Prieš keletą metų, 2018-taisiais čia jau klaidžiota. Šįkart aplenkta Giedraitiškių pelkė, o Raudnosios balos užkabintas tik pats pakraštys, bet užtat iki soties prišokinėta per kupstus Dabaravolėje. Laikas, kovo 14, pasirinktas gal ir ne pats geriausias braidymui po pelkes. Įšalo šią žiemą nelabai būta, sušalę tik kupstų paviršiai, o grioviuose ir kanaluose telkšo vanduo, kurio lygis po snieguotos žiemos gerokai pakilęs.

Į Raudonosios balos telmologinį draustinį net dorai ir neįžengėm. Čia dar daug sniego, o po juo neretai pasislėpę ir vandens grioveliai. Taigi, vaikščioti nėra taip saugu, rizikuoji jei ne smegtelt, tai bent pamesti ar prisemti batus. Todėl padarę nedidelį lanką pelkės pakraštyje, nutarėm nebandyti likimo.

Kas kita – Dabravolė. Šios numelioruotos aukštapelkės paviršius gerokai labiau atitirpęs, matosi, kur galima nesaugiai pastatyti koją. Ir nors vandens lygis melioraciniuose kanaluose beveik lygus su pelkės paviršiumi, galima gana saugiai pašokinėti kupstais.

Pelkės dar miega, apart pradedančius kelti žiedynus kupstinius švylius, daugiau joje niekas nebunda.

Jogaila Mackevičius