruodis), Kaunas. Viršelis St. Ušinskio, spausdino kooperatinė „Raidės” spaustuvė Kaune, Kęstučio g. 44.
Jogaila Mackevičius
