Šią savaitę „uždariau” gegužraibinių sezoną – augalai jau baigia žydėti, aplankiau visas ketintas aplankyti vėlai žydinčių rūšių vietas. Taip sutapo, jog apžiūrėti „vėlyvų” gegužraibinių populiacijų prie Lenkijos – Lietuvos sienos atvyko ir mano draugai – Bartłomiej Nurczyński ir Roksana Grzelec. Žinoma, kad vakare susitikome „arbatos” bokalui. Juk Lietuva nedidelė. Iki Trakų nuo Lenkijos sienos – visai čia pat.

Vakare atvėrus Facebook platybes akis užkliūva už Aušros Žilinskienės įrašo iš Buktos miško su keistai atrodančiais augalais.

Koks įdomus ir nuostabus yra gamtos pasaulis. Auga kažkur augalėlis. Toli toli nuo mūsų. Neaišku kokiais keliais jo sėklytės atklysta pas mus į mišką. Po kiek laiko eina per mišką klajotoja, kerta kampą, kad pasitrumpint kelią ir pamato niekad nematytą augaliuką. Šį kartą gana kukliai atrodančią orchidėją. Ir paaiškėja, kad Lietuvoje dar niekas tokios nebuvo radęs. Taip vakar atsitiko man.
Nauja Lietuvai orchidėjų rūšis, dar tikriausiai neturinti lietuviško pavadinimo – Epipactis albensis. Rasta man taip mielame Buktos miške 2020 m. rugpjūčio 9 d. Labai dėkinga Mindaugui Rylai, nes jo dėka sužinojau tikrą savo radinio rūšį. Ir užtai, kad kartu su manim džiaugiasi.

Ir štai – nauja rūšis Lietuvai – EPIPACTIS ALBENSIS Nováková et Rydlo – augimvietė nutolusi daugiau nei 600 km į šiaurę nuo pagrindinio arealo. Šiandien svečiai iš Lenkijos aplankė naujai rastą rūšį ir patvirtino jos identifikaciją – šią rūšį jie matė ne kartą pietų Lenkijos kalnuose. Štai kaip šiais laikais daromi naujų rūšių atradimai – prie Facebook ekrano. Patys nuoširdžiausi sveikinimai (su krislu pavydo) tikrąjai augalų radėjai – Aušrai Žilinskienei!

Neįtikėtina. Kiek dar paslapčių turi Lietuvos gamta.

Kad taip kasmet gegužraibinių sezonas baigtųsi! Su fejerverkais!

Aušra Žilinskienė, Mindaugas Ryla